
Birželio 29-ąją surengtame Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdyje patvirtinti šiek tiek pakoreguotų savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių nepavyko. Tarybos komitetuose svarstant sprendimo projektą politikams iškilo daug klausimų, į kuriuos nebuvo atsakyta, todėl nuspręsta apie tai dar padiskutuoti, o sprendimą priimti vėliau.
Aistas MENDEIKA
Praėjusiais metais keitėsi kai kurios Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo nuostatos, todėl turi būti pakeistos ir Telšių rajone esančių kapinių tvarkymo taisyklės, pritaikant jas prie įstatymo pakeitimų. Vadovaujantis pastaraisiais, taip pat pakeistas Visuomenės ir kapinėse palaidotų asmenų artimųjų giminaičių informavimo apie kapinių panaikinimą tvarkos aprašas, Kapinių prižiūrėtojo kaupiamų duomenų tvarkymo sąlygų aprašas, Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių sąrašo skelbimo savivaldybės interneto svetainėje tvarkos aprašas.
Pasikeitus kokioms nors įstatymų nuostatoms ar dienos šviesą išvydus naujam Vyriausybės potvarkiui, savivaldybių teisės aktų pritaikymo pagal „aukštesnius“ dokumentus procedūros yra gana dažnos. Tačiau dažniausiai jos padaromos be didelių ginčų ar nesusipratimų.
Šįkart Savivaldybės administracija, atrodo, lyg ir pakankamai kruopščiai ruošė sprendimo projektą „Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. T1-229 „Dėl žmonių palaikų laidojimo tvarką Telšių rajono savivaldybės teritorijoje reglamentuojančių teisės aktų patvirtinimo“ pakeitimo“, bet neaiškumų išvengti nepavyko.
Sprendimo projekte buvo numatyta pakeisti Telšių rajono savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių 16 punktą ir jį išdėstyti taip: „16. Kapo duobės, kurioje laidojami žmogaus palaikai, gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai; kapo duobės, kurioje laidojami kremuoti žmogaus palaikai su urna arba kapsule, arba išberiant juos į kapo duobę, – ne mažesnis kaip 1 metras. Palaidojus kape įrengiamas kapo vietą žymintis laikinas ženklas, kuriame nurodomas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos. Pakartotinai laidoti žmogaus palaikus kape, kuriame jau yra palaidoti žmogaus palaikai, galima ne anksčiau kaip pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui – 25 metams. Pakartotinai laidoti žmogaus palaikų kape, kuriame jau yra palaidoti kremuoti žmogaus palaikai, negalima.“
Vadinasi, pagal Kapinių tvarkymo taisyklių pakeitimo projektą, kurį Savivaldybės taryba iš praėjusio posėdžio darbotvarkės išbraukė, kape, kuriame jau yra palaidoti žmogaus palaikai ir ramybės laikotarpis praėjęs, laidoti galima. Tačiau, jei tame pačiame kape yra palaidoti kremuoti žmogaus palaikai, jokių, nei kremuotų, nei nekremuotų, palaikų laidoti negalima.
Gana populiarios yra šeimos kapavietės, o ir vietos joms skiriama daugiau nei vienam kapui. Kremuoti mirusio artimojo palaikus giminaičiai nusprendžia irgi dažnai. Todėl itin keistai skamba draudimas laidoti, pavyzdžiui, kremuotus palaikus toje pačioje kapavietėje, kur jau yra palaidoti tokie palaikai. Juo labiau kad laidojant kremuotus palaikus urnoje ar kapsulėje tos pačios taisyklės numato kur kas mažiau vietos nei laidojant nekremuotus.
Pakomentuoti, kaip reikėtų suprasti naujojoje tvarkoje įrašytą sakinį „Pakartotinai laidoti žmogaus palaikų kape, kuriame jau yra palaidoti kremuoti žmogaus palaikai, negalima“, paprašėme Savivaldybės administracijos.
Iš pastarosios įstaigos atsakymą gavome trumpą: „Šio pakeitimo iniciatorius yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. LR Vyriausybės kanceliarijos politinės grupės pažymoje išdėstyta pakeitimų projekto esmė, o kartu ir 16 punkto pakeitimų pagrindas.“ Ir nurodė adresą, kur galima rasti šį dokumentą.
Taigi pažiūrėjome, kas rašoma „nurodytu adresu“.
Vyriausybė dar pernai nutarė pakeisti savo 2008-ųjų lapkričio 19-osios nutarimą, pagal kurį daromos ir Savivaldybės teisės akto pataisos. Šiame nutarime minimas laidojimo tvarkos 16 punktas skamba beveik identiškai, kaip ir Savivaldybės tvarkoje, tik ten neįrašytas kapo ramybės laikotarpis – 25 metai.
Tačiau anksčiau surašytoje Vyriausybės kanceliarijos ekonomikos politikos grupės pažymoje pateikiamas labai suprantamas paaiškinimas: „Įvertinus tai, kad kremuoti žmogaus palaikai laidojami negiliai (gylis – iki metro) ir urnose esančios kapsulės, kuriose yra kremuoti žmogaus palaikai, suyra negreitai (gaminama taip, kad greitai neirtų), Projekte numatoma neleisti laidoti tokiame kape ant viršaus. Kapinių tvarkymo taisyklių 16 punktas papildomas nuostata, kad pakartotinai laidoti žmogaus palaikų kape, kuriame jau yra palaidoti kremuoti žmogaus palaikai, negalima. Tai leistų laidojant kremuotus žmogaus palaikus įvertinti ateityje numatomą galimybę laidoti ar planuoti šį procesą.“
Paprasčiau tariant, iš Savivaldybės administracijos darbuotojų, ruošusių Tarybos sprendimo projektą dėl laidojimo tvarkos pakeitimų, tikriausiai ir iš Vyriausybės nutarimą ruošusių valdininkų akiračių paslaptingai dingo tik du žodžiai – „ant viršaus“. Būtent jie ir kelia daugiausiai neaiškumų, klausimų, į kuriuos, tikėtina, bus atsakyta kitame Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdyje.