1791 m. gruodžio 6 d. Telšiams suteikta Magdeburgo teisė. Trumpai apžvelgsime, kaip vystėsi miestas 19-ajame šimtmetyje, remdamiesi Žemaičių muziejaus „Alka“ Istorijos skyriaus rinkiniais, Kauno apskrities archyvo medžiaga, D. Afanasjevo, M. Gadono, M. E. Brenšteino, vyskupo M. Valančiaus darbuose paskelbtais duomenimis.
XVIII a. pabaigoje Telšiai – gana didelės teritorijos apskrities centras. Jam priklausė 11 Žemaitijos valsčių: Telšių, Viešvėnų, Patumšių, Platelių, Gandingos (Plungės), Medingėnų, Žarėnų, Tverų, Šauduvos, Pavandenės, Palangos (1819 m. nuo Telšių apskrities atskirta ir atiduota Kuršo gubernijai).
1795 m. žlugus Lietuvos ir Lenkijos valstybei, Telšių apskritis tapo carinės Rusijos administracinio aparato grandimi. Lenkiškas apskrities pavadinimas „powiat“ buvo pakeistas rusišku „ujezd“. Pagal Rusijos įvestą administracinį-teritorinį suskirstymą Telšių apskritis 1795–1797 m. ir 1801–1843 m. priklausė Vilniaus gubernijai (1797–1801 m. – Lietuvos gubernijai), o nuo 1843 m. – naujai sudarytai Kauno gubernijai. Šis administracinis suskirstymas nepakito iki 1915 m. 1897 m. duomenimis, gyventojų Telšių apskrityje buvo 183 351, plotas užėmė 5 306 kv. km.
Muziejaus rinkiniai nedžiugina to laikotarpio vaizdine medžiaga, nes fotografijos menas tik XIX a. antroje pusėje žengė pirmuosius žingsnius. Vienintelis 1870 m. miesto vaizdas užfiksuotas dailininko L. Tomaševskio paveiksle „Telšiai“ bei pirmosios tų pačių metų fotografijos kopijoje.
Kartografijos rinkinyje saugomi du Kauno gubernijos XIX a. antros pusės planai, spausdinti Sankt Peterburge, A. Iljino spaustuvėje. Išliko 8 Telšių miesto planai, sudaryti Rusijos carinės administracijos įsakymu. Tai 1827, 1831, 1850, 1870, 1877, 1888 m. esamos ir planuojamos miesto struktūros planai. 1840–1843 m. planuojamos miesto struktūros planas, braižytas Vilniaus gubernijos matininko Levickio, atitinka XIX a. carinės administracijos dažniausiai kurto stačiakampio gatvių tinklo pavyzdį. Gatvių ašys susikerta kvadratinės aikštės centre, kur numatoma vieta svarbiam visuomeniniam pastatui. Gatvės viena nuo kitos nesiskiria pločiu, numatomos svarbiausių visuomeninių, karinių ir sakralinių pastatų vietos, skiriami medinės ir mūrinės statybos kvartalai. 1870 m. esamos padėties planą braižė Kauno gubernijos matininkas Pavlovas. Prieraše minima, kad tai pirmas aukščiausiu lygiu patvirtintas miesto planas. Tačiau projektuose numatyto taisyklingo gatvių tinklo praktiškai nebuvo laikomasi, miestas plėtėsi pagal buvusių gatvių ir valdų ribas.
Kauno apskrities archyve pavyko rasti keletą XIX a. laikotarpio pastatų statybos projektų brėžinių, saugomų buvusios Kauno gubernijos Statybų komisijos bylose.
Vienas išsamesnių statistinių Telšių miesto aprašymų yra Rusijos armijos generalinio štabo įsakymu parengtame Kauno gubernijos aprašyme. Tokio pobūdžio apžvalgos karo ministro įsakymu vykdytos nuo 1857 m., jų bendroji dalis buvo skirta plačiajai visuomenei. Kartu buvo rengiamos gubernijų apžvalgos, skirtos tik karinėms įstaigoms. Kauno gubernijos aprašymas parengtas 1858–1859 m., o 1861 m. bendroji dalis išleista atskira knyga [Матерiялы для географiи и статистики Россіи, собраные офицерами генерального штаба. Ковенская губернія. Составилъ Д. Афанасьевъ, Санкт Петербургъ, 1861 г.]. Aprašymo sudarytojas generalinio štabo papulkininkis, Rusijos imperatoriškosios geografijos draugijos narys Dmitrijus Fiodorovičius Afanasjevas (1826–1880) savo užduotį atliko labai atsakingai ir kvalifikuotai. Pirmiausia jis Varšuvos universiteto ir Lietuvos pravoslavų dvasinės seminarijos Vilniuje bibliotekose išsamiai susipažino su Kauno gubernijai ir bendrai Lietuvai skirtais leidiniais ir įvairiais rankraščiais rusų ir lenkų kalbomis. Po to pagal generalinio štabo parengtas instrukcijas sudarė anketas ir klausimynus, kurie buvo išplatinti carinių įstaigų valdininkams. Gauti atsakymai bei statistika ir sudarė surinktos medžiagos pagrindą. Sudarytojas pabrėžė, kad dauguma atsakymų buvo labai platūs ir detalūs, ypač pasidarbavo apskričių bajorų vadovai. Taip pat naudotasi privačių asmenų surinktais duomenimis, labai didelę pagalbą renkant medžiagą suteikė gimnazijų mokytojai. Papulkininkis daug keliavo po guberniją susipažindamas su kraštu, tikslindamas surinktas žinias.
