
Praėjusį trečiadienį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pranešė apie antrąjį afrikinio kiaulių maro (AKM) židinį kaimyniniame Plungės rajone, nedideliame ūkyje, kur savo reikmėms buvo penimos penkios kiaulės.
Visoje Telšių apskrityje vis naujų AKM atvejų dažnai nustatoma ir laukinėje gamtoje, tad, specialistų teigimu, tikimybė šiam virusui patekti ir į telšiškių ūkius – labai didelė.
Monika GIRDVAINĖ
Virusą nustatė visoms kiaulėms
Įtarimai dėl ligos kilo Plungės rajono Platelių seniūnijos Visvainių kaime esančiame ūkyje staiga nugaišus vienai kiaulei. Kaip praneša VMVT, buvo paimti visų ūkyje auginamų kiaulių kraujo mėginiai, o kritusios – organai. Jie išsiųsti į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą. Visoms kiaulėms patvirtinta AKM diagnozė. Ūkyje atlikti ligos židinio likvidavimo darbai. Aplink užkrėstą ūkį nustatytos 3 km apsaugos ir 10 km stebėsenos zonos, apimančios Plungės ir Skuodo rajonų teritorijas. Jose vykdomas kiaulių laikytojų ir jų laikomų kiaulių surašymas. Kiaulių laikytojai supažindinami su apribojimais ir prievole nedelsiant pranešti veterinarams apie bet kokius šių gyvulių sveikatos sutrikimus, planuojamus skerdimus.
Rajone – 16 užsikrėtusių šernų
VMVT Telšių departamento patarėjas Laimonas Bagdonas pabrėžė, kad, atsižvelgiant į AKM atvejus laukinėje gamtoje, kiaulių maro virusas Žemaitijoje cirkuliuoja gana aktyviai.
Liepos 31-osios duomenimis, Telšių rajone afrikinis kiaulių maras šiemet užfiksuotas šešiolikai šernų. 11 jų buvo sumedžioti, o 5 rasti nugaišę. Plungės rajone – šešiems (2 sumedžioti, 4 nugaišę), o Mažeikių rajone – taip pat šešiems (5 sumedžiotas, 1 nugaišęs).
Anot Telšių departamento patarėjo, Telšių rajone AKM, prasidėjęs teritorijose, besiribojančiose su Akmenės ir Mažeikių rajonų savivaldybėmis, plinta vakarų kryptimi. Daugiausia AKM užkrėstų šernų – net 9 – nustatyta Gadūnavo seniūnijoje, taip pat tokių atvejų būta gretimose Nevarėnų (3), Ryškėnų (1), Tryškių (2) seniūnijose. Būtina paminėti, kad nugaišusių šernų skaičiai gali būti ženkliai didesni, nes galbūt ne visi sergantys ir nugaišę šernai surandami.
„Vasarą matomas didelis šernų judėjimas, dėl to grėsmė užnešti užkratą į kiaulių ūkius mūsų apskrityje yra ypač didelė. Dažniausiai užkratą atneša pats žmogus ūkinės veiklos metu, lankydamasis užkrėstoje teritorijoje esančiuose miškuose, grybaudamas ar uogaudamas“, – kalbėjo L. Bagdonas.
Jis pabrėžė, jog norint, kad užkratas iš laukinės gamtos nebūtų perneštas į kiaulių laikymo vietas, jų augintojams ypač svarbu yra paisyti biologinio saugumo reikalavimų.
Esant AKM rizikai, būtina saugoti gyvulius nuo bet kokio galimo kontakto su pašaliniais asmenimis, kitais gyvūnais, nešerti kiaulių termiškai neapdorotais pašarais ir virtuvės atliekomis. Prie įėjimo į kiaulių tvartą įrengti dezinfekcinį kilimėlį, negailėti dezinfekantų. Einant į tvartą, anot pašnekovo, būtina pasikeisti avalynę, darbo drabužius, naudoti tik kiaulėms šerti ir prižiūrėti skirtą inventorių, laikytis asmeninės higienos ir reguliariai plautis rankas.
Laikoma nemažai kiaulių
Telšių rajone yra apie 400 kiaules auginančių mažų ūkių, kuriuose laikoma iki 2 000 šių gyvulių. Trijuose dideliuose mūsų rajone veikiančiuose kiaulių kompleksuose bendrai laikoma apie 14 000 kiaulių.
„Maras yra ypatingas tuo, kad jis neturi būdingų požymių. Bet koks kiaulės negalavimas – neėdimas ar kitas pakitęs elgesys AKM užkrėstoje teritorijoje – traktuojamas kaip galimas maro užkratas. Geriau jau įtarti virusą, bet jo nenustatyti, nei nustatyti, kai jau per vėlu. Mūsų visų tikslas – kad virusas kuo mažiau išplistų“, – pabrėžė L. Bagdonas.
Pastebėjus pakitusį laikomų kiaulių elgesį ar joms pradėjus gaišti, būtina nedelsiant kreiptis į veterinarijos specialistus arba pranešti VMVT visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40403.
VMVT įspėja: suradus šerno gaišeną jokiu būdu jos neliesti – apie radinį būtina informuoti specialistus. Už pranešimus apie aptiktas šernų gaišenas mokama 30 eurų išmoka.