Kolegijos nariai – apie rajono kultūrą: nei į priekį, nei atgal

Birželio 23 dieną vyko Telšių rajono savivaldybės tarybos Kolegijos posėdis. Jo metu diskutuota apie Telšių rajono kultūros įstaigų tinklo pertvarką.
Darbo grupės (pirmininkas – Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Almantas Lukavičius) parengtus tinklo pertvarkymo variantus Kolegijos nariams pristatė Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Eglė Macienė.
Aurelija SERVIENĖ
Siūlė rinktis iš dviejų variantų
E. Macienės teigimu, darbo grupė dirbo tokiu principu: vertino esamą situaciją, lėšų kultūrinei veiklai vykdyti pritraukimo galimybes, kultūros įstaigų materialinės bazės gerinimo galimybes, atsižvelgė į gyventojų skaičių, atliko Lietuvos savivaldybių praktikos analizę.
Įvertinus Telšių rajono kultūrinę veiklą šiais aspektais, buvo nuspręsta, kad dabartinis kultūros įstaigų pavaldumo mišrus modelis yra netinkamas ir jį reikėtų koreguoti. Todėl buvo pasiūlyta rinktis iš dviejų variantų.
Pirmasis variantas: Telšių kultūros centras – ašinis centras su filialais kiekvienoje seniūnijoje.
Antrasis variantas: Telšiuose – kultūros centras, teatras ir biblioteka, o kaimo seniūnijose suformuoti šeši kultūros centrai, iš kurių Varniai ir Tryškiai neturi filialų, o Nevarėnai, Viešvėnai, Ryškėnai ir Luokė turi filialus – Gadūnavo, Degaičių, Žarėnų ir Upynos.
Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja sakė, kad buvo apklausti rajono kultūros įstaigų darbuotojai – visi šimtu procentų pasisakė už antrąjį variantą.
Pritartų pirmajam variantui
Darbo grupės pirmininkas A. Lukavičius tikino, jog parenkant variantą, kuriuo pasukti kultūros įstaigų tinklo pertvarką, surinkta pakankamai informacijos iš vidaus kultūros struktūros, yra pasižiūrėta ir į Lietuvos patirtį, kad Tarybai būtų kuo lengviau priimti sprendimą.
„Šiuo atveju aš, kaip administratorius, pritarčiau pirmajam variantui, kuriame vienose rankose yra visa infrastruktūra, materialinė bazė, visi etatai. Tačiau su viena sąlyga – jei šį mechanizmą valdo geras vadybininkas-administratorius. Tada tikrai darbas bus efektyvesnis“, – savo nuomonę išsakė A. Lukavičius.
Nei pirmyn, nei atgal
Tarybos narys prof. Algirdas Žebrauskas kalbėjo, jog prieš darant pertvarką pirmiausia reikia numatyti tikslą: koks pertvarkos tikslas? Ar tik optimizavimas? Ar čia tik virimas savo sultyse: kiek yra lėšų, tiek jų panaudojame, kiek yra žmonių, tiek jų panaudojame?
Ragino pažvelgti, kiek daug aplink mus yra kultūrinio potencialo: modernizuota biblioteka, teatras, muziejus, Žemaitijos kaimo muziejus, stadionas, arena, amfiteatras, aerodromas, bažnyčios potencialas, Rainiai, ežerai, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetas…
A. Žebrauskas Kolegijos nariams iškėlė klausimą: kokioje vietoje šiandien yra Telšiai, kad jie būtų matomi ne tik rajone?
„Kultūrininkai turi susėsti ir ne tik pasidalyti, kas kokį etatą turės. Jie turi gyventi savo erdvėje matydami aukštesnius tikslus, kad žmonės žinotų, kas tie Telšiai, ir čia norėtų atvažiuoti nors kartą ar du per metus. Pažvelkime, kaip mes esame matomi regioniniu ir respublikiniu lygmeniu. Neužtenka sakyti, kad mes esame sostinė – sostinė yra veiksmai! Jei veiksmų nėra – nėra sostinės! Mes turime tikslą ir tada prie jo darome pertvarką, o jei mes turėjome dūdų orkestrą ir dūdininką, kuris groja, kol nusidūduoja, bet ir toliau vadovauja, tai klausimas, kokia pertvarka ir koks jos tikslas, ką mes sukuriame? Ar mes esame ambicingi, ar ne? Pinigai ir resursai ateina paskui geras idėjas. Nėra idėjų, nėra tikslo – vadinasi, mirksime visada toje pačioje baloje. Galima rinktis tiek pirmąjį variantą, galime mesti burtus ar rinktis antrąjį, bet klausimas: kas iš to pasikeis? Bijau, kad niekas nepasikeis“, – dėstė A. Žebrauskas.
Tarybos nario nuomone, reikia ieškoti sprendimo ir kalbėtis, nes visi tuos sprendimus randa. Kaip pavyzdį pateikė Žagarės festivalį, kurio organizatoriai sprendimą rado turėdami vos vieną dvarą ir apleistą parką.
Politikas apgailestavo, kad Telšiuose užgeso fantastiška iniciatyva – riedynės nuo Respublikos gatvės bei Edmundo Žalpio idėja – gyvos dainos festivalis „Aš toks vienas“.
„Nesakau, kad viskas pas mus yra blogai, bet tokiame lygyje, kur mes esame, niekur neiname – nei į priekį, nei atgal“, – pabrėžė profesorius.
Visuomenės poreikių tenkinimas
Tarybos narys Petras Kuizinas tvirtino, jog apie pirmąjį pertvarkos variantą negali būti net kalbos.
Politikas ragino kultūros struktūros pertvarką pradėti nuo svarbiausio punkto – visuomenės poreikių tenkinimo: „Nuo to reikia pradėti mūsų visą kultūros struktūrą ir šalia pridėti visus ambicingus tikslus, kuriais mes turėtume išnaudoti esamą potencialą ir garsinti Telšius.“
Kodėl žmonės neina į renginius
Tarybos narė Jolanta Rupeikienė apgailestavo, jog kultūros darbuotojai negirdi kitų nuomonės.
„Mums reikia priimti vienokį ar kitokį sprendimą – tai faktas, bet aš visame tame matau tik etatų išsaugojimą. Mes kalbame, kaip mums reikia garsinti Telšius, pakelti kultūros lygį, renginius, bet kartu – tik žiūrima, kaip čia išsaugoti darbo vietas“, – kalbėjo J. Rupeikienė.
Pasak Tarybos narės, renginių programos metai iš metų nesikeičia, vietomis mainosi tik dainos ir svečiai. Todėl esą žmonės ir nebeateina į renginius, nes nenori klausytis to paties per tą patį.
„Mes čia susirinkę ne dėl to, kad būtų tenkinami kultūros darbuotojų poreikiai. Mes visuomenės poreikius tenkinti turime. Turime daryti išvadas, kodėl žmonės neina į renginius, turime kelti renginių kokybę“, – akcentavo J. Rupeikienė.
Kultūros ministro pastabos
Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius I. Motiejūnas prisiminė, jog Telšiuose lankantis kultūros ministrui teko išgirsti nemažai pastabų dėl kičo, kuris yra pas mus sukurtas, taip pat atskleista ir kitų minusų.
„Norėdami sukurti struktūrą, pasiekti rezultatą regioniniu ar platesniu mastu, mes turime turėti pamatą. Kol to nėra, kol mes struktūriškai esame paklydę, rezultato ir neturėsime“, – pažymėjo I. Motiejūnas.
Po karštų diskusijų Kolegijos posėdyje nutarta Tarybai teikti antrąjį kultūros įstaigų tinklo pertvarkos variantą.