Į „Telšių ŽINIŲ“ redakciją kreipėsi Rainiuose gyvenanti Rūta Jonušienė, kuri jau dešimtmetį kenčia dėl nuolat tvinstančio jos sklypo. Dėl savo nelaimės moteris kaltina Telšių rajono savivaldybės administracijos klerkus bei jų nesugebėjimą ar nenorą išspręsti šios problemos. Jau rašėme, kad, Rainių gyventojai pasiskundus Seimo kontrolieriaus įstaigai, ši, pateikusi tyrimo išvadas, pripažino, jog Telšių rajono savivaldybės administracijos pareigūnai veikė biurokratiškai, bei rekomendavo administracijos direktoriui Sauliui Urbonui atkreipti dėmesį į nustatytus biurokratizmo atvejus ir užkirsti kelią jiems pasikartoti. Tačiau praryta Seimo kontrolieriaus išrašyta karti piliulė, atrodo, nuo biurokratizmo valdininkų neišgydė. Gavusi dar vieną S. Urbono raštą, kuriame nė per plauką neatsakoma į jos dešimtmetį užduodamą klausimą, moteris kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės merą Vytautą Kleivą, kad šis inicijuotų tarnybinį patikrinimą dėl biurokratiškų Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymų.
„Ši istorija prasidėjo, kai 1998 m. Beržų gatvėje, vykdant kelio remontą, buvo padaryta pralaida ir mūsų sklypo link nuleistas nemažas vandens kiekis, – „Telšių ŽINIOMS“ pasakojo R. Jonušienė. – Gyvename lomoje. Lygiagrečiai esančioje Liepų gatvėje pralaidos nėra, todėl ir prasidėjo potvyniai.“ Moteris sakė, kad drenažo sistema, einanti pro jų sklypą, buvo nurašyta 1985 m. Tuomet traktuota, kad ji yra sugadinta ir negalinti atlikti sausinimo funkcijos.
Šią vasarą paaiškėjo ir sistemos gedimo priežastis – Rainių darželio teritorijoje augantis gluosnis suleido šaknis į drenažo vamzdžius ir juos visiškai užkimšo.
„Tai įvyko ne per vieną dieną, – kalbėjo rainiškė. – Iš vienos pusės bėgo didelis kiekis vandens, o gluosnis vis labiau kimšo drenažą. Galiausiai vamzdžiai buvo visiškai užkimšti, ir šiais metais potvynis mūsų sklype laikėsi nuo Kalėdų iki gegužės pabaigos.“
Pašnekovė tvirtino, kad dar 2001 m. kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės administraciją.
Tuomet iš Kaimo reikalų skyriaus vedėjo Albino Slavinskio buvo gautas raštas, jog „kitais metais, esant finansinėms galimybėms, planuojama nuvesti paviršinį vandenį nuo Jūsų sklypo“. „Pažadėjo ir pamiršo. Mes toliau rašėme prašymus, tik niekas į juos nesiteikdavo atsakyti“, – kalbėjo moteris. – Šiais metais prašymus pradėjome rašyti kas mėnesį. Kada negauname atsakymų, rašome pakartotinai. Visuose prašėme nustatyti potvynio priežastis ir jas pašalinti.“ Rainiškė sakė, jog į pirmuosius du šiais metais parašytus raštus jai buvo atsakyta, kad potvynio priežasčių turi ieškoti jie patys. Atsakymą rengė tas pats A. Slavinskis.
„Taip pat Savivaldybė kreipėsi į Telšių teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyrių, kad šis nustatytų, kokie mūsų sklype pastatai yra savavališki: esą tai ir galėjo būti potvynio priežastis, – prisiminė moteris. – Šis skyrius tokių statinių nerado, tačiau nurodė, jog viena iš potvynio priežasčių gali būti pralaida Beržų gatvėje.“ R. Jonušienė teigė, kad tuomet Savivaldybės administracija dėl potvynio pradėjo kaltinti jos kaimyną, neva šis, kasdamas kūdrą, pažeidė drenažo rinktuvą ir taip jį užkimšo. „Gavome Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Urbono raštą, kuriame valdininkas pasiūlė kreiptis į teismą, nes tai esą civilinio pobūdžio santykiai tarp privačių asmenų“, – pasakojo dėl potvynių 10 metų kenčianti rainiškė.