XIX a. viduryje Telšiuose buvo šios gatvės: Alsėdžių, Dimaičių, Ežero, Kalno, Knypavos, Liepojos, Luokės, Turgaus, Turgaus skersgatvis, Varnių, Žalioji, Pašto, iš kurių akmenimis grįstos tebuvo tik penkios. Gatves jungė du akmeniniai ir du mediniai tilteliai. Gyventojai turėjo 30 privačių sodų, 50 daržų. 8 sklypai buvo tušti, numatyti statomiems naujiems namams. Mieste buvo ketverios kapinės – katalikų, stačiatikių, žydų ir liuteronų.
1856 m. nurodytas bendras gyventojų skaičius – 5 324, iš jų – 2 680 vyrų ir 2 554 moterys. Pagal tikėjimą buvo pasiskirstę taip: stačiatikių – 317, katalikų – 1 629, liuteronų – 70, žydų – 3 209. Miesto gyventojai išskiriami pagal luomus: 79 kilmingi dvarininkai, 12 asmenų stačiatikių dvasininkų luomo (kartu su šeimomis), 7 vienuoliai katalikai ir 2 stačiatikiai, 2 rabinai. Eiliniai miestiečiai (iš kurių 3 019 buvo žydai) charakterizuojami taip: 86 pirkliai, 61 pasiturintis pilietis, 186 valstiečiai, 149 priklausomi valstiečiai, 117 cechų darbininkų, 739 reguliariosios kariuomenės kariai, 34 atleistieji nuo baudžiavos, 266 atsarginiai kariai ir jų šeimos nariai. Amatininkų luomas: 18 siuvėjų, 1 modeliuotoja, 19 batsiuvių, 7 staliai, 5 kalviai, 2 juvelyrai, 13 kūrikų, 2 kaminkrėčiai, 10 duonkepių, 10 mėsininkų, 4 kurpių meistrai, 1 pirštinių gamintojas, 2 bitininkai, 10 vežėjų, 1 audėjas, 5 kepurininkai. 1857 m. mieste nuteista 16 nusikaltėlių.
Pastatai: mūrinių namų mieste tebuvo 6, medinių – 309; parduotuvės: mūrinės buvo 2, medinės – 53, 2 vėjo malūnai ir vienas, sukamas gyvulių jėga. 1849 m. pastatytas kalėjimas. Gyventojai savo reikmėms naudojosi ežero vandeniu (mieste tebuvo 100 namų, kurie turėjo šulinius). Turgūs vyko du kartus per savaitę – antradieniais ir penktadieniais.
Katalikų bendruomenei priklausė bernardinų mūrinė bažnyčia ir vienuolynas, medinė koplyčia kapinėse. M. E. Brenšteinas savo darbe „Miesto ir seniūnijos istorija“, remdamasis archyvine medžiaga, pasakoja, kad „katalikų medinė bažnytėlė stovėjo (iki XIX a. pradžios) ant „parapijos kalnelio“ (dab. Vilniaus kalnelis) apsupta didelių kapinių, kur buvo laidojami garbingi seniūnijos piliečiai ir bažnyčios geradariai. 1815 m. dėl prastos būklės, trūkstant lėšų remontui, buvo uždaryta, o 1831 m. visai nugriauta. Parapijiečiams pamaldos perkeltos į tam tikslui pastatytą daržinę, bet vėliau ir ši buvo panaikinta. Vyresnybės paliepimu 1836 m. parapija buvo perkelta į tėvų bernardinų bažnyčią“. 1853 m. carinė administracija vienuolyną uždarė, vienuolius perkėlė į Kretingą ir Tytuvėnus. Du vienuolius paliko aptarnauti parapiją. Dalis vienuolyno patalpų liko bažnyčiai, kitose įrengti Telšių apskrities teismo įstaigų archyvai.
Telšiuose stačiatikių parapija įkurta 1840 m. Iš pradžių maldos namai buvo nuomojamose iš žydo J. Goldfuso namo patalpose. 1864–1867 m. Vilniaus generalgubernatoriaus N. Muravjovo iniciatyva už valstybės iždo pinigus ant Vilniaus kalnelio, nugriautos katalikų bažnyčios vietoje, buvo pastatyta mūrinė Šv. Nikolajaus cerkvė. (1932 m. katalikų bendruomenė teisminių procesų metu cerkvę iš stačiatikių nupirko ir įrengė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią.) Už piniginę kompensaciją stačiatikių bendruomenė 1937 m. pasistatė naują mūrinę Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvę ant kalvelės, kur dar XX a. pradžioje stovėjo malūnas.
