Viešvėnų seniūnijoje Liūnų kaime gyvena visų gerbiama ir mylima Kazimiera Bagočienė. Kasdieną ši moteriškė sukasi it vijurkas – skuba melžti žalmargių, šeria višteles, atlieka kitus darbus. Pažvelgęs į Kazimierą, tikriausiai neįtartum, kad ši žvali ir darbšti moteris atšventė garbingą – devyniasdešimties metų – jubiliejų.
Nuo Kazimieros veido nedingsta šypsena – žemaitė džiaugiasi kiekviena diena, kiekvienu sutiktu svečiu ar pražydusia gėle. Nors moteriškė atšventė garbingą jubiliejų, skųstis sveikata neskuba: pati ir namus puoselėja, ir valgyti ruošia, o karvutėms, vištelėms ir kiaulaitėms dėmesio taip pat reikia!
Devynios dešimtys metų – tokia sukaktis pasibeldė į Kazimieros namus. Per tiek metų būta visko: ir smagių, ir skaudžių akimirkų. Subręsti teko anksti: sulaukusi dvylikos metų telšiškė pradėjo ganyti gyvulius, dar po poros metų – mergauti pas buožę. Moteris prisimena, kad tarnavo geroje šeimoje – Juknevičiaus, gyvenusio Rubežaičių kaime.
Kazimiera augo tarp trijų seserų ir dviejų brolių. Vieną seserį ir brolį jau išlydėjo amžinojo poilsio. Šiandieną jubiliatė džiaugiasi, kad užaugino sūnų ir dukrą, sulaukė 4 anūkų ir 3 proanūkių. Su vienu iš anūkų Kazimiera ir gyvena jaukioje Liūnų kaimo sodyboje.
Devyniasdešimt – tai amžius, vertas pagarbos. Tačiau Kazimierą lydi ne nugyventų metų šešėlis, o jauna širdis. Nuobodžiauti ar liūdėti jubiliatei nėra kada: gyvena puikiame gamtos prieglobstyje, augina vaistažoles, myli gyvūnėlius, rūpinasi ūkiu, dažnai pas mamą į svečius užsuka ir greta gyvenanti septyniasdešimtmetė dukra Ieva. Ji mamai negaili šiltų žodžių – giria už darbštumą, džiaugiasi jos sveikata, geraširdiškumu. Tiesa, galima pastebėti, kad dukra paveldėjo mamos genus – atrodo jaunai, jaučiasi žvaliai. Abi moteriškės pasakoja, kad valgo savo pačių užaugintą kiaulieną, vištieną. Retkarčiais nusiperka mėsos ir iš parduotuvės, tačiau pastebi, kad ji yra prastesnio skonio.
„Telšių ŽINIOS“ sveikina jubiliatę ir tikisi susitikti po dešimties metų – per šimtąjį gimtadienį!