Jau keletą mėnesių Telšių rajono savivaldybės administracijos vadovai nesiliauja varstę Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duris. Telšių šilumos tinklus nuomojantis UAB „Litesko“ filialas „Telšių šiluma“, baigiantis nugraužti paskutinę mėsą nuo vartotojų kaulų, komisijai jau kelintą kartą bando prakišti padarytų investicijų paketėlius, kurie dar labiau išaugintų ir taip kosminę šilumos kainą.
„Tai lyg kova su vėjo malūnais, – savo darbą Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje apibūdino Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Anglickas. – Per vieną posėdį komisijai nepritarus abejotinoms investicijoms, per kitą tarsi triušis iš skrybėlės ištraukiamos kitos… O kas svarbiausia – tai, kas šilumos kainą turėtų mažinti vartotojams, pas mus – ją didina.“
„Prieš savaitę buvau nuvykęs į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos posėdį, – pasakojo Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas K. Anglickas. – Per prieš tai vykusį posėdį UAB „Litesko“ komisijai pateikė informaciją apie 500 tūkst. Lt siekiančias investicijas, kurios, neva, buvo padarytos Telšių šilumos ūkyje. Tą sykį, argumentuojant tuo, kad Telšių rajono savivaldybės taryba joms nepritarė, pavyko įtikinti komisiją ir minėtos investicijos nebuvo patvirtintos. Tačiau per kitą posėdį UAB „Litesko“ ištraukė dar iki 2008 m. padarytų, tačiau į šilumos kainą neįtrauktų investicijų už bemaž 300 tūkst. Lt. Kadangi, pagal įstatymus, iki 2008 m. darytoms investicijoms Tarybos pritarimo nereikėjo, tiek mums, tiek komisijai nebeliko nieko kito, kaip su jomis sutikti…“
Anot K. Anglicko, keisčiausia yra tai, kad investicijos turėtų sumažinti šilumos kainos dedamąją dalį, tačiau yra atvirkščiai – jos ją didina: „Didžioji dalis UAB „Litesko“ investicijų į Telšių šilumos ūkį šilumos kainą didino, o ne mažino. Nors, logiškai galvojant, turėtų būti atvirkščiai. Kodėl šilumos tiekėjas yra suinteresuotas daryti investicijas? Todėl kad jos didina turtą, nuo kurio ir priklauso pagrindinis tiekėjo pelnas.“ Dėl to atsiranda interesas prikišti į šilumos ūkį kuo daugiau investicijų, kurios didintų UAB „Litesko“ pelningumą, tačiau ne kieno kito, bet vartotojų sąskaita.
Paanalizavus šių metų sausio mėnesio šalies savivaldybių šilumos kainas, anot K. Anglicko, galima manyti, jog ne dujos ar kitas kuras, kuriuo tiekėjas gamina šilumą, yra didėjančios šilumos kainos priežastis: „Paimkime keletą šalies savivaldybių, pvz., Skuodo, Tauragės, ir palyginkime su Telšių. Pavyzdžiui, nors Skuode dedamoji šilumos kainos dalis yra pati didžiausia – 13,13 ct/kWh, tačiau galutinė kaina yra mažesnė nei Telšių. Tauragėje kainos dedamoji yra viena iš mažesnių – 6,77 ct/kWh, o bendra šilumos kaina – pati mažiausia šalyje. Telšiuose dedamoji yra tarpinė – 9,04 ct/kWh, o bendra šilumos kaina didesnė ir už Tauragės, ir už Skuodo.
86 proc. Tauragėje gaminamos šilumos yra gaunama, naudojant biomasę, 76 proc. – Skuode, Telšiuose – 48 proc. Taigi, kodėl panašus procentas, naudojant biomasę šilumai pagaminti Tauragėje ir Skuode, sukelia tokį šilumos kainos tarp jų skirtumą? O Telšiuose, kur tik 48 proc. šilumos pagaminama iš biokuro, o likusi dalis iš dujų, lyginant su Skuodo 76 proc., yra tik 1 ct/kWh kainos skirtumas? Vadinasi, kuro kainos nėra pagrindinis rodiklis, kuris lemia šilumos kainos augimą, kaip norima įpiršti gyventojams. Ją veikia investicijos. Pavyzdžiui, Taryba pritaria UAB „Litesko“ siūlymui už 500 tūkst. Lt pastatyti naują biokatilą Dariaus ir Girėno gatvės katilinėje. Ši investicija padidintų tiekėjo nuomojamą turtą bei nuo tos investicijos jis atsiriektų 5 proc. pelno. Tačiau ši investicija padidintų ir šilumos kainos dedamąją dalį, kad ir iki Skuodo – 13,13 ct/kWh – lygio. Dėl investicijos Telšiai pradėtų gaminti iki 70 proc. šilumos, gaunamos naudojant biokurą. Anksčiau išvardyti Tauragės, Skuodo ir Telšių pavyzdžiai rodo, kad tai, kuriuo kuru – dujomis ar biomase – gaminama šiluma, įtakos kainai neturi. Taigi, pritarus tokioms investicijoms, UAB „Litesko“ atsikąstų nemažą pelno kąsnį, o telšiškiai liktų su padidėjusia dedamąją ir nepakitusia kintama šilumos kaina, kitaip tariant, su išaugusia šildymo kaina.“
Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas teigė, jog visiškai kratytis siūlomų investicijų į šilumos ūkį nereikėtų. „Mano nuomone, kiekviena investicija į šilumos ūkį privalo mažinti šilumos kainą, – teigė K. Anglickas, – t. y. jeigu siūloma investicija, šilumos tiekėjas turi konkrečiai nurodyti, kad, pvz., investavus 500 tūkst. Lt, šilumos kaina mažės, tarkime, 0,22 ct/kWh. Ir nesvarbu, kieno sąskaita bus mažinama – tiekėjo pelno ar naudojamo kuro šilumai gaminti, – svarbiausia, kad iš to išloštų vartotojas.“