Je­ši­vo­je – Tel­šių žy­dų at­min­ties eks­po­zi­ci­ja

Mies­te at­ver­ta dar vie­na mu­zie­ji­nė erd­vė – Že­mai­čių mu­zie­jaus „Al­ka“ pa­da­li­nys Tel­šių je­ši­va: Tel­šių žy­dų at­min­ties eks­po­zi­ci­ja, ku­rios vi­zi­ja – sau­go­ti ir ak­tua­li­zuo­ti žy­dų kul­tū­ros pa­vel­dą, o kar­tu su ja ant pa­sta­to fa­sa­do ati­deng­tas ir pa­mink­las Žy­dų gel­bė­to­jams.

At­mi­ni­mo ženk­las

Pa­sau­ly­je, ku­ria­me vy­ra­vo vi­siš­kas mo­ra­li­nis nuo­smu­kis, da­lis žmo­nių tie­siog ste­bė­jo, kaip bu­vo žu­do­mi jų kai­my­nai žy­dai. Da­lis – bend­ra­dar­bia­vo su nu­si­kal­tė­liais ar pri­si­dė­da­vo prie jų nai­ki­ni­mo. Ta­čiau at­si­ra­do ir to­kių, ku­rie pa­ro­dė drą­są ir aukš­čiau už vis­ką iš­kė­lė žmo­giš­ku­mą. Jie šian­dien va­di­na­mi Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­liais.
Siek­da­mi pri­si­min­ti ir pa­gerb­ti Že­mai­ti­jos gy­ven­to­jus, gel­bė­ju­sius žy­dus na­cių oku­pa­ci­jos me­tais, Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė kar­tu su Že­mai­čių mu­zie­ju­mi „Al­ka“ ir Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos Tel­šių fa­kul­te­tu 2021 me­tais ini­ci­ja­vo Žy­dų gel­bė­to­jų at­mi­ni­mui skir­tą Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­lių at­mi­ni­mo ženk­lo at­si­ra­di­mą. Kū­ri­nio au­to­rius – skulp­to­rius, Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos Tel­šių fa­kul­te­to do­cen­tas Min­dau­gas Šim­ke­vi­čius.

„At­mi­ni­mo ženk­lą kū­riau lyg sa­vo­tiš­ką pa­sa­ko­ji­mą. Tai nė­ra lyg sta­tiš­kas ak­cen­tas, ku­rį ga­lė­tų skai­ty­ti iš vie­no taš­ko. Kū­ri­nys iš­si­dės­tęs per vi­są fa­sa­dą. Pa­čią kom­po­zi­ci­ją pa­dik­ta­vo pa­sta­tas, kur ga­li­ma ma­ty­ti ver­ti­ka­lią­ją ir ho­ri­zon­ta­lią­ją ašis. Ho­ri­zon­ta­lio­jo­je da­ly­je at­si­ran­da bron­zi­nės pla­ke­tės ir de­di­ka­ci­jos bei teks­tas iš Ba­bi­lo­no Tal­mu­do, ku­ris „per­ra­šy­tas“ še­šio­se ak­mens plokš­tė­se žy­dų gel­bė­to­jams: „Iš­gel­bė­jęs vie­ną gy­vy­bę, iš­gel­bė­ja vi­są pa­sau­lį“. Ver­ti­ka­lią­ją kū­ri­nio da­lį su­da­ro du me­ni­niai ob­jek­tai: bron­zi­nis rel­je­fas at­vaiz­duo­ja kai­rią­ją pal­to pu­sę su at­la­pu ir še­šia­kam­pe žvaigž­dės for­mos kiau­ry­me šir­dies plo­te. Kiek aukš­čiau – „bal­to­jo­je“ tri­kam­pė­je fa­sa­do da­ly­je ma­to­ma iš ma­žų ak­me­nė­lių su­lip­dy­ta „Do­vy­do žvaigž­dė“ – ano me­to vil­ties, at­gi­mi­mo bei pri­si­kė­li­mo ženk­las. O taip pat ir neiš­gy­ve­nu­sių­jų švie­saus at­mi­ni­mo ženk­lai – ma­ži spal­vo­ti ak­me­nė­liai, su­si­lie­ję į bend­rą žy­dų tau­tos kan­čios, vil­ties bei atgimimo/prisikėlimo is­to­ri­ją“, – pri­sta­tė At­mi­ni­mo ženk­lo au­to­rius.

Pri­si­dė­jo rė­mė­jai

Prieš At­mi­ni­mo ženk­lo ati­den­gi­mo ce­re­mo­ni­ją Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ras To­mas Kat­kus trum­pai ap­žvel­gė Tel­šių je­ši­vos is­to­ri­ją, pri­sta­tė kū­ri­nį ir ak­cen­ta­vo dar vie­no me­no ženk­lo Že­mai­ti­jos sos­ti­nė­je svar­bą. Iš me­ro ran­kų Že­mai­čių mu­zie­jui „Al­ka“ ati­te­ko ir iš­skir­ti­nė do­va­na – ja­das (To­ros ro­dyk­lė, ku­ria, skai­tant To­ros teks­tą, ve­džio­ja­mos ei­lu­tės).
Tam, kad šio ženk­lo idė­ja tap­tų ma­te­ri­ja, fi­nan­si­nę pa­ra­mą sky­rė Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė, ak­ci­nė bend­ro­vė „Tel­tek­sa“, Lie­tu­vos tei­si­nin­kų drau­gi­ja, pri­va­tūs rė­mė­jai Mi­ša Ja­ko­bas, Ra­fael Mi­chael, Be­la Se­gal, La­ri­sa Lem­per­tie­nė ir Ro­me­na Kaz­laus­kė.

