Kul­tū­ros mo­kyk­la – il­gi me­tai ty­los

„Iš mir­ties taš­ko“ ju­di­na­me ob­jek­tus, ku­rie Tel­šiuo­se ir Tel­šių ra­jo­ne ne­ju­da dau­gy­bę me­tų. Šį­kart bel­džia­mės į bu­vu­sios Kul­tū­ros mo­kyk­los du­ris. Tel­šiuo­se, Kal­no ir Ka­ted­ros a. gat­vių san­kry­žo­je, kaž­ka­da kle­gė­ju­si ir kul­tū­ros spe­cia­lis­tus ruo­šu­si mo­kyk­la nu­ti­lo ir il­gus me­tus sto­vi už­ra­kin­ta. Pas­ta­to ar­chi­tek­tū­ra trau­kia praei­vių akį ir ga­lė­tų puoš­ti mū­sų mies­tą, ta­čiau kas­dien at­ro­do vis ny­kiau.

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

Pas­ta­tas Sa­vi­val­dy­bei ne­prik­lau­so

Kam pri­klau­so bu­vu­sios Kul­tū­ros mo­kyk­los pa­sta­tas, paieš­ką pra­dė­jo­me nuo Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos.

Eko­no­mi­kos ir tur­to val­dy­mo sky­riaus ve­dė­jos pa­rei­gas lai­ki­nai ei­nan­ti Ne­rin­ga Sta­pon­kie­nė tvir­ti­no, jog mi­nė­tas pa­sta­tas Sa­vi­val­dy­bei ne­prik­lau­so. Pas­ku­ti­niais duo­me­ni­mis, pa­sta­to šei­mi­nin­kas – VĮ Tur­to ban­kas, to­dėl dėl pla­tes­nės in­for­ma­ci­jos pa­ra­gi­no kreip­tis į Tur­to ban­ko at­sto­vus.

Kaip vei­kia Tur­to ban­kas?

Tur­to ban­kas yra vals­ty­bės tur­to val­dy­to­jas, cent­ra­li­zuo­tai val­dan­tis ad­mi­nist­ra­ci­nės pa­skir­ties vals­ty­bės tur­tą, taip pat tu­rin­tis tei­sę pe­rim­ti ki­tų vals­ty­bės įstai­gų val­do­mą vals­ty­bės tur­tą, jei jis ne­bė­ra rei­ka­lin­gas jų funk­ci­joms vyk­dy­ti. Pe­rė­męs to­kį tur­tą, Tur­to ban­kas įver­ti­na, ar jis nė­ra rei­ka­lin­gas ki­tų įstai­gų veik­lai vyk­dy­ti. Jei tur­tas rei­ka­lin­gas, jis ga­li bū­ti tvar­ko­mas ir pri­tai­ko­mas konk­re­čios įstai­gos po­rei­kiams („Sod­ros“, Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos, Na­cio­na­li­nės že­mės tar­ny­bos ir pan.).

Paaiš­kė­jus, kad tur­tas vis dėl­to nė­ra rei­ka­lin­gas vals­ty­bės funk­ci­joms vyk­dy­ti, jis ga­li bū­ti par­duo­da­mas vie­ša­me auk­cio­ne. Tur­to ban­kas taip pat vals­ty­bės var­du ga­li pa­vel­dė­ti gy­ven­to­jams pri­klau­san­tį ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą, pvz., tais at­ve­jais, kai neat­si­ran­da pa­vel­dė­to­jų.

Pas­ta­tas su­do­mi­no Sa­vi­val­dy­bę

VĮ Tur­to ban­ko ko­mu­ni­ka­ci­jos kon­sul­tan­tė Jo­li­ta Ski­nu­ly­tė-Niak­šu „Tel­šių ŽI­NIAS“ in­for­ma­vo, jog ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ob­jek­tą, esan­tį Kal­no g. 16, Tel­šiuo­se, ku­rį su­da­ro mo­kyk­los pa­sta­tas, ga­ra­žas ir kie­mo sta­ti­niai, Tur­to ban­kas pa­ti­kė­ji­mo tei­se val­do nuo 2020 m. rug­sė­jo 29 d.

„Šį tur­tą, kaip ne­rei­ka­lin­gą sa­vo veik­lai vyk­dy­ti, Tur­to ban­kui yra per­da­vu­si Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­ja. Tur­to ban­kas, įver­ti­nęs sa­vo val­do­mą ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to po­rtfe­lį Tel­šiuo­se, mi­nė­tą ob­jek­tą yra pri­pa­ži­nęs ne­rei­ka­lin­gu vals­ty­bės funk­ci­joms įgy­ven­din­ti ir yra bai­gęs jo pa­ruo­ši­mo par­da­vi­mui eta­pą. Par­da­vus šį tur­tą, lė­šas nu­ma­ty­ta skir­ti ki­to vals­ty­bei pri­klau­san­čio ir Tur­to ban­ko val­do­mo ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to re­mon­tui“, – sa­kė J. Ski­nu­ly­tė-Niak­šu.

