
Aldonos Mickuvienės kasdienybė kupina kultūrinės veiklos – kitų metų sausį sukaks 40 metų nuo tada, kai jauna rietaviškė, baigusi choreografijos mokslus Vilniuje, grįžo dirbti į savo gimtąjį miestą. Nesuskaičiuosi, kiek skirtingų kartų šokėjėlių sukosi jos vadovaujamuose liaudies šokių kolektyvuose, o ir esmė – ne skaičiai, svarbiausia, kad savo darbą vadovė dirba su meile. Vis dėlto pokalbio su A. Mickuviene šį kartą susėdome ne dėl artėjančios profesinės sukakties – mūsų dėmesį patraukė moters laisvalaikio pomėgiai.
Rita STANČIUKIENĖ
Įkvėpė perskaityta istorija
Gruodžio pradžioje Rietavo kultūros centre atidaryta A. Mickuvienės kūrybos darbų paroda „Po tašką“. Renginys sulaukė nemažo susidomėjimo, kūrėja – sveikinimų ir padrąsinimo žodžių. „Jeigu ne kolegės Eglės nuolatinis raginimas parodyti savo kūrinius žmonėms, ko gero, nebūčiau išdrįsusi surengti parodos“, – prisipažįsta Aldona, neslėpdama, kad renginio dalyvių pagyrimai jai suteikė pasitikėjimo ir noro dar labiau pasinerti į savo neseniai atrastą pomėgį.
Taškavimo technika rietaviškė susidomėjo šių metų pavasarį, perskaičiusi straipsnį apie moterį, kuri tuštumą, atsiradusią jos gyvenime dėl artimo žmogaus praradimo, užpildė taškuodama paveikslus.
„Istorija įkvėpė mane. Užvaldė noras pabandyti, tad nieko nelaukusi pradėjau ant kartono lapo dėlioti taškelius. Pirmieji mano darbo įrankiai – rašikliai, pieštukai, dantų krapštukai. Svarbiausia buvo įvaldyti ranką – išmokti, kad taškučiai būtų lygūs, o tarpai tarp jų – vienodi. Skaičiau, domėjausi šia technika. Esu kantri, užsispyrusi, galiu valandų valandas kartoti veiksmą, kol galiausiai išeis norimas rezultatas. Išmokusi taškuoti, investavau į darbo priemones – nusipirkau dažų, drobės ir sukūriau pirmąjį savo darbą – abstrakciją. Taškavimas lyg meditacija – įtraukia taip, kad visa kita, kas aplink, užsimiršta. Tai ypač pajutau pradėjusi kurti mandalas, dirbdama suvokiau, kodėl jos tokios populiarios Tibete“, – pasakojo apie savo kūrybą Aldona.
Mandala Indijos religijose – apskritimo arba kvadrato formos geometrinė kompozicija, vaizduojanti tam tikrą dvasinę, kosminę arba psichologinę tvarką. Mandala gali būti tiek abstrakti, tiek vaizduojanti dievybę. Plačiausiai kaip pagalbinė priemonė medituojant, sutelkiant sąmonę, aiškinantis žmogaus dvasinę būseną naudojama Tibete.
Aldona teigė, kad kurdama mandalą ji mato saulę, mėlyname dangaus fone išryškėjančius jos spindulius. Autorei gražiausi tie darbai, kurie atlikti ant tamsios spalvos drobės.
Savo pirmąjį kūrinį ji numačiusi dovanoti sūnaus šeimai, nes abstrakciją sukūrė marčios prašymu. Ir kiti jos darbeliai taps Kalėdų dovanomis.
Taškavimas, kaip ir šokių choreografija, tampa bendravimo su anūkėmis forma. Matydamos močiutę taškuojant prie jos prisijungia septynerių Gabija ir ketverių Liepa.
„Išmokau pamatyti galimybes“
„Su metų branda išmokau pamatyti gyvenimo man teikiamas galimybes. Prieš pandemiją būdama Norvegijoje užėjau į parduotuvę, kurioje prekiaujama sapnų gaudyklėmis. Ir „sugavo“ jos mane. Pradėjau domėtis gaudyklių atsiradimo istorija. Jos sugalvotos Amerikos indėnų genčių tam, kad pritrauktų gerus sapnus. Gaudykles indėnės mamos rišdavo prie vaikų lovų, kad jie sapnuotų gražius sapnus ir būtų ramūs. Per pandemiją turėdama daugiau laiko surišau ir padovanojau ne vieną gaudyklę“, – atskleidė dar vieną pomėgį rietaviškė. Jos sukurtas sapnų gaudykles galėjo pamatyti ir parodos „Po tašką“ lankytojai.
Atsitiktinai Aldona 2014 metais išbandė ir tapybą. Noras paimti į rankas teptuką kilo po to, kai apsilankė Plungėje vykusioje Vagnorių šeimos tapybos parodoje. Komunikabilūs kūrėjai taip sužavėjo rietaviškę, kad ji ketverius metus lankė jų vadovaujamą studiją „Menai sau“ Stalgėnuose.
„Kai manęs prašo pagalbos, stengiuosi padėti, kai siūlo išbandyti ką nors naujo – neatsisakau, nes kitos galimybės gali ir nesulaukti. Suprantu, kad sėdėdama vietoje naujos patirties neįgysiu“, – atvirauja Aldona.
Profesiniu pasirinkimu nesuabejota nė karto
Yra žmonių, kurie save atranda gyvenimo kelio pradžioje, yra tokių, kurių gyvenimas – nuolatinis ieškojimas. Nors kūrybinės veiklos A. Mickuvienė vis dar ieško, rinkdamasi profesiją tiksliai žinojo, kuo būsianti. Didžiulę darbo patirtį turinti šokių vadovė neslepia: „Nuo pat pirmos klasės šokau. Gal todėl, atėjus laikui rinktis, kuo tapsiu, savaime žinojau, kad stosiu į kultūros mokyklą ir tapsiu šokių vadove. Gavusi diplomą, grįžau į Rietavą. Dirbta su daugybe kolektyvų, ne tik kultūros namuose, bet ir mokyklose, buvusiame Rietavo tarybiniame ūkyje-technikume. Su šokėjais dalyvauta ne vienoje respublikinėje dainų šventėje. Jau greitai keturiasdešimt metų, kai dirbu šį darbą, ir niekada savo pasirinkimu nesuabejojau.“
Šiuo metu Rietavo savivaldybės kultūros centre veikia du Aldonos vadovaujami meno kolektyvai – 2013 metais suburta merginų ir moterų šokių grupė „Šarkelės“ ir vaikų šokių grupė.