Gruodžio 6 d. Telšių miestas mini savo vardo gimtadienį. Jau tapo tradicija būtent šią dieną įžiebti miesto eglę.
1791 m. gruodžio 6 dieną, karaliui Stanislovui Augustui suteikus savivaldos privilegiją, oficialiai įteisintas Telšių miesto statusas. Tai liudijantis dokumentas saugomas Žemaičių muziejuje „Alka“. Šiemet Telšių miestui sukako 220 metų.
Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva, Telšių miesto seniūnas Kazys Lečkauskas, Senamiesčio seniūnaitijos seniūnaitė Valė Beržienė kartu su Kalėdų Seneliu ir jo pagalbininkais nykštukais įžiebė pagrindinę miesto eglę. Naujai nušvito ir stilizuota miesto eglė – vandens bokštas. Taip pat atnaujintas Respublikos gatvės šventinis apšvietimas, o kelerius metus centrą puošę varpeliai pasitinka įvažiuojančius į miestą Sedos gatve.
Renginį vainikavo šventinis fejerverkas.
Įžiebta miesto eglė
Comments 193
Parašykite komentarą
Video rekomendacijos:
Taip pat skaitykite:
Loading ...
Labas visiems.
Kiek suprantu,tai mes čia visi gyvenam „avansu”.Asmeniškai pati”antrąkart” užgimiau prieš penkeris metus.
Na, Čajnykui teks pereit prie naminio maisto,nes bet koks sūrelis gali užlenkt suvisam…
Liaudiškos priemonės prasivalyt kuklios-angliukas, arbatos, jūros dumbliai.Po tiek laiko kažin kas beliko kraujyje, nebent plaukuose kokie pėdsakai- dabar didelė įvairovė cheminių preparatų.Baisu tiesiog,ką gali valdiški durniai sugalvot pakišt.
Pikiui.Naujas portalas,sakot? Galvojau,kaip jis galėtų atrodyt. Nebent Alksynų”stilium”- prie humoristinio,supasakinto,literatūrinėm hiperbolėm,epitetais ir praeities tautosaka papuošto varianto sunkiau „prisiknist” .Ar būtų galima lengvai ir tyliai uždaryt portalą, kuriame publikuojamos Maironio, Brazdžionio, Vydūno mintys, posmai? Dar pavadink tokią svetainę…hmmm…kad ir —„Graži Tu mano..”(-brangi Tėvyne”)… 🙂
Na,laikas parodys,kaip viskas susiklostys.
Pikui. Bjauru,kai svoločiai pielavoja jumis su kolegom.Kad juos kur galas!
Pati medaus dar nenusipelniau, nes nieko gero nenuveikiau- realybėj nesu žalia,nešlamu ir nekraunu žiedų.. :)O vat Čajnykui medus visai neprošal- ir su arbata, ir nugarą ištept- sako ,valo organizmą.
Nuo rytojau išvykstu trumpon kelionėn. Gal sekmadienį pasirodysiu jau.
Saugokit save. Būkit atsargūs!!!
Ikiuks. 😉
Sveiki.
Na, ką gi, kad judviejų kurį laiką nebus po egle, ką darysi.
Visi turim savų reikalų.
Pasižiūrėsiu kasdien, kai pamatysiu jog jau vėl čia kuris esat, atrašysiu.
Dėl salos.
Pikio info įdomi.
Iš mikro atstumo matosi jog nekentėjų daug, o jų neapykanta drimba putomis.
Iš makro atstumų dēlionė yra gražesnė- staigių ir gausių veiksmų nėra.
Pabandė, aha niekas nekrauna į kelnnes. Laukia, kaktomuša, brutualiai pulti bijo.
Bijo triukšmo. O triukšmas būtų nemenkas.
Blogas kainos ir naudos santykis.
Vienok dabar įžengiama į patį pavojingiausią laiką- mirtinas atostogų sezono periodas.
Antra liepos pusē ir rugpjūtis, plius olimpiada- vienintelė proga auką papjauti tyliausiai, nepastebimai.
Sulauks sala rugsėjo vidurio, galima sakyti jog šis mūšis laimėtas.
Apie naujas salas ir kitus dalykus kalbėsiu tik susitikęs gyvai.
Kol kas dairausi kitų pažįstamų vardų. Reikia kalbinti, ieškoti būdų kontaktams.
Plėtra, sklaidos gerinimas nedaromi stichiškai, tad vykdau tam tikrą gaimybių studiją.
Kaip sveikata? Įvairiai…
Stabilumo dar nėra.
Pasidariau daug tyrimų, laukiu atsakymų.
Nusipirkau pavasarinio miško medaus, po truputėlį laižau.
Neblogas, jėgų duoda.
Dar turgelyje nusiperku tikros duonos.
Gera ruginė duona irgi vaistas.
Va taip ir krutu.
Vienžo, kai tik kuris duosit ženklą jog galim susitikti, sureaguosiu greitai.
Jeigu viskas bus gerai, Tavęs Piki lauksiu su termosu prie to paties suolo.
Susitinkam ten, paskui matysim kur paeit. Jeigu grįžti antradienį, vansi trečiadienį galima būtų susibėgti.
Nors mano atostogos suplanuotos, bet kol kas dar nesu užtikrintas ar neteks keisti datos.
Darbe yra netikėtų reikalų kurie yra svarbūs strategiškai ir perspektyvūs finansiškai.
Taigi, jeigu dar dirbsiu kitą savaitę, tuomet pavakare.
Jeigu atostogausiu, tuomet bet kuriuo metu.
