Balandžio 15-ąją minima Pasaulinė kultūros diena. Šiemet ji buvo kitokia – tyli: Telšių padangėje vieniša plazdėjo Kultūros vėliava, Durbės skvere negrojo muzika, neskambėjo padėkos kultūros nešėjams.
„Telšių ŽINIOS“ Kultūros dienos išvakarėse Telšių rajono kultūros centrų vadovų paprašė įvardyti bent po vieną pliusą ir minusą kultūros darbuotojo šiandienoje.
Aurelija SERVIENĖ
Linas ULKŠTINAS, Telšių kultūros centro direktorius:
– Šiandien sąstingis pasaulyje. Iš kultūros šis laikas atėmė daug, tačiau didžiausias džiaugsmas, kurio negali atimti jokia nenugalima jėga (force majeure), ir privalumas, kokį turi tik kultūros darbuotojai, yra kūryba ir galimybė kurti bei ja laviruoti bet kokiomis sąlygomis. Nors kūryba mumyse gyva, viena kita niūri mintis vis prasiskverbia…
Kultūrininkų kasdienybė – nuolatinė finansinė nežinomybė, ekonominio kryčio baimė ir nerimas dėl „kultūringesnio“ rytojaus.
Viena galiu užtikrinti ir patvirtinti, kad kultūros stiprybė slypi susiklausyme, supratime ir buvime čia ir dabar. Tai ne vien civilizacijos atspindys ir spindesys prožektorių šviesoje. Kultūra jungia ir vienija žmones, padeda įveikti neramumus, ji stiprina toleranciją ir abipusę pagarbą, inspiruoja ieškoti ir atrasti. Kultūra skatina inovacijas, palaiko bendruomenių gyvybines funkcijas ne mažiau negu stipri sveikata ar finansinė gerovė. Nuolat puoselėjama, palaikoma ir vertinama, ji gali tapti reikšmingu kūrybos išteklių lobynu. Saugokime savo tapatumą, branginkime papročius, tradicijas ir, iškeldami Taikos vėliavą, prisiminkime kultūros bendruomenę, pasveikinkime kuriančius ir gyvenančius savo darbu žmones. Su Pasauline kultūros diena!
Romualda VIRKETIENĖ, Ryškėnų kultūros centro direktorė:
– Pasaulio kultūros dienos proga noriu visus pasveikinti ir pasidžiaugti tūkstantį kartų skanduota fraze „Kultūra – tautos pagrindas“. Ir jokie vėjai, jokios negandos, ir jokie virusai kultūros nesunaikins. Juk kiekvienas negatyvus veiksmas, nukreiptas prieš kultūrą, ją prikelia naujam gyvenimui. Nepamirškime – Kultūra žmogų gydo. Tad linkiu visiems pozityvių dalykų: tikėkime saulės šviesa, minčių galia ir tvirtai stovėkime ant savo gimtosios žemės.
Albinas ŠMUKŠTA, Nevarėnų kultūros centro direktorius:
– Visų pirma noriu pasveikinti visus Kultūros dienos proga, linkėdamas ir toliau puoselėti kultūros vertybes, tradicijas, papročius. Tegul niekuomet netrūksta originalių idėjų, kūrybinio polėkio, o prasmingus darbus telydi sėkmė ir nuoširdumas. O šiandieninė situacija duoda suprasti, kokios yra vertybės, kurių kažkada gal ir nepastebėjome.
Dalia PETRAUSKIENĖ, Žarėnų kultūros centro direktorė:
– Lietuvių tauta per ištisus dešimtmečius išvystė savitą, unikalią kultūrą. Žvelgiant į nepriklausomos Lietuvos metus, kultūra tapo pamatinių vertybių kūrimo dalimi ir yra artima kiekvienam žmogui. Kiekviename miestelyje kultūra šviečia vis kita šviesa, ta – kurią atneša kultūros ir meno darbuotojai. Tos šviesos akivaizdoje, tuo kultūros tobulėjimu, mes tampame geresni, nuoširdesni ir visuomeniškesni.
Sveikinu visus kultūros darbuotojus ir saviveiklininkus šios gražios dienos proga ir linkiu šią šviesą skleisti ir ateityje.