Galiausiai parašius skundą Seimo kontrolierių įstaigai, reikalai, rodos, ėmė po truputį judėti: rajono valdžia skyrė 73 tūkst. Lt drenažo remonto darbams. Pradėta rausti Rainių darželio teritorija. Iškasus 4,5 m gylio duobę, paaiškėjo drenažo užsikimšimo priežastis – gluosnio šaknys. Pakeitus vamzdžius, drenažo rinktuvas iš karto ėmė veikti, nuslūgo po vasaros liūčių vėl patvinę sklypai.
„Paskutiniame rašte S. Urbonas vėl ėmė kaltinti mus – neva mes užvertėme savo sklype kažkokį griovį ir neįrengėme jam alternatyvos, dėl to ir tvinstame, – kalbėjo R. Jonušienė. – Savivaldybės administracijos direktoriaus manymu, pralaida Beržų gatvėje potvyniui įtakos neturi. Tai – jau trečioji Savivaldybės versija, aiškinanti, kodėl mūsų sklypas nuolat užliejamas vandeniu.“
„Telšių rajono savivaldybė elgiasi jau ne tik biurokratiškai, bet ir negarbingai, – piktinosi moteris. – Tikrosios potvynio priežastys nutylimos. Atrodo, kad valdininkams negalioja jokia kita autoritetinga nuomonė: nei Seimo kontrolieriaus, nei Telšių teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyriaus išvados. Jiems taip elgtis, žinoma, patogiau: juk jei pralaida nėra potvynio priežastis – tai ir nereikia galvoti, ką su tuo vandeniu toliau daryti. Kam vargintis ir skaičiuoti plotą, iš kurio vanduo suteka, kam sukti galvą, kaip jį sukanalizuoti ir t. t.“
R. Jonušienė mano, kad A. Slavinskio vadovaujamas skyrius lyg ir turėtų būti už tai atsakingas: „Tačiau jam (A. Slavinskiui – red.) buvo svarbiau nuvesti vandenį toliau nuo savo fermos, prieš tai jį dar užteršus srutomis. Beje, tame pačiame paskutiniame Telšių rajono savivaldybės administracijos rašte teigiama, jog, išmontavus pralaidą, problema nebūtų išspręsta, nes tas pats vandens kiekis tekėtų per kelią. Čia dar klausimas: ar tikrai taip ir būtų? Savivaldybės specialistai nesivargino išmatuoti aukščio skirtumų, atlikti išsamios studijos. Yra didelė tikimybė, kad vanduo bėgs ne per kelią, o skandins už fermų esančias sodybas, kaip buvo prieš įrengiant minėtą pralaidą.“
Anot Rainių miestelio gyventojos, šiuo metu problema iš dalies yra išspręsta. Tačiau nėra jokios garantijos, kad vėl neužsikimš drenažo sistema, mat ji nurašyta kaip sugadinta, ir ar sistema pajėgs surinkti dėl pralaidos padidėjusį vandens kiekį.
Gavusi paskutinį S. Urbono raštą, Rainiuose gyvenanti moteris kreipėsi į iš Etikos komisijos posėdžių dėl biurokratinių atsakymų neišlendantį Telšių rajono savivaldybės merą Vytautą Kleivą. R. Jonušienė paprašė jo inicijuoti tarnybinį patikrinimą dėl biurokratiškų Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymų. „Šiuo metu laukiame mero sprendimo, kas rajono vadovui yra svarbiau: žmogus ar biurokratai“, – teigė moteris.
Loading ...