Tel­šių je­ši­vos eks­po­zi­ci­ja

„Tel­šių je­ši­va nė­ra tik eks­po­zi­ci­ja kaip sta­tiš­kas ob­jek­tas. Tai yra gy­vas is­to­ri­jos pa­mink­las. Žy­diš­ko­ji kul­tū­ra yra la­bai svar­bi Tel­šių mies­to da­lis ir tai, kaip mes šian­dien gy­ve­na­me, yra su­for­muo­ta iš to lai­ko­tar­pio, ka­da gy­ve­no di­de­lis pro­cen­tas žy­dų bend­ruo­me­nės na­rių. Tel­šių je­ši­va – šian­dien yra pa­sa­ko­ji­mas apie tai, kas mes esa­me, kuo bu­vo­me ir, ti­kiuo­si, kas mes bū­si­me“, – sa­kė Že­mai­čių mu­zie­jaus „Al­ka“ di­rek­to­rė Eva Ston­ke­vi­čie­nė.

Tel­šių je­ši­vos eks­po­zi­ci­ja įreng­ta re­mian­tis Že­mai­čių mu­zie­jaus „Al­ka“ mu­zie­ji­ne ver­ty­be – at­min­ties kny­ga „Tel­šiai“. Es­mi­niai šio nau­jo mu­zie­ji­nio ob­jek­to mo­men­tai: pa­sta­to ir eks­po­nuo­ja­mų mu­zie­ji­nių ver­ty­bių uni­ka­lu­mas, dar ir šian­dien pa­sau­ly­je gy­vas Tel­šių je­ši­vos stu­di­jų me­to­das bei ne­si­bai­gian­ti žy­dų is­to­ri­ja, ra­šy­ta ir te­be­ra­šo­ma vi­sų Tel­šių ap­skri­ty­je Ho­lo­kaus­tą iš­gy­ve­nu­sių bei su šiuo re­gio­nu su­si­ju­sių žmo­nių pri­si­mi­ni­mais.

„Eks­po­zi­ci­ja kal­ba apie gy­ve­ni­mą. Apie tai, kas vy­ko Tel­šiuo­se tuo me­tu, kai mies­tas tu­rė­jo vie­ną svar­biau­sių aukš­tų­jų mo­kyk­lų – Tel­šių je­ši­vą, apie tai, ko­kių tra­di­ci­jų lai­kė­si Tel­šių žy­dų bend­ruo­me­nė, kaip jie su­si­tik­da­vo, kaip bend­rau­da­vo stu­den­tai, dės­ty­to­jai, ko­kios ryš­kios as­me­ny­bės anuo­met vaikš­čio­jo Tel­šių gat­vė­mis. Pa­sa­ko­ja­ma ir apie tą gy­ve­ni­mą, ku­rį gy­ve­no pa­pras­ta žy­dų bend­ruo­me­nė: apie krau­tu­vi­nin­kus, apie ve­žė­jus, apie ri­tua­li­nius sker­di­kus, apie tuos da­ly­kus, ku­rie vie­nin­gi ir svar­būs kiek­vie­nam žmo­gui“, – pri­sta­tė lan­ky­to­jams at­ver­tą erd­vę Že­mai­čių mu­zie­jaus „Al­ka“ di­rek­to­rės pa­va­duo­to­ja Ing­ri­da Vai­tie­kie­nė.

Sug­rą­žin­ta pra­ras­ta is­to­ri­nė at­min­tis

„Ši die­na – lyg ste­buk­las, nes aš tu­riu ga­li­my­bę su­grįž­ti į praei­tį ir iš­girs­ti apie tai, ką kal­bė­jo ma­no se­ne­lis ir apie tai, ką kal­bė­jo ma­no tė­vas. Kai ma­ne pa­kvie­tė į Tel­šių je­ši­vos vi­dų, aš vos neap­si­ver­kiau: čia taip vis­kas jau­ku, grau­du, kad neiš­lie­ti aša­ros šian­die­ną bū­tų ypa­tin­gai drą­su. Dė­ko­ju vi­siems tel­šiš­kiams, mu­zie­jaus dar­buo­to­jams už su­grą­žin­tą at­min­tį ir bent da­le­ly­tę to, kas bu­vo pra­ras­ta“, – ren­gi­nio die­ną kal­bė­jo Tel­šių mies­to Gar­bės pi­lie­tis Mi­ša Ja­ko­bas.