Virginija.KERŠIENĖ, Degaičių seniūnijos kultūrinės veiklos organizatorė:
– Kultūros darbuotojų darbo pliusas: suteikti žmonėms galimybę atsipalaiduoti, pasirinkti renginį ar veiklą pagal pomėgius ir gebėjimus, susirinkusią bendruomenę pamatyti kitoje aplinkoje. Pačiam bandyti realizuoti savo kūrybines idėjas ir sumanymus, patirti bendravimo ir bendradarbiavimo džiaugsmą, ryšį su čia esančiais.
Minusas: renginius, jų organizavimo galimybes, dalyvių skaičių lemia esama visuomeninė, politinė ir finansinė aplinka. Auga gyventojų kultūriniai poreikiai, o jiems atliepti dažnai trūksta galimybių. Ne visada sekasi išsiaiškinti gyventojų poreikius kultūrinio laisvalaikio veiklose. Kartais pasigendama bendruomeniškumo tradicijų.
Rima SERVIENĖ, Viešvėnų kultūros centro direktorė:
– Kultūra (lot. „cultura“ – apdirbimas, ugdymas, lavinimas, tobulinimas, garbinimas). Tai labai plati sritis, ir turbūt didžiausias pliusas, kad kultūra nuolat ugdo, lavina, tobulina, nesvarbu, kokio amžiaus yra ar kokiai socialinei grupei priklauso žmogus. Taip pat kartu lavinamės ir mes – kultūros darbuotojai. Lavinimas ir ugdymas kito, verčia ir mus, kultūros darbuotojus, tobulėti. Labai gaila, kad su kiekvienos valdžios atėjimu prasideda kultūros reformos (dažniausiai), kurios, kaip rodo praktika, ne visada yra geros. Po kurio laiko atėję kiti priimtus sprendimus taiso, ir vėl – reforma. Ir dar vienas minusas, kad kultūrą išmano visi. Susidaro įspūdis, kad kultūra – tai sritis, kurią visi supranta, todėl gali kritikuoti, mokyti, kaip turi būti.
Egidijus EINIKIS, Tryškių kultūros centro direktorius:
– Pliusas: kultūra, kultūros įstaiga yra ta šaka ir ta vieta, kur žmonės gali susiburti, atskleisti savo sugebėjimus, idėjas, išsakyti kūrybines mintis ar pailsėti nuo kasdieninių darbų ir dabartinio didelio gyvenimo tempo, bėgimo, neskaitant susiklosčiusios dabartinės padėties visame pasaulyje, nes bendruomenėse trūksta vieningumo, draugiškumo, bendravimo. Kultūros įstaiga yra ta vieta, kur atėjus į renginius galima paspausti kaimynui ar pažįstamui ranką ir gerai praleisti laiką.
Minusas: visi įstaigų vadovai dabar kalba apie konkrečias įstaigas, tai yra kultūros centrus, nori, kad jų vadovaujama įstaiga būtų kuo geresnė, plačiau žinoma ir t. t., bet tiems kultūros centrams, kurie rajone labiausiai nutolę nuo miesto, yra sunkiausia surasti vietinių dainininkų, muzikantų, šokėjų ar kitų talentingų žmonių, kurie dalyvautų kultūriniame gyvenime, o nesinori būti prastesniais už kitus… Mes negalime elgtis, kaip norime, mes turime ir įsipareigojimų, tikslų bei nurodymų rajono valdžios, kuriuos turime įgyvendinti, bet ne visada tai galime padaryti, kaip norėtųsi, dėl minėtų problemų.
Manau, galėčiau kalbėti ir kalbėti ta tema. Čia tik paminėjau pirmąsias mintis apie pliusus ir minusus, šovusias į galvą. Dabar svarbiausia, kad kuo greičiau pasibaigtų dabartinė situacija ir būtume visi sveiki. O viskam pasibaigus kultūra klestės toliau, nes kultūros darbuotojai yra kūrybingos ir meniškos sielos žmonės.
Visus kultūros mylėtojus su Kultūros diena!
Ingrida GALINAUSKIENĖ, Upynos seniūnijos kultūrinės veiklos organizatorė:
– Pats didžiausias pliusas – tai, jog dirbame puikiose bendruomenėse. Tarp žmonių, kurie neabejingi kultūrinei veiklai, tarp tų, kurie išties myli savo kraštą, siekia išsaugoti tradicijas. Esu dėkinga visiems kartu ir kiekvienam atskirai.
