Iš­lai­ky­tas „Že­mai­čių eg­za­mi­nas“ įpa­rei­go­ja puo­se­lė­ti že­mai­tiš­ku­mą

Gruo­džio 2 die­ną Že­mai­ti­jos tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ras, su­ren­gęs in­ter­ne­te žai­di­mą „Že­mai­čių eg­za­mi­nas“, jau ant­rus iš ei­lės me­tus aiš­ki­no­si, kas la­biau že­mai­tis.
Mi­nint Že­mai­ti­jos sos­ti­nės 231-ąjį gim­ta­die­nį pa­gerb­ti šių me­tų eg­za­mi­no nu­ga­lė­to­jai Gin­tau­tas Nag­li­sas (Tel­šiai), Al­do­na Nor­kie­nė (Tel­šiai), Ni­jo­lė Se­rei­kie­nė (Klai­pė­da).

Au­re­li­ja SER­VIE­NĖ

Lai­mę ban­dė tūks­tan­čiai da­ly­vių

„Že­mai­čių eg­za­mi­ne“ šiais me­tais bu­vo 20 klau­si­mų, su­si­ju­sių su že­mai­čių kal­ba. Tą pa­rą, kai vy­ko eg­za­mi­nas, prie žai­di­mo iš te­le­fo­nų, sta­cio­na­rių kom­piu­te­rių bei plan­še­čių žai­dė­jai jun­gė­si 3 425 kar­tus. Iš jų 1 182 da­ly­viai vie­naip ar ki­taip už­duo­tis įvei­kė.

Eg­za­mi­no da­ly­vių di­džio­ji da­lis – iš Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jos. Taip pat žais­ta iš Nor­ve­gi­jos, Vo­kie­ti­jos, Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės, Šve­di­jos, Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų, Da­ni­jos, Ai­ri­jos, Ny­der­lan­dų ir kt. Žai­dė ir dzū­kai, ir že­mai­čiai, ir ki­ti lie­tu­viai. Da­ly­va­vo LR Sei­mo na­riai, sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų na­riai, įmo­nių ar or­ga­ni­za­ci­jų ko­lek­ty­vai, moks­lei­viai.

Lai­mė­to­jai

„Že­mai­čių eg­za­mi­no“ nu­ga­lė­to­ju ta­po tel­šiš­kis Gin­tau­tas Nag­li­sas. Jam ren­gi­nio me­tu įteik­tas Že­mai­čių kul­tū­ros drau­gi­jos įsteig­tas pri­zas – že­mai­čio pa­sas.

Ant­rą­ją vie­tą pel­nė tel­šiš­kė Al­do­na Nor­kie­nė. Ji lai­mė­jo že­mai­tiš­kų pa­tie­ka­lų de­gus­ta­ci­ją ka­vi­nė­je „Se­na­mies­tis“.

Tre­čio­ji vie­ta ir pri­zas – eks­kur­si­ja po Tel­šius su pro­fe­sio­na­liu tel­šiš­kiu gi­du – ati­te­ko klai­pė­diš­kei Ni­jo­lei Se­rei­kie­nei.

Pa­guo­dos ser­ti­fi­ka­tas įteik­tas at­kak­liau­siam da­ly­viui Ta­dui Jun­du­lui, šiuo me­tu vie­šin­čiam Nor­ve­gi­jo­je. Jis žai­dė ir ban­dė lai­mė­ti net 14 kar­tų.

At­sa­kin­gai ruo­šė­si eg­za­mi­nui

Ge­riau­sią re­zul­ta­tą pa­ro­dęs G. Nag­li­sas „Tel­šių ŽI­NIOMS“ pa­sa­ko­jo, jog ir per­nai ban­dė pa­si­tik­rin­ti sa­vo ži­nias šia­me eg­za­mi­ne, ta­čiau ne­sėk­min­gai. Tad šiais me­tais ruo­šė­si iš anks­to, at­sa­kin­gai per­žiū­rė­jo vi­sus Že­mai­ti­jos tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro pa­teik­tus fil­mu­kus, ku­riuo­se bu­vo pa­slėp­ti at­sa­ky­mai. Ir tai Gin­tau­tui at­ne­šė sėk­mę!
Eg­za­mi­nas, pa­sak lai­mė­to­jo, ne­bu­vo sun­kus. Bu­vo ke­le­tas klau­si­mų, kur te­ko spė­ti, ta­čiau sėk­min­gai.

Gin­tau­tas gi­mė ir au­go Tel­šiuo­se, yra tik­ras že­mai­tis. Nors at­vi­ra­vo, kad kaž­kaip ypa­tin­gai že­mai­tiš­ku­mo ne­puo­se­lė­jan­tis, mėgs­ta lan­ky­tis mies­to ren­gi­niuo­se, pui­kiai pa­žįs­ta sa­vo kraš­tą, ta­čiau nuo da­bar steng­sis tai da­ry­ti rim­čiau – lai­mė­ji­mas įpa­rei­go­ja.

