Investicijos į šilumos ūkį ir klausimas: kodėl Telšiuose šilumos kaina yra viena didžiausių Lietuvoje?

Telšių rajono savivaldybės taryba suderino uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ 2020–2021 m. investicijų planą. Iš viso per šiuos metus į šilumos ūkį numatoma investuoti apie 200 tūkst. Eur.
Svarstydami sprendimo projektą Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje politikai pasinaudojo proga „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ vadovo paklausti, kodėl Telšiuose šilumos kaina yra viena didžiausių Lietuvoje.
Antanas NEKRAŠIUS
Gruodžio 22 d. Telšių rajono savivaldybės tarybos Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komitetui „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ 2020–2021 m. investicijų planą pristatęs Savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus Statybos poskyrio vyriausiasis specialistas Karolis Tilindis pasakojo, jog investicijų plane 2021 m. numatytas šilumos apskaitos prietaisų įsigijimas ir įrengimas Telšių filiale. Esą šilumos skaitikliai kas dveji metai yra nuimami ir vežami metrologiškai patikrinti. Pagal patikros rezultatus prietaisai gali būti grąžinami atgal į šilumos punktą, remontuojami ir grąžinami į šilumos punktą arba brokuojami ir keičiami naujais.
Šiemet numatyta pakeisti 15 šilumos skaitiklių, kurie nepataisomi, sugedę, pasenę ir fiziškai nusidėvėję. Šiluminės energijos apskaitos prietaisams pakeisti vartotojų pastatų šilumos punktuose planuojama investuoti apie 7 859 Eur.
Preliminari įtaka šilumos kainai įgyvendinus minėtą investiciją – 0,0028 ct už 1 kWh.
Taip pat į „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ investicijų planą įtraukta naujo 2 MW dujinio katilo įrengimas Luokės katilinėje. Šią investiciją, anot K. Tilindžio, Telšių rajono savivaldybės taryba suplanavo 2020 m. pritarusi Telšių miesto šilumos ūkio modernizavimo ir atnaujinimo sutarties papildymui, kuriame numatyta Luokės katilinės pagrindinių įrengimų rekonstrukcija, tai yra įrengti mažos galios 2 MW gamtinėmis dujomis kūrenamą vandens šildymo katilą.
Preliminari investicijų vertė sutartyje – iki 140 tūkst. Eur. Tačiau planuodama 2020–2021 m. investicijų biudžetą pagal ankstesnių projektų duomenis ir komercinės apklausos pradinius rezultatus „Litesko“ numatė į 2 MW dujinio katilo įrengimą investuoti iki 200 tūkst. Eur. Esą šiuo metu tiekėjų apklausos metu pasiūlytos kainos svyruoja nuo 140 tūkst. Eur iki 200 tūkst. Eur.
„Kokia bus galutinė investicijos vertė, paaiškės įvykus viešųjų pirkimų procedūroms ir išrinkus laimėtoją, t. y. mažiausią kainą pasiūliusį tiekėją, – teigė K. Tilindis. – Jeigu nepavyktų nupirkti už 140 tūkst. Eur, „Litesko“ filialas „Telšių šiluma“ skirtumą padengtų iš lėšų, kurias pavyko sutaupyti įgyvendinus kitas investicijas.“
Preliminari įtaka šilumos kainai įgyvendinus investiciją – 0,036 ct už 1 kWh.
Kodėl vos per pusmetį nuo suplanuotų 140 tūkst. Eur iki 200 tūkst. Eur didėjo investicijos suma? „Pradinėje planavimo stadijoje mes buvome apklausę rangovus ir vienas iš jų pasiūlė katilą pastatyti už 140 tūkst. Eur, – komiteto posėdyje kalbėjo „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ direktorius Vygintas Mikaila. – Tačiau šis rangovas bankrutavo, o kitų pasiūlymai siekia nuo 160 tūkst. Eur iki 200 tūkst. Eur. Todėl atsidūrę tokioje neapibrėžtoje situacijoje plane numatėme maksimalią sumą.“
Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto narys Algirdas Bacevičius pasidomėjo, ką reiškia K. Tilindžio paminėtas „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ įsipareigojimas sumų skirtumą padengti iš kitų investicijų sutaupytų lėšų.
„Esame sutaupę apie 50 tūkst. Eur, – į Tarybos nario klausimą atsakė V. Mikaila. – Jeigu pamenate, viena iš investicijų buvo dyzelinio generatoriaus įsigijimas. Planuota suma – 50 tūkst. Eur, įsirengėme už 31 tūkst. Eur. Kita investicija buvo Luokės katilinės kamino. Remonto metu buvo sutaupyta apie 20–30 tūkst. Eur. Taip ta sutaupyta suma ir susidarė.“
„Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ vadovas pabrėžė, jog nė vienos investicijos atsisakyta nebuvo. Ateityje dar laukia investicijos į Rainių bei Dariaus ir Girėno gatvės katilinių kaminų atnaujinimą.
Pasinaudodamas proga pakalbinti „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ direktorių, A. Bacevičius jo klausė, kodėl šiluma Telšiuose viena iš brangiausių Lietuvoje: „Pigo kuras, pigo dujos, bet šiluma viena brangiausių. Kas čia toje grandinėje yra toks gobšus? Kas siurbia iš žmonių pinigus?“
Anot V. Mikailos, „Telšių ŽINIOSE“ buvo pateiktas palyginimas: sulygintos vienai kategorijai priskiriamų šilumos tiekėjų šilumos kainos. Brangiausiai moka Plungės ir Telšių gyventojai. „Iš tų visų vienoje grupėje esančių šilumos tiekėjų tik Plungė ir Telšiai turi nepriklausomus šilumos gamintojus. Jų kaina ir yra didžiausia. Tad spręskite, kas tą įtaką (šilumos kainai, – red.) daro“, – paaiškino filialo „Telšių šiluma“ vadovas.
Bendru sutarimu Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto nariams pritarus „Litesko“ filialo „Telšių šiluma“ 2020–2021 m. investicijų planui, klausimas perduotas svarstyti Telšių rajono savivaldybės tarybai.
Gruodžio 29 d. įvykusio posėdžio metu politikai pritarė „Litesko“ pateiktoms derinti investicijoms.