
Tuštėjantys ir nykstantys kaimai – šių dienų kasdienybė. Nemažai mūsų rajono kaimų liko be mokyklų, uždaryti paštų skyriai, net parduotuvės. Norintys patogesnio gyvenimo ryžtasi įsikurti mieste, tačiau ką daryti kaime gyventi likusiems, ypač senyvo amžiaus žmonėms?
Monika GIRDVAINĖ
Trūksta parduotuvės
Į „Telšių ŽINIŲ“ redakciją kreipėsi Tryškių seniūnijos Ubiškės miestelyje gyvenanti senolė. Moteris guodėsi, kad jų kaimas merdi ir esą yra visų pamirštas kraštas. Jau senokai uždarytas Ubiškėje buvęs pašto skyrius, nuo 2021-ųjų rudens nebedirba parduotuvė. Esą ir autobusas nebeužsuka į miestelio centrą. Iki stotelės reikia eiti apie du kilometrus.
„Miestelyje dauguma žmonių – senyvo amžiaus, todėl nuvykti kažkur apsipirkti mums – didžiulis iššūkis. Jaunesniems gyventojams gal ir nesunku nuvažiuoti į Dūseikių parduotuvę ar Telšius. O ką daryti senam žmogui? Būna ir tokių dienų, kai vieni iš kitų duonos skolinamės“, – guodėsi gyventoja.
Moteris teigė, jog nerandant kitos išeities maistu ją aprūpina kitame mieste gyvenanti dukra, kuri atvyksta savaitgaliais, tačiau tai esą niekada neatstos parduotuvės kaime.
„Buvo gerai ta parduotuvė, nusipirkdavome visko, ko reikia. Rodos, parduotuvės patalpos nebuvo labai prastos, o be to, yra ir kitų vietų, kur galėtų būti vykdoma veikla. Parduotuvę būtų galima įrengti buvusiose pašto patalpose bendrabutyje. Nejau niekam tai neatrodo svarbu?“ – stebėjosi senolė.
Daugiau skaitykite „Telšių ŽINIOSE”, Nr. 22 (2360)