Ko­mu­ni­ka­ci­jos spe­cia­lis­tė pra­si­ta­rė, jog pa­sta­ruo­ju me­tu Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė iš­reiš­kė su­si­do­mė­ji­mą bu­vu­sios Kul­tū­ros mo­kyk­los pa­sta­tu ir krei­pė­si į Tur­to ban­ką dėl jo per­da­vi­mo Sa­vi­val­dy­bės reik­mėms.

„Šiuo me­tu su Sa­vi­val­dy­be te­be­vyks­ta dis­ku­si­jos, ku­rias bai­gus paaiš­kės ir to­les­nis šio ob­jek­to li­ki­mas. Dis­ku­si­jas su Sa­vi­val­dy­be pla­nuo­ja­ma už­baig­ti ar­ti­miau­siu me­tu“, – si­tua­ci­ją aiš­ki­no ko­mu­ni­ka­ci­jos spe­cia­lis­tė.

Svars­to apie įveik­li­ni­mą

Nors pra­džio­je Sa­vi­val­dy­bė ti­ki­no, jog pa­sta­tas jai ne­prik­lau­so ir at­sa­ky­mų reik­tų ieš­ko­ti pas jo sa­vi­nin­kus, paaiš­kė­jo, jog vis dėl­to jai rū­pi šis ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ob­jek­tas, to­dėl dar kar­tą krei­pė­mės į Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ją su klau­si­mu, ko­kie jos pla­nai.

Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius To­mas Kat­kus sa­kė, jog ar­tė­ja nau­ji fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­niai, to­dėl svars­to­ma, kaip bū­tų ga­li­ma įveik­lin­ti mi­nė­tą pa­sta­tą.

Nuo­mo­nės

Pas­kel­bus feis­bu­ko „Tel­šių ŽI­NIŲ“ pa­sky­ro­je bu­vu­sios Kul­tū­ros mo­kyk­los pa­sta­to nuo­trau­ką pa­si­py­lė skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai. Vie­ni už­val­dy­ti ge­rų emo­ci­jų da­li­jo­si pri­si­mi­ni­mais, ki­ti py­ko, jog toks pa­sta­tas sto­vi už­ra­kin­tas, tre­ti – ra­gi­no ras­ti sa­vi­nin­kus ir pa­sta­tą par­duo­ti.

„Bu­vo be ga­lo jau­ki mo­kyk­la, ir net ore tvy­ro­jo me­no ir kny­gų dva­sia“, – ko­men­ta­vo Vi­li­ja Jo­cie­nė. Nuos­ta­bias stu­den­tiš­kas die­nas at­si­mi­nė ir Dai­na Ta­mu­lio­nie­nė. Žil­vi­nas Šil­ga­lis pri­si­mi­nė lai­kus, kai ši vie­ta bu­vo „gy­va“, o re­no­va­vus pui­kiau­siai ir to­liau ga­lė­tų tar­nau­ti kul­tū­rai, ku­rios nie­ka­da ne­bu­vo, nė­ra ir ne­bus per daug.

Gra­žūs pri­si­mi­ni­mai

Mi­nė­ta­me pa­sta­te Kal­no gat­vė­je il­gus me­tus vei­kė Kul­tū­ros mo­kyk­la, vė­liau – Že­mai­ti­jos ko­le­gi­ja. Abie­jo­se švie­ti­mo įstai­go­se te­ko dirb­ti tel­šiš­kei Ade­lei Po­cie­nei. Mo­te­ris su nos­tal­gi­ja at­si­me­na ten pra­leis­tus dar­bo me­tus: „Prieš mums at­si­ke­liant į šį pa­sta­tą čia vei­kė par­ti­nis ko­mi­te­tas. 1976-ai­siais pra­dė­jo veik­ti Kul­tū­ros mo­kyk­la, dir­bo­me 7 dės­ty­to­jai. 1977 m. mū­sų jau bu­vo 16. Ko­lek­ty­vas bu­vo be ga­lo drau­giš­kas, vi­si bu­vo­me jau­ni, pui­kiai su­ta­rė­me. Nes­kai­čia­vo­me lai­ko, nežiūrėjome sa­vo svei­ka­tos. Puo­šė­me mo­kyk­lą, įren­gė­me ka­bi­ne­tus pa­tys. Atei­da­vo­me 8 val. ir išei­da­vo­me 21 val. Bu­vo nuo­sta­būs ma­no gy­ve­ni­mo me­tai. Pas­ta­tas bu­vo la­bai įveik­lin­tas, vis­kas pul­sa­vo gy­vy­be, ka­bi­ne­tai bu­vo pilni stu­den­tų, tie­siog neuž­tek­da­vo au­di­to­ri­jų. Mes, dės­ty­to­jai, bu­vo­me la­bai my­li­mi stu­den­tų. Su kai ku­rio­mis gru­pė­mis bend­rau­ja­me ir su­si­ti­ki­nė­ja­me iki pat šiol. Vi­siems mums ten bu­vo ge­ra.“