At­mi­ni­mo ženk­lo ir Tel­šių žy­dų at­min­ties eks­po­zi­ci­jos ati­da­ry­mo iš­kil­mė­se da­ly­va­vęs Iz­rae­lio am­ba­sa­do­rės Lie­tu­vo­je pa­va­duo­to­jas pir­ma­sis sek­re­to­rius Erez Go­lan pa­brė­žė, kad ki­tų kul­tū­rų ku­ria­mi įvai­rūs at­min­ties įpras­mi­ni­mo ženk­lai žy­dų tau­tai tu­ri itin di­de­lę reikš­mę: „Dau­ge­ly­je ša­lių fo­ku­suo­ja­ma­si į Ho­lo­kaus­tą, kal­ba­ma kas nu­ti­ko, kiek žmo­nių bu­vo nu­žu­dy­ta, kaip ir kur žy­dų bend­ruo­me­nė bu­vo su­nai­kin­ta. Bet daug svar­biau yra kal­bė­ti ne tik apie Ho­lo­kaus­tą ir tra­giš­ką bend­ruo­me­nės su­nai­ki­ni­mą, ta­čiau ir apie kles­tin­tį žy­dų gy­ve­ni­mą iki Ho­lo­kaus­to dau­ge­ly­je Eu­ro­pos mies­tų, ypa­tin­gai Lie­tu­vo­je. Tai­gi mes no­ri­me, kad žmo­nės, ku­rie gy­ve­na šian­dien, ži­no­tų, jog jų tė­vai ar se­ne­liai tu­rė­jo kai­my­nus ir drau­gus – žy­dus. Kad šie žmo­nės dau­giau su­ži­no­tų apie žy­dų ir lie­tu­vių gy­ve­ni­mą drau­ge, tar­pu­sa­vio ry­šius. Apie žy­dų is­to­ri­ją, jų gy­ve­ni­mą: rū­bus, tra­di­ci­jas, re­li­gi­ją. Ir tai nė­ra vien tik žy­dų is­to­ri­ja, tai kar­tu yra Lie­tu­vos ir Eu­ro­pos is­to­ri­ja. Aš ma­nau, kad su­ži­no­da­mi dau­giau apie čia gy­ve­nu­sius žy­dus, mes su­ži­no­me, ko­kie žmo­nės tai bu­vo. Tai pa­de­da su­vok­ti Ho­lo­kaus­to tra­ge­di­ją ir ge­riau su­pras­ti, ko­dėl taip svar­bu kal­bė­ti apie žy­dų is­to­ri­ją iki Ho­lo­kaus­to ir įam­žin­ti šiuos įvy­kius“.

Iš­kil­min­ga­me ren­gi­ny­je, ati­den­giant At­mi­ni­mo ženk­lą Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­liams ir pri­sta­tant Tel­šių je­ši­vą: Tel­šių žy­dų at­min­ties eks­po­zi­ci­ją, taip pat da­ly­va­vo mu­zie­ji­nin­kai, kul­tū­ros dar­buo­to­jai, pe­da­go­gai, Lie­tu­vos žy­dų re­li­gi­nės bend­ri­jos pir­mi­nin­kas Si­mas Le­vi­nas, Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai, Lie­tu­vos tau­ti­nių bend­ri­jų pir­mi­nin­kas Dau­man­tas Le­vas To­de­sas, Že­mai­čių mu­zie­jaus „Al­ka“ į lie­tu­vių kal­bą iš­leis­tos kny­gos „Tel­šiai. At­min­ties kny­ga“ ir vie­nas pro­jek­to fun­da­to­rių, ku­ra­to­rius bei šios ini­cia­ty­vos pra­di­nin­kas Phi­lip Ša­pi­ro su žmo­na Al­do­na, Tel­šių Že­mai­tės dra­mos teat­ro di­rek­to­rius Dei­vi­das Ra­jun­čius, Že­mai­ti­jos tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro di­rek­to­rius Egi­di­jus Vaš­ke­le­vi­čius, Lie­tu­vos žy­dų bend­ruo­me­nės na­riai ir ki­ti svar­būs as­me­nys, ren­gi­nį ve­dė Tel­šių kul­tū­ros cent­ro di­rek­to­rius Li­nas Ulkš­ti­nas, mu­zi­ki­nę pro­gra­mą at­li­ko pia­nis­tė Mar­ta Fin­kelš­tein.

Dėl už­sa­ko­mų­jų eks­kur­si­jų ko­lek­ty­vams, kla­sėms, šei­moms ir dėl sa­lės nuo­mos ren­gi­niams kreip­tis el.pa­štu telsiujesiva@muziejusalka.lt ar­ba tel. +370 600 60 521, dau­giau in­for­ma­ci­jos https://www.mu­zie­ju­sal­ka.lt/telsiu-jesiva/ .

Tel­šių je­ši­vos dar­bo lai­kas:
I – NE­DIR­BA­ME
II–V – 9–18 val.
VI – 9–17 val.
VII – 10–15 val.

Že­mai­čių mu­zie­jaus „Al­ka“ inf.