Naujų idėjų gūsis, jų įgyvendinimas, dažniausiai atneša teigiamų emocijų. Dar didesnį džiugesį sukelia savanoriška žmonių veikla pagrįsti darbai. Vargu, ar žmogų papiktintų jo gyvenamosios vietovės gražinimas, patrauklios erdvės kūrimas. Tikriausiai, ne. Tačiau nuoskaudų ir apgailestavimo esti dėl kitų dalykų.
Rugpjūčio 1–15 dienomis Džiuginėnų kaime, Telšių r., buvo vykdomas tarptautinis jaunimo mainų projektas EWOCA-3. Trimetėje trijų šalių (Vokietijos, Ispanijos ir Lietuvos) jaunimą vienijančioje darbo stovykloje buvo kuriama patraukli erdvė jaunimui gamtoje, vietovėje, atskirtoje nuo miesto. Dvi savaites 24 15–23 m. jaunuoliai tvarkė aplinką ir kūrė išliekamąją vertę turėsiančią erdvę aplink Džiuginėnuose esantį Patirtinio mokymosi centrą.
Apie trijų kultūrų atstovų susitikimą ir pastangas kaimelį padaryti dar gražesnį visuomenė buvo informuojama įvairiausiais būdais. Bet gyvenimas nesusideda vien iš teigiamų dalykų. Visur kur įžvelgiama minusų, juntamas šioks toks apmaudas ar nusivylimas.
Į „Telšių ŽINIŲ“ redakciją kreipėsi Džiuginėnų kaimo gyventojas, kuris pasidžiaugė vykusia stovykla, tačiau apgailestavo, kad kaimo vaikams į visą tai, kas vyko jų gyvenvietėje, teko žiūrėti pro plyšį. Džiuginėniškis apgailestavo, kad vietiniai vaikai nebuvo priimti į būrį, jiems buvo draudžiama dalyvauti vykdytame jaunimo projekte.
Apie šią kilusią problemą kalbėjomės su Telšių jaunimo centro direktore Saulena Pilitauskaite. „Šis projektas vykdomas trejus metus. Kiekvienai šaliai atstovauja po 8 jaunuolius. Dalyvių sudėtis kasmet išlieka tokia pati. Nebent nutinka kažkas svarbaus, dėl ko stovyklautoją keičia tos pačios šalies atstovas“, – pasakojo S. Pilitauskaitė. Ji akcentavo ir dar vieną svarbų faktą – tai stovyklautojų amžius: „Jie negali būti jaunesni nei 15 metų.“
Labiausiai S. Pilitauskaitę papiktino Džiuginėnų kaimo gyventojų, o tuo pačiu ir pačių vaikų abejingumas. „Nors galimybės stovyklauti su projekto dalyviais vietiniams vaikams ir nebuvo suteiktos, tačiau jie mus aplankyti, pasidžiaugti dviejų savaičių darbo rezultatais galėjo rugpjūčio 14 d., kai vyko oficiali stovyklos uždarymo ceremonija. Aš esu atvira viskam. Paprasčiausiai, reikia parodyti norą. Juk viskas yra įmanoma. Jei būtų mums pranešta, kad stovyklos gyvenimu domisi daug vaikų, tikrai būtume kažką sumąstę, nors porai dienų vietinius įjungę į šią kaimelio aplinkos tvarkymo veiklą“, – kalbėjo moteris.
Anot S. Pilitauskaitės stovyklos uždarymo ceremonijoje sulaukta tik vieno vyresnio miestelėno, kuris projekto dalyviams padovanojo pintinę sodo gėrybių. O mažųjų džiuginėniškių nebuvo nė vieno.
„Ateityje tikrai būtų įmanoma organizuoti kažkokią veiklą su vietiniais vaikais, tačiau reikia jų pačių iniciatyvos, noro ir pasiryžimo praleisti produktyviai laiką bei padaryti ne vieną gerą darbą“, – teigė Telšių jaunimo centro direktorė S. Pilitauskaitė.