Gruodžio 6 d. Telšių miestas mini savo vardo gimtadienį. Jau tapo tradicija būtent šią dieną įžiebti miesto eglę.
1791 m. gruodžio 6 dieną, karaliui Stanislovui Augustui suteikus savivaldos privilegiją, oficialiai įteisintas Telšių miesto statusas. Tai liudijantis dokumentas saugomas Žemaičių muziejuje „Alka“. Šiemet Telšių miestui sukako 220 metų.
Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva, Telšių miesto seniūnas Kazys Lečkauskas, Senamiesčio seniūnaitijos seniūnaitė Valė Beržienė kartu su Kalėdų Seneliu ir jo pagalbininkais nykštukais įžiebė pagrindinę miesto eglę. Naujai nušvito ir stilizuota miesto eglė – vandens bokštas. Taip pat atnaujintas Respublikos gatvės šventinis apšvietimas, o kelerius metus centrą puošę varpeliai pasitinka įvažiuojančius į miestą Sedos gatve.
Renginį vainikavo šventinis fejerverkas.
Jezau,parašiau ilgiausią komentarą, o pradangino per vieną akimirką..Tpfu, tos technologijos…
Parašysiu vėliau, mielieji… 😉
Cukrutei-
Sveika.
„Nuplaukė” tekstukas?
Užjaučiu, esu apturėjęs ir aš.
Nieko nepadarysi…
Tiek to, nesikrimsk: )
Čia vėl aš.
Turėdama laiko pamąstau apie judviejų kilnius ketinimus.
Apmaudu,kad gretos mūsų skystos.Štai iš mūsų ‘eksperimentinio’ketverto,likom tik dviese,Čajnykėli.Bet realiai iš manęs naudos ,išskyrus šlamesį,jokios…
Ačiū už pašnekesius apie Dievą.Būtumei puikus kunigas, Čajnykėli.Ateičiau išpažinties. Rimtai.
Nepraleidau pro ausis tamstų liūdnų prognozių apie artėjančius neramumus.Nusipirkau dėl visa ko druskos,degtukų.Galvoju,reik žibalo kažkur užgniaužt. Hmmm, tai nejau reik ieškot trobelės su pečium, prie to paties dar ir karvutę įsigyt pravartu?
Kai dings alėktra, Piki, galėsim tuos internetus susikišt į vieną vietą.
Pritariu Čajnyko ketinimams”užmegzti draugiškus ryšius” su salos vyresnybe.Na,ir kas kad pykomės?Užtai apžiūrėjom vieni kitų neparadines kaukes.. 😉
Sveiki. Grįšiu dienai kitai rugpjūčio pradžioj. Tikrai, be arbatos nieko rimto negalėtume nutarti. Sugalvokim formatą tai ceremonijai. Galiu pakviesti ir Pr., ir R., jei tie bus netoli, bet nėra paprasta suderinti, kad visiems tiktų laikas ir oras. Pasitarti tikrai yra apie ką. Tiesa, nemanau, kad įmanoma visiškai susibendravardiklinti. Reikia redukuoti tokią idėją, kuri daugiau mažiau visiems būtų priimtina, o tada ją išskleisti kaip veikimo būdų vėduoklę. Susidėstyti prioritetus, kas svarbu šiandien, o kas trijų ar šimto metų perspektyvoj. Reikia svarstyti strategiją ir trumpas kombinacijas. Žodžiu daug ką reikės aptarti.
Sala, kaip aš dabar matau, tampa svarbi ne tik mums, bet tą mato ir nedraugai. Ir tada reikia suprasti, kokių nuotykių ir staigmenų galima tikėtis. Reikia surasti būdą, kaip patiems valdyti situaciją, turėti iniciatyvą ir tempą, kaip tą supranta šachmatininkai.
Kol kas ana pusė užsmaugti delsia, tyrinėja, kas per daiktas ta sala ir negali suvokti, kaip ji laikosi. Jiems tokie dalykai kaip darbas iš idėjos – nesuvokiami. Kažkuriam komentare rašiau apie jų vertybes. Kitaip surėdytas pasaulis, kur ne nauda yra ant altoriaus, jiems neegzistuoja ir yra naikintinas, nes „šizofrenizuoja” darbo jėgą.
