Šimtmečio senumo kapinaitės – neregistruotos ir netvarkomos

Telšių rajono ūkininkas Steponas Lukoševičius su sūnumis tvarkė Kalnėnų gatvėje išsinuomotą valstybinį žemės sklypą. Pradėję valyti tarp pelkynų esantį apleistą miškelį, vyrai išvydo antkapį. Kiek paėję – dar kelis. Ant vieno kapo užrašyta: „Antanas Sargunas 1930“, ant kito – „Kazimieras Augustinas“, ant likusiųjų užrašai vargiai įskaitomi arba jų iš viso nėra. Miškelyje stovi ir neseniai pagamintas medinis kryžius. Kapavietės lankymo faktą byloja ir surūdijęs žvakės gaubtas.

Vos šimtas metrų nuo atrastų apleistų kapinių yra žydų žudymo vieta. Jos teritorija saugoma ir prižiūrima.

Sustoję tvarkyti teritoriją, vyriškiai apie radinį pranešė „Telšių ŽINIOMS“. Apžiūrėti kapinių paprašėme Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinio padalinio vedėjo Antano Eičo.

Miškelyje esančiose kapinėse apsilankęs specialistas padarė išvadą, jog jos ribos yra taisyklingos, o mirusiųjų laidojimą gali simbolizuoti du augantys maumedžiai.

Tiesa, vaikštant po apleistą kapinyną, pirmiausia kilo mintis, jog informacija apie Kalnėnų gatvėje egzistuojančias kapinaites valdžios institucijų dar nėra pasiekusi. Visgi, patikrinęs archyvą, Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinio padalinio vedėjas atrado duomenų, jog minimų kapinaičių įrašymo į registrą procedūra buvo pradėta dar 1999 m. Tačiau darbai nebuvo baigti.

„Kapinaitės tiek apleistos, jog jas aplankę pagalvojome apie atradimą“, – vietos valdžios požiūriu į miesto tvarkymą stebėjosi A. Eičas. Jo teigimu, Telšių rajono savivaldybę būtų galima nubausti už kapinių nepriežiūrą, tačiau to padaryti neįmanoma, nes formaliai kapinaitės šiuo metu neturi savininko – nėra įregistruotos.

„Telšių ŽINIOMS“ pavyko gauti duomenų, įrodančių, jog Telšių rajono savivaldybei apie Telšiuose, Kalnėnų gatvėje, egzistuojančias kapinaites buvo pranešta ir 2000-aisiais. Tais metais Kalnėnų gatvėje dėl ketinimų statyti gyvenamuosius namus 34,4 ha plote buvo atlikti žvalgomieji archeologijos tyrimai. Jų mokslinė ataskaita buvo pateikta ir Telšių rajono savivaldybei.

Ataskaitoje apie tyrinėtą žemės plotą Kalnėnų gatvėje teigiama: „Tokioje dalinai uždaroje teritorijoje išliko mažai paliestas buvusių miesto ganyklų landšaftas (su kalvomis ir kalvelėmis, pelkutėmis ir durpynėliais, Durbino upeliu, dirbamos žemės ir šienaujamų plotų lopinėliais, augmenijos įvairove) su turtinga istorija (apie apylinkėse dominuojančią kalvą, telšiečių mėgstamą poilsio vietą – Marės kalną, išliko padavimų, teritorijoje yra senosios kapinės, vadinamos kapeliais arba cholerkapiais, ir nužudytų rezistentų užkasimo bei 200 Telšių apskrities ir Alsėdžių žydų sušaudymo vietos ir kt).“

Toliau ataskaitoje rašoma apie Marės kalne ir aplink jį rastą lipdytą ir žiestą keramiką, molio tinko gabalėlius, apdegusius skaldytus akmenis, angliukus: „Nustatyta, jog kalvoje jau nuo I tūkstantmečio po Kristaus buvo senovės gyvenvietė – spėjamas piliakalnis, kurio kultūrinis sluoksnis suardytas Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais, įrengiant sprogmenų sandėlius ir šaudyklą bei juos melioratoriams likviduojant – maždaug prieš 25 m. nustumdant kalno paviršių… Iš vietinių gyventojų išsiaiškinta, kad senosiose kapinėse slapčia buvo užkasami nužudyti Lietuvos rezistentai, į šiaurės rytus nuo žydų sušaudymo vietos (tarp sušaudymo vietos ir vėliau iškastos duobės) sušaudytos ir užkastos dar trys žydės, į šiaurę nuo pietvakarinės sodybos esančioje pelkėje rasta sprogmenų, jog ties lauko keliukų sankryža, esančia projektuojamo rajono centre, Antrojo pasaulinio karo metais buvo nukritęs pašautas vokiečių lėktuvas, o piečiau tos vietos – dalinai užkastas nužudytas vokiečių kareivis (vėliau, gyventojams prašant, iškastas).“

