Kodėl reikia padėti Ukrainai?

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius

Kai 1991 m. sausį okupantai nesėkmingai bandė palaužti Lietuvos žmonių ryžtą siekti Nepriklausomybės, didžiausia baimė buvo ne sovietų tankai, bet klausimas – ar pasaulis neliks abejingas mūsų kovai? Laimei, milijonai žmonių Vakaruose, Rusijoje, Ukrainoje, Moldovoje ir kitose šalyse buvo kartu su mumis. Šiemet Vilniuje turėjau garbės įteikti padėką biologijos mokslų daktarui Jevgenijui Dykyj, kuris 1991 m. vadovavo ukrainiečių būriui, gynusiam Lietuvos Parlamentą. Tuometis sovietų pavergtų tautų ir viso demokratinio pasaulio solidarumas įrodė, kad susikibę rankomis kartu galime pasiekti didžių pergalių. Ir kai jau buvome patikėję, kad karai Europoje – praeitis, staiga susidūrėme su „žaliųjų žmogeliukų“ užmaskuota karine agresija Kryme, taip pat atviru kariniu puolimu prieš Gruzijos ir Ukrainos žmones.

Šiandien dėl narystės NATO tiesioginės karinės grėsmės Lietuvos piliečiams nėra, tačiau privalome suvokti, kad ant mūsų namų slenksčio vyksta karas. Matome, kaip Estijoje, Ukrainoje grobiami šių šalių piliečiai ir teisiami parodomuosiuose „teismuose“ Rusijoje, kaip virš prorusiškų separatistų užgrobtos teritorijos Ukrainoje numušamas keleivinis lėktuvas ir visais įmanomais būdais bandoma trukdyti šio kraupaus nusikaltimo tyrimui, kaip mūsų smegenis bandoma užteršti ciniška, Kremliaus finansuojama propaganda. Tokiu metu negalime likti abejingi, nes abejingumas – sąjungininkas to, kuris be skrupulų naudoja jėgą. Savo tautos istorijoje esame patyrę per daug skausmo, kad naiviai tikėtume, jog agresorius sustos, kai mandagiai pasiūlysime kėdę atsisėsti. Agresorių galime sustabdyti tik drąsiai kalbėdami tiesą, gindami vertybes (jei jas turime) ir rodydami nepalaužiamą solidarumą su draugais, kuriems reikia pagalbos. Galime ir turime didžiuotis ta pagalba, kurią Ukrainai šiuo metu teikia Lietuva, jos žmonės. Ukrainoje ši parama yra matoma ir vertinama. Suprantu, kad kasdienybėje esame paskendę savuose rūpesčiuose. Tačiau kiekvienas mūsų šiandien turime pagal galimybes prisidėti prie laisvės, demokratijos, stabilumo stiprinimo. Mes ir toliau remsime savo šalį ginančius Ukrainos žmones, nes remdami Ukrainą mes stipriname Lietuvos ir visos Europos laisvę. Tik nenuleiskite rankų ir negalvokite, kad laisvės gynimas ir valstybės kūrimas yra vien kariuomenės ar politikų reikalas. Tai – visos tautos reikalas, ir per daug svarbus, kad būtų paliktas vien tik politikų atsakomybei.