Jau esu ne sykį esu kalbėjęs, kad ne čia prasidės didieji įvykiai, bet kaip domino banga atsiris ir čianajaus nuo Bexito kaladėlės. Dėl to jiems visiems DB kaip rakštis subinėj. manau, kad yrant sistemai, atsiras daug plyšių ir erdvės tos temos pagrindu diskutuoti esminius dalykus. Čia visi lyg ir į tuos pačius vartus nusitaikę – ir Radžis, ir Ruberoidas, ir Svirplys, ir kumštis, ir Stancija. Kiekvienas savaip, ir dėl to atsiranda bjaurios trinties ir nenoro susišnekėti. Su tokia politika toli nenueisim. Viena gerai, kad nė vienas kol kas nėra akivaizdžiai įsuktas į sisteminius žaidimus. Bet tą flirtą su sistema reikia nuolatos stebėti ir tikrinti. Ypač santykį su grybų patiekalais.
Ką manot?
Labas dar kartą.
Kurdami dabartį, keičiame ateitį.
Pasiruošti blogiems laikams nėra juokinga.
Tai tiesiog išmintinga.
Pasaulis velniop juda su pagreičiu.
Tai kas dabar vyksta Prancūzijoje ir Vokietijoje tik intensyvės.
Ir plis.
Tokiame fone maskoliams labai patogu imtis to ko …
Na, pati supranti.
Plius dal rinkimai JAV, po kurių visai nebus nieko gero.
Bet,..
Tai kas vyksta aplink, čia tik žmonių darbeliai.
Žmonių planai.
Gi, kai žmogeliukai, (pvz „žali”) planuoja, Dievas juokiasi:)
Nieko mums nenutiks, išgyvensim.
Baisiausias lietuvių priešas, didžiausias Lietuvos pavojus yra …buki, inertiški lietuviai.
Vieni suburliokėję, kiti kur suliberastėję.
Runkelizme yra pražūties pavojus, runkelizme.
…
Nesuk miela, kiek mūsų yra dabar. Ne skaičiuje, ne kiekyje reikalas.
Kieks yra nuolat kintamas dydis.
Realityvus.
…
Viskas gali atsirasti iš aguonos grūdo.
Ir materija ir veiksmas.
„Pradžioje buvo Žodis”.
…
Geros idėjos grūdas gali virsti kalnu, jūra- kuo tik nori.
Ar mes turim idėjų?
…
Nuolat ir dinamiškai kintančiomis sąlygomis nereikia laikytis senų inkarų.
Tai kas buvo gerai vakar, šiandien gal jau neveikia.
Vakar veikė vieni ginklai, rytojui reikia jau kitokių.
…
Kas svarbu tokioje makalynėje.
Turėti stuburą.
Na, ne tokį kaip mano, girgždantį radikulitinį.
Dvasinį.
Manau, kad turim.
O dėl gebėjimų, sugebėjimų…
Be lapų šlamėjimo ąžuolai, beržai būtų tik negyvi stuobriai.
Medžio metafora yra be galo gili ir prasminga.
Nuo šaknų iki žiedų viršūnėje.
Medis- Dievo karūnos puošmena.
Medyje viskas gražu ir tobula. Medis mums parodo ir primena- kur mūsų šaknys, moko kaip atsilaikyti prieš vėtras, duoda mums pavėsį, šilumą, maistą ir vaistą.
Tobula.
Žmogus dar nėra sukūręs nieko panašaus.
Abejoju ar kada ir sukurs.
…
Nesvarbaus lapų šlamėjimo nebūna.
Būna tik nesupratimas, kurtumas, neįgalumas.
Oir žinai, juokingiausia jog kiekvienam iš milijardų medžių yra visiškai nesvarbu ką koks dvikojis mislija.
…
Jeigu esi tarpmūsų, vansi viskas gerai.
Nenoriu girdėti daugiau jokios savimenkos.
Kuklumas čia ne vietoje.
…
Kas dar? Kas, kas…
Vasaros pikas. Visuotinės atostogos.
Rugpjūtis ant nosies, netrukus skaitytojų dar pamažės.
