Lie­tu­vos trem­ti­nių, po­li­ti­nių ka­li­nių ir lais­vės ko­vų da­ly­vių są­skry­dy­je

Šeš­ta­die­nį kar­tu su Po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių Tel­šių sky­riaus at­sto­vais, ku­riems va­do­vau­ja R. Chmie­liaus­kie­nė, ir Tel­šių trem­ti­nių cho­ru ir jo va­do­ve M. Ulkš­ti­nai­te va­žia­vo­me į Ario­ga­los Du­by­sos slė­ny­je vy­ku­sį Lie­tu­vos trem­ti­nių, po­li­ti­nių ka­li­nių ir lais­vės ko­vų da­ly­vių są­skry­dį „Su Lie­tu­va šir­dy“.
Džiau­gia­mės, kad bu­vo­me įtrauk­ti į ren­gi­nio pro­gra­mą ir dis­ku­si­jų pa­la­pi­nė­je tu­rė­jo­me pro­gą pri­sta­ty­ti Tel­šių Že­mai­tės gim­na­zi­jos – Alos Min­gė­lie­nės auk­lė­ti­nių su­kur­tą fil­mą „(NE)vai­kiš­ki žai­di­mai“ apie po­ka­riu, 1947–1949 m., gim­na­zi­jo­je vei­ku­sią po­grin­di­nę or­ga­ni­za­ci­ją, ku­rią su­da­rė gim­na­zis­tai Z. Jaš­ka, E. Be­ni­kas, A. Čes­naus­kas, A. Chmie­liaus­kas, V. Nor­kus, V. Mar­ti­na­vi­čius, Tel­šių mo­ky­to­jų se­mi­na­ri­jos auk­lė­ti­niai A. Bū­ta, J. Ku­čins­kas, A. Ka­ba­lins­kas. Na­riai slap­ta spaus­di­no ir per Va­sa­rio 16-ąją pla­ti­no at­si­šau­ki­mus, ra­gi­no ra­jo­no gy­ven­to­jus ne­pri­si­dė­ti prie so­vie­tų val­džios, ne­bend­ra­dar­biau­ti. Vai­ki­nai pa­gal RTFSR (t. y. Ru­si­jos) Bau­džia­mo­jo ko­dek­so du straips­nius 58-1A (Tė­vy­nės iš­da­vi­mas) ir 58-11 (gru­pi­nė an­ti­so­vie­ti­nė veik­la) bu­vo nu­teis­ti 10 me­tų ka­tor­gos dar­bų Ka­zachs­ta­no ir Vor­ku­tos la­ge­riuo­se…
Ren­gi­nys pa­li­ko di­džiu­lį įspū­dį, nes vie­no­je vie­to­je pa­ma­ty­ti tiek pa­trio­tiš­kai nu­si­tei­ku­sių se­no­lių, jų vai­kų ir anū­kų dar ne­te­ko… Šven­tė pra­si­dė­jo ei­se­na, šv. Mi­šio­mis, po jų vi­si pa­skli­do po aikš­tę, ga­lė­da­mi pa­si­rink­ti šir­džiai mie­lą vei­ką, ren­gi­nį ar re­gi­nį. Ka­dan­gi lan­kė­mės pir­mą kar­tą, do­mi­no vis­kas: pa­bu­vo­jo­me ra­jo­nų de­le­ga­ci­jų su­si­ti­ki­mų erd­vė­je, pa­si­klau­sė­me jung­ti­nio trem­ti­nių cho­ro kon­cer­to, lan­kė­mės par­ti­za­nų gy­ve­ni­mo re­konst­ruk­ci­jos sto­vyk­lo­je, klau­sė­mės pa­sa­ko­ji­mų, ap­žiū­rė­jo­me miš­ko bro­lių gink­luo­tę, as­me­ni­nius daik­tus, pla­tin­tą spau­dą, ap­lan­kė­me pa­la­pi­nę su šių lai­kų ka­ri­ne amu­ni­ci­ja su­pa­žin­di­nu­siais ka­riais, ap­žiū­rė­jo­me lau­ko pa­ro­dą apie vi­sos Lie­tu­vos par­ti­za­nų apy­gar­dų veik­lą.
Pa­la­pi­nė­je „Mi­si­ja Si­bi­ras“ mus ma­lo­niai nu­ste­bi­no už­de­gan­tis jau­nų žmo­nių pa­sa­ko­ji­mas apie šių me­tų mi­si­ją į Ka­zachs­ta­no pla­ty­bė­se bu­vu­sius la­ge­rius, ku­riuo­se ka­lė­jo ir gim­na­zis­tai Al­gi­man­tas Ch., Eva­ris­tas, Po­vi­las, Jur­gis, Al­gir­das ir Al­gi­man­tas B. Bend­ra­vo­me su bu­vu­sia gim­na­zis­te Gied­re Lin­gy­te. Mer­gi­na da­vė tvir­tą pa­ža­dą, kad šiais moks­lo me­tais ap­lan­kys mū­sų gim­na­zi­ją ir pa­pa­sa­kos sa­vo įspū­džius ir iš­gy­ve­ni­mus, pa­tir­tus mi­si­jo­je. La­bai jos lauk­si­me.