Tel­šių kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rius Li­nas Ulkš­ti­nas šmaikš­ta­vo sa­ky­da­mas, jog šio­je mo­kyk­lo­je užau­go, nes jo ma­ma Mil­da Ulkš­ti­nai­tė čia dės­ty­to­ja­vo.

Ko­ne kas­dien pro Kul­tū­ros mo­kyk­lą ei­nan­tis L. Ulkš­ti­nas ją pa­ly­di ne liūd­nu, o grei­čiau sen­ti­men­ta­liu žvilgs­niu: „Kiek sa­ve at­si­me­nu, tai vie­ni ryš­kiau­sių pri­si­mi­ni­mų, su­si­ję bū­tent su šia mo­kyk­la, su jos ko­lek­ty­vais, su ku­riais ap­lan­ky­tos vi­sos dai­nų šven­tės. Va­žiuo­da­vau kar­tu su ma­ma ir stu­den­tais rink­ti obuo­lių į Kau­na­ta­vos so­dus, į Tryš­kius – pa­star­no­kų ir t. t. Kul­tū­ros mo­kyk­los stu­den­tai or­ga­ni­zuo­da­vo Už­ga­vė­nes, ki­tas ka­len­do­ri­nes šven­tes. Tai bu­vo la­bai svar­bi Tel­šių kul­tū­ri­nio gy­ve­ni­mo da­lis.“

Po kiek lai­ko L. Ulkš­ti­nui pa­čiam te­ko pa­ra­gau­ti Kul­tū­ros mo­kyk­los stu­den­to duo­nos, ir tai, pa­sak jo, ne­bu­vo vien stu­di­jos. Ap­link mo­kyk­lą su­kda­vo­si vi­sos po­pa­mo­ki­nės veik­los, lais­va­lai­kis ir drau­gų ra­tas.

„Mes bu­vo­me kaip šei­ma – ke­liau­jan­čių, kon­cer­tuo­jan­čių mu­zi­kan­tų šei­ma. Kad ir da­bar or­ga­ni­zuo­jant ko­kią di­des­nę dai­nų ar šo­kių šven­tę jaus­mas tar­si bū­tum pa­puo­lęs į Kul­tū­ros mo­kyk­lą bai­gu­sių stu­den­tų su­si­ti­ki­mą, vi­sus ta mo­kyk­la vie­naip ar ki­taip pa­lie­tu­si, kas mo­kė­si, kas jo­je dir­bo. Ši mo­kyk­la, ko ge­ro, dau­giau­sia pri­si­dė­ju­si prie Tel­šių kul­tū­ri­nio-pe­da­go­gi­nio kles­tė­ji­mo, nes mo­kyk­los stu­den­tai pil­dy­da­vo mo­kyk­lų šo­kių ar mu­zi­kos mo­ky­to­jų po­rei­kį, o ne­re­tai ir kul­tū­ros cent­rų dar­buo­to­jų gre­tas. Ne­bu­vo jun­ta­mas šių spe­cia­lis­tų sty­gius“, – pa­sa­ko­jo L. Ulkš­ti­nas.

Anot di­rek­to­riaus, pa­ts pa­sta­tas – ver­tas kny­gos, kaip to­je mįs­lė­je: „Kad at­si­sto­tų, dan­gų pa­rem­tų, kad pra­kal­bė­tų, daug pa­sa­ky­tų. Kas?“ (Ke­lias)
„Gal dan­gaus ta mo­kyk­la ir ne­pa­rem­tų, bet jei pra­kal­bė­tų… Pra­de­dant sa­vo niū­ria ir skaus­min­ga is­to­ri­ja, bai­giant stu­den­tiš­ko gy­ve­ni­mo „per­liu­kais“ su vi­sais ten „gy­ve­nan­čiais bil­du­kais“, – juo­ka­vo L. Ulkš­ti­nas.