Šis laikotarpis – žydų bendruomenės suklestėjimo metas. Apie XIX a. vidurį Telšiuose pastatyta pirmoji sinagoga, vėliau – dar kelios. XIX a. pab.–XX a. pr. Telšiuose buvo ketveri žydų maldos namai. Trys sinagogos stovėjo žydų gyvenamojoje erdvėje (centrinėje miesto dalyje), viena – kiek toliau nuo miesto centro, dabartinėje Aukštojoje gatvėje. Tai mūrinė sinagoga, išlikusi iki šių dienų. XIX a. žydai galutinai įsitvirtino aplink Turgaus aikštę ir aplinkinėse gatvėse – Respublikos, Kęstučio, Luokės, Simono Daukanto, Telšės, Sinagogos, Iždinės, Ežero, centrinėje, prekybai ir paslaugoms labiausiai tinkančioje miesto dalyje, kur gyveno iki pat Antrojo pasaulinio karo. 1873 m. Telšiuose įkurta aukštoji (universitetinė) žydų rabinų mokykla – ješiva.
Nedidelė evangelikų liuteronų bendruomenė turėjo 1818 m. pastatytą medinę bažnyčią, 1875 m. ji perstatyta į mūrinę. M. Valančius „Žemaičių vyskupystėje“ (1848 m., II d.) rašo, kad „liuteronai turėjo nedidelę, medinę bažnytėlę, savo kunigo neturėjo, mišias laikyti į ją atvykdavo dvasininkas iš Skuodo“.
XIX a. Telšių apskrityje veikė bajorų seimeliai, kurie rinkdavo maršalką, aukščiausią apskrities pareigūną, turintį vykdomosios valdžios funkcijas. Valstybinės ir visuomeninės įstaigos buvo šios: miesto valdyba, butų komisija, apskrities ir savivaldybės teismas, miesto rotušė, bajorų globos draugija, kelių komisija, valstybės turto apskrities komisija, dvarininkų mokykla, žydų valstybinė mokykla. 1845 m. atidaryta 20 vietų miesto ligoninė. Ji 1887 m. perorganizuota į apskrities ligoninę, išlaikomą iš apskrities pajamų.
1870 m. Telšiuose jau buvo 6 481 gyventojas, iš jų – 4 399 žydai (68 proc.). 1897 m. duomenimis, gyventojų sumažėjo iki 6 000, o 3 088 (51 proc.) buvo žydai.
XIX a. antroje pusėje išsiskyrė būdingi apskrities miestui pastatai: apskrities mokykla, telegrafo stotis, mūrinis iždinės pastatas, kariuomenės sandėliai su visa amunicija, atsargomis ir žirgais, policijos sargybos pastatas, archyvas, mokesčių kanceliarija, karo viršininko kanceliarija su archyvu, maršalkos kanceliarijos, bajorų globos draugijos pastatai, žemės ūkio įrangos komisijos namai, parapinė mokykla, 2 monopolinės parduotuvės, 7 alinės, 1 restoranas, 5 viešbučiai-užvažiuojamieji namai, spaustuvė, maisto prekių, žemės ūkio įrankių sandėliai, skolinamoji-taupomoji kasa, ugniagesių būstinė, vaistinė. Vienintelė apskrities pašto kontora buvo tik pačiame Telšių mieste. Paštas vežamas karieta su arkliais (kurių tebuvo keturi) iki artimiausios pašto stoties – Luokės.
Šiame šimtmetyje neišvengta ir bėdų. Daug žalos miestui padarė 1812 m. per Telšius besitraukianti Napoleono kariuomenė, 1831 m. sukilimo metu miestas buvo atsidūręs karinių veiksmų zonoje. Net šešis kartus siautė gaisrai: 1826, 1833, 1843, 1852, 1856 ir 1893 metais.
Galbūt dėl to beveik visuose XIX a. planuose ant Zakso kalno žymimas mūrinis grūdų sandėlis – magazinas, kuris būdavo kiekviename miestelyje kaip atsargos bado ir nederliaus metams.
XIX amžius – neabejotinai Telšių miesto augimo metas, nepaisant šiame šimtmetyje miestą alinusių nelaimių. Amžiaus pabaigoje jau kūrėsi nedidelės įmonės – odų apdirbimo, alaus virimo, midaus gamybos, degtinės varymo, plytinė, degtukų gamybos. Apie 1900 m. atsirado vilnų verpimo ir šukavimo, tipografijos ir litografijos, nealkoholinių gėrimų gamybos įmonės.
Žemaičių muziejaus „Alka“ vyr. muziejininkė Regina BARTKIENĖ
Loading ...