Dis­ku­si­jų pa­la­pi­nė­je klau­sė­mės LK vir­ši­los E. Kuc­kai­lio kny­gos „Laiš­kai iš Var­viš­kės“ pri­sta­ty­mo, da­ly­va­vo­me LR Sei­mo na­rių A. Ažu­ba­lio, L. Kas­čiū­no ir Ž. Pa­vi­lio­nio dis­ku­si­jo­se „Ko­dėl Lie­tu­vai rei­kia is­to­ri­nės at­min­ties po­li­ti­kos“ , ap­žiū­rė­jo­me pa­ro­dą „Lais­vų­jų tes­ta­men­tai“.
Su­jau­di­no su­tik­to dar 1941 me­tais iš­trem­to 89 me­tus ei­nan­čio trem­ti­nio Vin­co Kar­ve­lio iš Nai­sių pa­sa­ko­ji­mas apie sa­vo pa­tir­tus iš­gy­ve­ni­mus ir liū­de­sį, kad šiais me­tais dar nė vie­no sa­vo li­ki­mo bro­lio ne­su­ti­kęs, nors ran­ko­je lai­ko­mos len­te­lės su už­ra­šu var­giai ne­pas­te­bė­tum. Nu­liū­di­no ir trem­ti­nės, pa­pra­šiu­sios nu­fo­tog­ra­fuo­ti prie sti­li­zuo­to kry­žiaus su trem­ties vie­ta, pri­si­pa­ži­ni­mas, kad jau tre­ti me­tai vis at­va­žiuo­jan­ti ir be­si­ti­kin­ti ką pa­žįs­ta­mo iš tos var­go vie­tos su­tik­ti. De­ja… Už­tat vi­sai ša­lia bū­ria­vo­si pul­ke­lis li­ki­mo bro­lių. Jų vei­duo­se švy­tė­jo šyp­se­nos, at­ro­dė, kad nei karš­tis, nei pra­bė­gę me­tai jiems ne­pa­val­dūs.
Bu­vo­me lai­min­gi, kad su­ti­ko­me ir Pie­tų Lie­tu­vos par­ti­za­nų va­dų J. Vit­kaus-Ka­zi­mie­rai­čio ir A. Ra­ma­naus­ko-Va­na­go ry­ši­nin­ką Juo­zą Ja­ka­vo­nį, gy­vą tų tra­giš­kų įvy­kių liu­di­nin­ką.
Pre­ky­bos mies­te­ly­je už­tru­ko­me prie pa­la­pi­nės, kur pre­kiau­ta pa­trio­ti­niais lei­di­niais, var­tė­me, pir­ko­me sau ir mo­ki­niams pa­ro­dy­ti, ra­ga­vo­me gi­ros, žir­nių, ka­rei­viš­kos ko­šių, klau­sė­mės žmo­nių la­bai šil­tai su­tik­to dai­ni­nin­ko V. Šiš­kaus­ko dai­nų, džiau­gė­mės be­si­su­kan­čio­mis da­ly­vių po­ro­mis aikš­tė­je. Nei me­tų naš­tos, nei skaus­mo, nei var­go lyg ne­bū­ta… Karš­tį žmo­nės ir­gi la­bai iš­ra­din­gai mal­ši­no: kas le­dus lai­žy­da­mi, kas me­džio paunks­mė­je įsi­tai­sę šne­ku­čia­vo­si, kas Du­by­so­je pliuš­ke­no­si. Jau­ni­mas net tink­li­nio var­žy­bo­se da­ly­va­vo, vai­kai sma­giai krykš­ta­vo ir ren­gi­niui su­tei­kė gy­vą liu­di­ji­mą, kad šie su­si­ti­ki­mai tu­ri pra­smę, bei ga­ran­ta­vo gra­žų tęs­ti­nu­mą.
Po pie­tų nu­spren­dę vyk­ti, nes ke­lias to­li­mas, vi­si su­sto­jo bend­rai nuo­trau­kai. Bet ar­gi jau­nat­viš­kas šir­dis nu­til­dy­si… Au­to­bu­se ne­ti­lo gra­žios lie­tu­viš­kos dai­nos ir kle­ge­sys.
Ačiū už pi­lie­tiš­ku­mo pa­mo­ką ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riams, ne­pails­tan­čioms ir kiek­vie­nam sa­vo rū­pes­tį, ge­rą nuo­tai­ką ir šir­dies ge­ru­mą do­va­no­ju­sioms ke­lio­nės me­tu Re­gi­nai Chmie­liaus­kie­nei ir Mil­dai Ulkš­ti­nai­tei.
Tel­šių Že­mai­tės gim­na­zi­jos mo­ky­to­ja Vi­li­ja VAI­ČIU­LIE­NĖ