Bet taip būna kas met.
Ruoškimės rudeniui.
Turėsim vieną įsimintiniausių rudenių.
Iki.
Pikiui:
Sveikas gyvas.
Dėkui, kad parašei.
Dėl susitikimo su salėnais- manau, jog pirma reikia dar susitikti mums be jų.
Suderinti kamertonus, apsitarti ir po to į susitikimą jau eiti ir su gerai suformuluotomis nuostatomis ir su konkrečiomis idėjomis.
Tada bus efektyvu.
Čia ne vieta plačiau kalbėti.
Bet kuriuo atveju jau daug daug metų nebuvo tokios situacijos kaip dabar.
Galěčiau palyginti tik su 91-jų rugpjūčiu.
Daug grėsmių, bet ir galimybių daug.
Esmė- ar šį kartą sugeběsime numatyti ir suveikti deramu laiku deramoje vietoje.
Žiauriai įdomu. Azartiška.
Mane tai įkvepia.
Pasiilgau aktyvios veiklos.
Vienžo, mano pasiūlymas- grįžti, susitinkam, geriam arbatą.
Tada ir nutarsim kaip ir ką.
Nuo 1-mos grįžtu į darbą, bet susitikti galime bet kurį vakarą. Prisiderinsiu.
Aišku, gali atsitikti jog slanksteliai vėl paguldys lovon ir iškrisiu į nuosėdas.
Bet čia jau Dievo valioj.
Gal ir atsilaikysiu.
Pagyvensim pamatysim.
Sveiki.
Neturėjau ką veikti, tai iš dyko buvimo mažumėlę parašinėjau.
Ai, misliju, pažiūrėsiu kiek skaitančių, kas atostogauja, o kas dežuruoja.
Siaip, kontoroje visiškų atostogų kaip ir nebūna, sakau pasižiūrėsiu- ar vis dar jiems rūpim.
Vienžo, išdykauju.
Čia tarsi tokia kineziterapija.
Formos palaikymui.: )
Viskas. Vėlu. Jau smiginėju.
Einu miegot.
Mažumēlę sujudinau vandenį, šiam kartui pakaks.
Pažiūrėsim kas ir kaip reaguos į „zvimbimą”.
Labanakt.
Iki.
Labukas.
Čajnykėli,o kodėl negalėtum vadintis Arbatinuku?Ką? Kai taip tai ruselių nemėgsti,o rusicizmus dievini… 😉
Žinau,kodėl nemėgsti rusų,-visokių jų yra.Įlindau vakar į šabakštyną pasižoliaut,-išlenda iš tankmės sulinkusi moterytė su krepšiais grybų. Pasisveikino.Supratau,kad provoslavė.Pasikalbėjom apie žolynus,kaip juos pajaust, kaip Dievulio atsakymų paklaust.Pirmąkart ją mačiau, o,rodos, artima kaip šeimos narys kad būtų. Žinai, sako ji, daug ko mes nebežinom-buvo laikai,kai už Biblijos laikymą namuose toli toli išveždavo…Tautybė dar ne viskas…
Gražiai čiupinėjai vakar komentaruose.
Nepyk,kad vynioju į vatą. Išlaikykim pusiausvyrą ir lietuvišką taktiką būti gudriais.Neatviraukim pernelyg.Ne su visais ir visiem.
Štai kažkoks bedievis beldžiasi pas Tave: gal jisai kontorinis, o gal normalus-pavyktų susišnekėt ateity.Nekirsk iškart per kanopas…;)
Mes visi turim problemų-sveikų juk praktiškai nėra.Skaičiau,kad stuburas yra Tėvo linija, karminė istorija.Gal turi dukras ir gailiesi,kad nėra sūnaus; gal kažkas per septynias kartas prakeiktas ar ranką prieš save pakėlė,-argi suprasi,sužinosi? Pas mane tokių dalykų yra,tai mažiau sau uždavinėju klausimų”kodėl”.Galima išgert tablečių, išsioperuot, bet sunkiausia pačiam su savim dirbti-užsiimti pratimais, meditacijos,griežtu dienos režimu ir t.t.
