Jie myli savo miestą ir mėgsta bendrauti. Skaitytojai siūlė, o mūsų komisija atrinko 9 labiausiai mylinčius gyvenimą Telšiuose. Visą pavasarį kas savaitę meile, geros nuotaikos receptais jie dalysis su visais!
Šios savaitės nugalėtoja – Saulena Pilitauskaitė, 37 m. Telšių jaunimo centro direktorė.
Mobiliuoju telefonu kalba daug, bet dar labiau mėgsta kalbėti gyvai.
Du dalykai neatsiejami nuo Saulenos gyvenimo Telšiuose – dviratis ir bendravimas su paaugliais. Buvusi vokiečių kalbos mokytoja vieną dieną suvokė, kad jaunimui gali duoti daugiau, nei žinias. Saulena prieš 7 metus įsitraukė į tuomet ką tik susikūrusio jaunimo centro veiklą. Ji iki šiol rūpinasi, kad čia atėję jauni žmonės pamirštų įtampą būti šauniausiais, tiesiog taptų savimi ir džiaugtųsi ne rezultatais, o pačia veikla.
– Saulena, studijavote Klaipėdoje, Šiauliuose, dabar Vilniuje neakivaizdžiai mokotės. Niekad nekilo noras kraustytis į didesnį miestą?
– Aš visada žinojau, kad grįšiu į Telšius, kuriuose gimiau, užaugau, mano tėvai čia gyvena. Mėgstu keliauti, patinka ir į Vilnių važiuoti. Tačiau užtenka pabūti ten savaitę: per daug skubėjimo, per dideli atstumai, chaosas. Ten užstrigusi transporto kamštyje pagalvoju: „Telšiuose būčiau jau seniausia kur man reikia su dviračiu nuvažiavus“ (šypsosi).
– Kiek žinom, dėl to dviračio jus telšiškiai ir įsimena?
– Taip, turbūt pažįsta pusė miesto (šypsosi). Dviratis išties neatsiejamas nuo manęs. Jau 11 metų ant jo kasdien – vasarą, žiemą. Tik kai labai užpusto, tuomet nevažiuoju. Ir labiau ne dėl savęs, o dėl automobilių vairuotojų – jiems baisu, kai sudėtingomis oro sąlygomis dar kažkas su dviračiu kelyje šmėžuoja (šypsosi).
– Bet juk važiuoti sningant, lyjant nepatogu – kam Jums to reikia?
– Matyt, trokštu adrenalino. Turiu lietpaltį ir guminius batus tokiam orui. Prisimenu, kai Europos dviračių žygiuose dalyvavau, tai susirinkdavo visi su profesionalia apranga, amunicija. Į mane kreivai žiūri – aš su basutėm, skarele. Man daug nereikia.
– Mėgstate keliauti, o ar Telšiuose yra kuo pasigrožėti ir kur pailsėti?
– Taip. Miestas gražus, bet manęs architektūra nedomina. Man patinka, kad pas mus daug gamtos, prie ežero galima pabūti.
– Labai daug užsiimate su jaunimu, kodėl jums tai patinka?
– Man smagiausia, kad paaugliai pasipasakoja savo bėdas, džiaugsmus. Anksčiau galvodavau, argi čia darbas – šnekėtis. Dabar suprantu, kad jauniems žmonėms yra labai svarbu, kad jų kas nors išklausytų be išankstinio nusistatymo. Tėvai dažniausiai griežtai reaguoja, nesistengia suprasti, prieš draugus paaugliai jaučia spaudimą, nes reikia „pasirodyti“, o mums, centro darbuotojams, atsiveria tokie, kokie yra iš tikrųjų.
– Ką dar veikiate su paaugliais, juk ne tik kalbatės?
– Ne tik. Kadangi pati mėgstu sportą, sveiką gyvenseną propaguoju, tai ir vaikus į tai stengiamės įtraukti. Mėgstame rengti išlikimo žygius, kai paliekame namuose mobiliuosius telefonus, neimame daug maisto, skanėstų, nakvojame palapinėse. Žinote, ko tokioje stovykloje labiausiai trūksta – cukraus. Pasirodo, šiais laikais esame labai nuo jo priklausomi.
– Kaip tokias išlikimo stovyklas atlaiko merginos?
– Taip susiklostė, kad pas mus apie 95 procentai yra vaikinų. Ir gerai. Merginos dažniau suranda ką veikti – lanko muzikos, dailės mokyklas, rankdarbiais užsiima. Vaikinams, kuriems tokia veikla neįdomi, belieka gatvėse trintis arba prie kompiuterio sėdėti. Net įvairiuose jaunimo organizacijų suvažiavimuose matau, kad visur merginų dauguma.
– Ar Jums būna bloga nuotaika ir kaip ją išsklaidote?
– Padeda judėjimas, važiavimas dviračiu, pabuvimas su savimi gamtoje. Ir kitiems patarčiau taip nuotaiką pasikelti. Dar pozityvios mintys padeda ir pokalbis su žmonėmis, šalia kurių nesijausti įpareigotas būti linksmas, nesivaržai pasakyti tiesos.
– „Ežys“ sako, kad reikia mylėti visus. Ar pritariate tam?
– Sakyčiau, kad reikia žmones mėgti. Arba bent jau jų neteisti.
Saulena gauna dovanų – „EŽIO“ kortelę su 50 Lt vertės papildymu. Su ja galės skambinti į visus Lietuvos tinklus ir bendrauti nevaržomai. Kitame penktadienio laikraščio numeryje kalbinsime paskutinį, 9-ąjį konkurso nugalėtoją.
Loading ...
