Karštenių kaime gyvenanti Alma Žilevičienė – puikus pavyzdys, kaip su meile ir atsidavimu galima susikurti jaukų ir prasmingą gyvenimą kaime. Moteris mėgaujasi vienkiemio teikiamais malonumais, ant ežero kranto įkurtoje sodyboje puoselėja gėlynus, turi nemažą gyvulių ūkį, keletą šiltnamių, uogynų, augina ekologiškas daržoves.
Alma teigia, jog nemoka visko užsiauginti tik dėl savęs – jos darbštumo vaisių pakanka ir vaikams, anūkams, ir aplinkiniams gyventojams.
Aurelija SERVIENĖ
Senoje sodyboje
1897-uosius metus menančioje sodyboje Karštenių kaime Žilevičių šeima apsigyveno prieš daugiau nei tris dešimtmečius. Kartu su vyru Alma čia įkūrė nemažą ūkį, pasistatė namus ir užaugino keturis vaikus.
Atsikėlus čia gyventi ir pradėjus namo statybas, Almai labai norėjosi išsaugoti nors keletą senosios trobos fragmentų, tad iki šiol yra likęs grindinys ir kolonos.
Deja, likimas sudėliojo taip, kad Almos vyras prieš keletą metų iškeliavo amžinybėn. Tačiau ji sodybos nepardavė ir neapleido, o priešingai – toliau ją puoselėja. Čia viskas užauginta su didžiuliu dėmesiu ir meile, o visi aplinkinių kaimų gyventojai žino, kur auga skaniausios uogos ir daržovės.
Didelis ūkis
Moteris tvirtina, jog ji tiesiog mėgaujasi gyvenimu kaime. Augina per šimtą vištų, taip pat turi galvijų, avinukų, tris didelius šiltnamius, braškyną, penkis šimtus krūmų šilauogių ir nemažą plotą aviečių. Alma šmaikštauja, kad jai niekaip nepavyksta užsiauginti kažko tik dėl savęs vienos – jos valdose visko gausu, tad užtenka visiems. Moteris imasi visų ūkio darbų – jai jokia bėda ir traktorių vairuoti, ir prie gyvulių nuvažiuoti, ir aukurą iš akmenų pačiai susimūryti.
Darbščioji Alma nesiskundžia darbų gausa. Jei nori, sako visada galinti pasiimti atostogų: „Jei ko nesinori dirbti, nereikia savęs versti. Juk galima viską atlikti ir kitą dieną. Žinoma, tai ne apie gyvulius, o apie daržus, gėlynus, uogynus ir pievas.“
Myli gėles ir žoleles
Moteris labai mėgsta gėlynus, todėl jos sodyboje žydi gausybė gėlių – kvepia petunijos, žiedus dovanoja hortenzijos, tvenkinyje veši lelijos, visa eilė spalvotų jurginų ir kitų gėlių.
Jai labai patinka ir įvairios žolelės, vertina jų vaistines savybes. Renka liepų žiedus, čiobrelius, jonažoles, šalavijus, medetkas, gauromečius ir kitas žoleles. Vienas jų užsiaugina pati, kitas renka iš pievų ir miškų.
Vasarą Alma daugiau laiko praleidžia prie lauko darbų, o žiemą mėgaujasi kitais rankdarbiais – gamina muilą, velia iš vilnos.
Mėgaujasi rytais
Alma ištekėjo gana anksti, būdama 21-erių metų jau turėjo keturis vaikučius. Darbo buvo nemažai – keturi vaikai ir ūkis, tad apie ėjimą į darbą negalėjo net galvoti, reikėjo rūpintis namais, šeima. Vaikai užaugo labai rūpestingi ir dažnai atvažiuoja padėti ūkyje.
Moteris mėgsta atsikelti anksti ryte, sako esanti vyturys, ir pramiegoti rytą jai būtų tiesiog nuodėmė. Ją labai žavi tekanti saulė, mėgsta tokias akimirkas užfiksuoti nuotraukose.
Anūkų parkelis
Įvažiuojant į sodybą, šalia kelio visus pasitinka anūkams skirtas parkelis – kiekvienam anūkui, kurių ji turi jau visą dešimtį, čia pasodinta po medį: liepą, ąžuolą, klevą, magnoliją ir kt. Močiutei smagu matyti, kaip medeliai auga kartu su anūkėliais, o šie, atvykę į sodybą, lekia aplankyti savo pačių pasodintų medelių.
Aktyvi bendruomenės narė
Alma taip pat labai aktyvi bendruomenės narė, jai patinka bendrauti su žmonėmis. „Kaime tikrai nėra liūdna gyventi, nors kartais norisi ir to šurmulio, bet kartais reikia ir tylos…
Mes visi turime mokėti pabūti su savimi“, – kalba pašnekovė.
A. Žilevičienei gerų žodžių negailėjo ir Kegų-Karštenių kaimo seniūnaitė Alma Stalmokienė, pasveikinusi ją su neseniai prabėgusiu jubiliejumi.