Nepykit,kad užsiiminėju pajuokavimais,- visokie rimtumai ir susirūpinimai slegia.Reikia mėgint nors kaip nors nuo jų atitrūkt.
Ikiux.;)
Labas pavakary.
Sveikutė Cukrute.
„Čaijnykas” tai toks daugiaukštis prasmėmis slengas.
Mėgstu/nemėgstu nesivadovauju. Žinau, moku, cituoti nematau problemų.
..
Smagus Tavo rašinys, pakėlė nuotaiką: )
Dėl tautybių. Labai sudėtingas reikalas apie kurį viešai atvirai kalbėti yra per anksti.
Ilgai aiškinti raštu…
Matai, labai persipynusi ta slaviškų nacijų istorija.
Toje didžiulėje tetitorijoje yra visokių žmonių.
Tie apie kuriuos bandai man padakyti yra ne ruskiai. Jų tik kalba gana panaši.
Aš nerandu kaip tą etnosą pavadinti,( geriečius), o ir nebedaug jų ir belikę.
Tie kurių dauguma, vadina save „ruskije” – ruskiai. Tinka.
O tie, dažniausiai suslavėję baltų genčių palikuonys yra artimi Kijevo Rusios rusėnams.
Bet publika, pirma- neskiria, antra- rusėnų p/baltų palikuonių tiek mažai, kad supapradtintam opetavime davokomis ir dar paskubomis rašant, deja neturi lemiamos įtakos.
Sentikiai. Ypač Lietuvos. Prasktiškai nieko bendro su burlipkyno ruskiais neturinti bendruomenė.
Turiu nemažai bičiulių iš sentikių- superiniai žmonės, idealiai šbariai kalba lietuviškai, liturgojoje naudoja senąją rusėnų kalbą, senesnę nei stačiatikiai ruskiai.
Kai prieš keletą šimtmečių sentikiai běgdami nuo ruskių persekiojimo atklydo į Lietuvą, pagal padavimą, bendruomenės vyresnysis, taręs likimo broliams:
-Šis kraštas, Lietuva, mus priglaudė kaip savus didelėje bėdoje, todėl įsakau jums ir jūsų palikuonims iki svieto pabaigos- mylėkite ir gerbkite Lietuvą kaip tikrą Motiną, niekada nepakenkite jos žmonėms, nes tas kurs taip pasielgtų bus prakeiktas Dievo iki giminės pabaigos.
Va taip.
Jeigu neklystu, iš sentikių tarpo nebuvo nei stribų, nei nkvedistų.
Ir stalininės saulės sentikiųvatstovai nevežė.
Tokie teikalai…
Bet jie ne ruskiai. Nei už ką. Jau vien dėl to, kad giliai tikinys.
Be mato, be vodkos ir be purvino gyvuliškumo.
Neagresyvūs, jiems tikėjimas draudžia žudyti. Gilus tikėjimas, toks apie kurì kalba Kedras.
Daugiau papasakočiau, bet ne čia.
Kai susitiksim kada nors…
…
Dėl karmų…
Neišmanau apie karmas, natūraliai neturiu polinkio indiškiems/rytietiškiems reikalams. Tiesdiog man tai kažkaip niekad nelipo. Panašiai, kaip katė nenori lipt į vandenî.
Tokia prigimtis.
Bet susitikus, bus linksma prisimint Tavo nuojautas.
Ne tai kad nepataikei, bet …
Įdomu, įdomu bus pašnekėt.:)
…
Děl erezijų nicko.
Va, va- būtent. Suklusau vos kažkada pasirodė.
Tyrinėju, tikrai saugausi.
Bet pačiupinėti bandysiu.
Jeigu bobikas, pagausiu.
Procesas ilgas. Nepadkubinsi.
Tai matai- Tavo nuojautos dėl to tūlo yra teisingos, (kad reikia atsargiems būti).
Seniai sakiau jog profesionaliai galvoji, o Tu vis dar kukliniesi:)
…
Bangų sujudinimo darbelis davė vaisių.
Pusdienį parašinėjau, o kiek skaitančių pagausėjo.
Po—-s, iškart grįžo, ESemas irgi. Jaučiu kaip džiaugiasi mūsù dūzgimu.
Mes reikalingi!