LR Vyriausybės nutarime „Dėl kapinių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ numatyta, jog žemės sklypas, kuriame yra kapinės, turi būti įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre (4 punktas). Taip pat pažymima, jog „savivaldybės teritorijoje esančių kapinių priežiūrą organizuoja ir lėšas priežiūrai skiria savivaldybė“ (14 punktas).

Negana to, dar 2008-aisiais įsigaliojęs Žmonių palaikų laidojimo įstatymas įpareigojo visose kapinių teritorijose iki 2009 m. sausio 1 d. atlikti kapinių inventorizaciją ir Vyriausybės nustatyta tvarka pateikti registruoti detalius inventorinius esamos būklės dokumentus – geodezinę nuotrauką, esamos įrangos, statinių, medžių, antkapių, laidojimo faktų registravimo dokumentus. Minėtas terminas buvo pratęstas dar keleriems metams – iki 2014 m. sausio 1 d.

Kalnėnų g. esančios kapinės numatytos Telšių miesto bendrajame plane. Apie jų egzistavimą Telšių rajono savivaldybė visai neseniai – 2013 m. birželį – informavo Kultūros paveldo departamento direktorę Dianą Varnaitę. Tačiau kapinaitės neįtrauktos į registrą ir neprižiūrimos. Kas dėl to kaltas: negi, kaip ir visada, visų nepadarytų darbų pateisinimo priemonė – lėšų stygius?

Telšių miesto seniūnas Kazys Lečkauskas teigia, jog seniūnija tvarko visas registre esančias kapavietes. Kalnėnų gatvėje esančių kapinaičių nepriežiūros faktą seniūnas pateisina trumpai: „Norint prižiūrėti, apie kapines visų pirma reikia žinoti.“ Jo teigimu, minimos kapinaitės į registrą nėra įtrauktos, todėl apie jas seniūnijai nėra žinoma.

Telšių rajono savivaldybėje už paveldosaugą atsakinga Statybos ir urbanistikos skyriaus Aplinkos ir civilinės saugos poskyrio vyr. specialistė Eglė Macienė. Ji teigė, jog procedūra dėl Kalnėnų g. esančių kapinaičių registravimo Kultūros vertybių registre niekada nebuvo pradėta. Tai reiškia, jog Kalnėnų g. kapinės nėra registruotos Nekilnojamojo turto registre.

Pasak specialistės, 1999 m. buvo nustatyta kapinių teritorija, o kapinės aktuojamos kaip neveikiančios kapinės, saugomos viešosios pagarbos tikslu ir kurių teritorijai nustatoma konservacinė (saugojimo) žemės naudojimo paskirtis.

„Oficialių duomenų, kas palaidoti šiose kapinaitėse, Telšių rajono savivaldybės administracija neturi“, – tvirtino E. Macienė ir pridūrė, jog rajono teritorijoje esančias kapines prižiūri ir tvarko seniūnijos.

Įdomus faktas: „Telšių ŽINIOMS“ pavyko sužinoti, jog Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos net didžiosios kapinės: senosios, esančios Gėlių g., žydų kapinės Stoties g., rusų kapinės Plungės g. ir naujosios miesto kapinės Džiuginėnų k. Šių kapinių žemės sklypai nesuformuoti ir teisiškai neįregistruoti.

Savivaldybės administracijos specialistė tikino, jog Telšių rajono teritorijoje esančių kapinių inventorizacija nėra atlikta dėl ribotų finansinių galimybių.

Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinio padalinio vedėjas A. Eičas sakė, jog Telšių apskrityje kapinių inventorizacijos procesas iš mirties taško pajudėjo tik Mažeikių rajone.

Seimo nariai pateikė siūlymą kapinių inventorizavimo darbus pratęsti dar keleriems metams.