Že­mai­tiš­ku­mas la­bai svar­bus

Ant­ro­sios vie­tos lai­mė­to­ja tel­šiš­kė A. Nor­kie­nė ir­gi tei­gė, jog „Že­mai­čių eg­za­mi­nas“ jai ne­bu­vo la­bai su­dė­tin­gas, nes pa­ti esan­ti že­mai­tė ir iš vai­kys­tės at­si­me­na daug se­no­vi­nių žo­džių bei po­sa­kių, ku­riuos var­to­jo jos tė­vai ir se­ne­liai, taip pat do­mi­si že­mai­čių kul­tū­ra. Prieš eg­za­mi­ną per­žiū­rė­jo ke­le­tą vaizdo įrašų Že­mai­ti­jos tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro pus­la­py­je.

Al­do­nai pa­ti­ko „Že­mai­čių eg­za­mi­no“ klau­si­muo­se pa­mi­nė­ti po­sa­kiai „Je že­mai­tis ož­sės­pėrs, ėr i de­be­sis is­pėrs“, „Že­mai­tėš­ka šne­kie­tė īr kap kū­lius ritinietė“ bei pri­ta­ria že­mai­čių kal­bos my­lė­to­jos Ja­ni­nos Zvon­ku­vie­nės nuo­mo­nei, kad la­bai gra­žus že­mai­tiš­kas žo­dis yra „kon­dou­le­lė“, nors ir re­tai be­var­to­ja­mas. Tie­sa, šį žo­dį tel­šiš­kė bu­vo gir­dė­ju­si vai­kys­tė­je iš mo­čiu­tės.

„Že­mai­tiš­ku­mas man la­bai svar­bus, nes gi­miau ir au­gau Že­mai­ti­jo­je, Plun­gės ra­jo­ne. Stu­di­ja­vau Vil­niu­je lie­tu­vių kal­bą ir li­te­ra­tū­rą. Ma­no dip­lo­mi­nio dar­bo te­ma bu­vo su­si­ju­si su tar­me – „Že­mai­čių tar­mės veiks­ma­žo­džių ypa­tu­mai“. Dip­lo­mi­nio dar­bo va­do­vas, dia­lek­to­lo­gi­jos dės­ty­to­jas sa­ky­da­vo, kad rei­kia di­džiuo­tis sa­vo tar­me, nes tai tau­tos gy­vy­bin­gu­mo šal­ti­nis, ir ne vi­si lie­tu­viai ga­li su­pras­ti tar­mė­se glū­din­čius ste­buk­lus. Aukš­tai­čiui neį­kan­da­mi to­kie po­sa­kiai: „Bi tik led, mė­kem da“, „A se­kon­tio lė­pon­tiu ī“, „Mė­kem da, pa­kol led“. O po­sa­ki „A ka­tu­ka ata­ka“ daž­nas pa­lai­ko ja­po­niš­ku! Bū­da­ma stu­den­tė, džiau­giau­si ga­lė­da­ma bend­rau­ti tar­miš­kai su kur­so drau­gė­mis iš Že­mai­ti­jos, o juo­kin­giau­sia bū­da­vo, kad daž­nai tek­da­vo iš­vers­ti, apie ką kal­ba­me, nes stu­den­tės iš ki­tų re­gio­nų nie­ko ne­sup­ras­da­vo“, – pa­sa­ko­jo že­mai­tė.

A. Nor­kie­nė gy­ve­na Tel­šiuo­se, dir­ba lie­tu­vių kal­bos mo­ky­to­ja ir džiau­gia­si, kad jos mo­ki­niai yra pui­kiai iš­sau­go­ję gim­tą­ją tar­mę, ge­ba dek­la­muo­ti ir net kur­ti že­mai­tiš­kai. Ka­dan­gi 2022-ie­ji pa­skelb­ti Že­mai­čių kal­bos me­tais, tai su ko­le­go­mis mo­kyk­lo­je or­ga­ni­za­vo daug ren­gi­nių, da­ly­va­vo Tel­šių kul­tū­ros cent­ro or­ga­ni­zuo­ta­me re­gio­ni­nia­me že­mai­tiš­kos kū­ry­bos ir že­mai­tiš­kų skai­ty­mų kon­kur­se „Ro­kou­ke­mies ėr kor­kem že­mai­tėškā“.

„Džiu­gu, kad mo­ki­niai ren­ka se­nuo­sius že­mai­tiš­kus žo­džius, do­mi­si že­mai­tiš­ko­mis tra­di­ci­jo­mis. Sau­go­ti tar­mę bū­ti­na, nes jei že­mai­čių tar­mė iš­liks gy­vy­bin­ga, tai ir lie­tu­vių kal­ba gy­vuos dar il­gai“, – įsi­ti­ki­nu­si pa­šne­ko­vė.