Apie minusus kalbėti per tokią šventę nelabai norisi, turbūt jie absoliučiai vienodi tiek pas mus, tiek šalyje. Tiesiog labai norisi, kad KULTŪRA nebūtų podukros vietoje.
Visiems kultūros darbuotojams – sėkmingų, prasmingų darbų, įkvėpimo ir polėkio kūryboje.
Marytė BELECKIENĖ, Luokės seniūnijos kultūrinės veiklos organizatorė:
– Nenuginčijama, kad senovės kultūros gelmės lyg šaltiniai gaivina ateities kartų gyvenimus… Kultūra pas mus per amžius gyvuos, skatins mąstyti, kol jos puoselėtojų širdyse degs entuziazmas. Skaudu, kad šiandieninei valdininkijai kultūra nerūpi, kad, siekiant taupyti biudžetą ar kaupti kam nors pinigėlių, pirmiausia mažinamas finansavimas kultūrai. Valdžios atstovams būtina prisiminti Anglijos premjero V. Čerčilio karo metais, bombarduojant Londoną ir einant kalbai apie lėšų didinimą gynybai kultūros sąskaita, griežtą nuostatą: „Nė vieno penso nuo kultūros, antraip dėl ko mes tuomet kariaujame.“ Šiandien tautos šviesuomenė supranta, kad Lietuva be kultūros – tai Lietuva be proto. Lietuva be ateities. Tikiu, kad valdantieji suvoks fenomenaliausią kultūros jėgą, ugdančią žmogaus dvasią ir sąžinę, kuriančią universalų grožio jausmą.
Monika ŽILIENĖ, Gadūnavo seniūnijos kultūrinės veiklos organizatorė:
– Šiandien kultūra pasiekiama kiekvienam. Didžioji dalis kultūros įstaigų deda visas pastangas, kad pritrauktų žiūrovų. Būdai įvairūs: edukaciniai, pramoginiai, interaktyvūs, pažintiniai, tradiciniai, šiuolaikiški. Pliusą įžvelgiu tame, jog nėra jokios priespaudos ar primestų taisyklių: menininkai turi visas galimybes save realizuoti, išreikšti, eksperimentuoti. Net šių dienų suirutėje kultūros darbuotojai geba rasti būdų perteikti kultūrą, jos paveldą – žiūrovas turi visas galimybes dalyvauti kultūriniame gyvenime, tiesa, tik virtualiai.
Minusas, manyčiau, čia ir atsispindi. Vertiname ir geidžiame to, kas nepasiekiama. Gal tai ir yra šių dienų kultūros minusas? Nykstantis besidominčiųjų ratas.
Birutė JUOZAPAVIČIENĖ, Varnių seniūnijos kultūros centro renginių režisierė:
– Pirmiausia visus kultūros darbuotojus: įstaigų vadovus, meno kolektyvų vadovus, organizatorius, bei kultūros vartotojus – su Kultūros diena!
…aš pritariu mintims, kad tauta be kultūros – tauta be ateities ir kad kultūra turi būti valstybės pagrindas. Deja, kultūros sferoje dirbu keturis dešimtmečius, bet kažkaip iki galo nėra to pasiekta. Dažniausiai kultūros sritis yra podukros vietoje, labai dažnai be didesnių vertinimų ar išsamių analizių kultūros sistema „reformuojama“, nors nei patiems darbuotojams, nei visuomenei nelabai aiški „reformuotojų“ taktika ir strategija.
Džiugu, kad laikui bėgant išaugo kultūros darbuotojų prestižas, jų kvalifikacija, kad tvirtėja kultūrininkų bendrystė su vietos bendruomene, stiprėja įstaigų materialinė bazė, kad ir neženkliai, auga kultūros darbuotojų atlyginimai.
Tad norėtųsi visiems kultūros darbuotojams palinkėti neblėstančio optimizmo, tikėjimo ir vilties greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą, kur galėtume su didžiausia meile ir džiaugsmu toliau garbingai vykdyti savo misiją – tenkinti vietos gyventojų kultūrinius poreikius! Didžiausios sėkmės!
Loading ...