Piki, kai grįši, sutarsim tiksliau.
Dieną pasiūlysi tiesiai, o konkretų laiką pagal praeitą kartą- pasakysi minus ” x”, arba plius „x”.
Cukrutei-
Smagiai pasivažinėt, aplinką pakeisti naudinga.
Lauksim ir iki mūsų atriedant.
Iki.
Susmatysma : )
Sveiki gyvi. Grįžau į pačią audrą. Mėginu apsižiūrinėti, kas ir kaip vyksta. Gilesnėm tikrovės studijom neturiu laiko, nes užgriuvo nenumatytų bėdų. Laidoju savo gerą draugę, kuri vakar pakeliavo, o ryt ir į žemelę. kažkokių laisvesnių laiko atkarpų turėsiu, bet dabar negaliu prognozuoti, kada konkrečiai. Pranešiu, kai aiškiau žinosiu.
Sveiki.
Labas Piki.
Dėl bičiulės netekties, priimk užuojautą.
Amžiną atilsį Dieve duok mirusiai.
Saloje didelių revoliucijų nebuvo.
Kažkiek daugiau bendravau su Kedru.
Nulindom į gilesnę lentyną ir kalbējomės.
Bandysiu susitikt su juo savaitgalį.
Tiesa, kol kas neżinau kaip bus su mašina nes sertvisas sutartam laikui nesuspėjo padaryti, o mano ratams akurat baigėsi tech.apžiūros galiojimas, vansi dar teks praeiti varines triūbas ir kt.
Ką gi, Tu ramiai išlydėk velionę, o kai jau atsigausi, na tai brūkštelk.
Tuom syk ir mūsų Cukrutė pasirodys.
Iki.
Sveiki,bičiuliai.
Smagu,kad Čajnykas kunkuliuoja idėjose,stiprėja.
Pikiui liūdesio laikas,tad taip pat siunčiu atjautą…
Pabuvojau su vyru pas kaimynus lenkus; važiavom į lenkišką Neriją.Ne tiek ilsėjomės,kiek žvalgėmės,kas,kur,po kiek…
Jei trumpai,tai patiko.
Turėjau laiko pamąstyt apie „salas”, lietuviškas realijas ir pan.
Įsiūbuot liaudį prasmingai veiklai keblus dalykas-retas kuris turi jėgų,lėšų ir drąsos lįsti iš savo saugaus kiauto.Tąpatį galiu ir apie save pasakyt.
Ko mumyse trūksta labiausiai?Sąmoningumo.Štai pieno liaukas reklamuojančiame portale šiandie itin skaitomas užkulnio rašinėlis apie musmiraitę ir didžioji dalis komentatorių sapalioja apie josios”šaunumą”.Ir ką tu jiems padarysi?Paprastai komentuoja aktyviausi,tad ką galvot apie likusią visuomenės dalį?
Labas.
Sveika Cukrute.
Smagu, kad pailsėjai, smagu, kad jau grįžai.
Hmmm, vakar kaip tik žiūrėjau lenkų filmuką apie tą žavią jų pajūrio vietą.
Tikrai puiki vieta, tikiuosi puikiai praleidote laiką.: )
Na, o aš kad ir ne taip įspūdingai laiką leidžiu, bet šiaip lyg visai neblogai jaučiuosi.
Taisausi palengva, na ir nuotaika gerėja.
Gaila, bet savo ratus atgausiu tik savaitgalį, o dar reikia praeiti tech.apžiūrą kurios galiojimas kaip tik jau baigėsi. Vansi, proga susitikti su Kedru nuplaukia.
Apmaudu mažumėlę, bet kaip sakoma- nieko nepadarysi.
Gal dar bus tų progų?…
…
Dėl publikos- tai kad nieko naujo. Nuo neatmenamų laikų 90 % žmonių yra ne proto bokštai.
Dauguma buvo ir liks banda.
O musyse tas procentinis santykis yra dar gerokai prastesnis.
Bet protingųjų procentą kilstelėti iki lemiančią pozityvią įtaką darančių 10% kiekio įmanoma.
Visi kiti bliaudami bėga iš paskos. Sąjūdžio metais taip pat didelio stebuklo nebuvo.
10 procentų darė įtaką, 90 % nubėgo iš paskos.
Taigi, reikia dirbti. Daug ko reikia. Naujo modelio salos taip pat reikia.
Reikia performatuoti lig šiol išsilaikiusias salas, reikia apjunginėti pajėgas. Daug ko reikia ir daug ką galima nuveikti.
Reikia tartis. Šiuo metu trukdo komunikavimo kanalų stoka, o be to nemažai reikalų aplamai galima tik gyvai aptarinėti.
Vienžo, sėdžiu ir lūkuriuoju, kol kuris duosit ženklą ” pagerti arbatos”.
Paviršiuje prasideda atostogų sezonas, štilis. Tad drąskyti komentaruose nelabai daug prasmės. Tinkamas metas tvarkyti kitus reikalus, kurti taktikas, pastrateguoti.
Laukiu.
Iki.
Labas vakarėlis,mielieji.
Jei dar kažkaip užsukdavau žvilgtelėt salon,tai čia niekaip…Tarsi užkeikimas koksai.Na,bet kadangi mano miestely neseniai išsiskirstė kasmetinio velnių festivalio dalyviai,gal toks pasiteisinimas bus užskaitytas. :)?
Iš tikrųjų kalta vasara. Darbų,reikalų, švenčių, neplanuotų rūpesčių apstu.Vis dažniau pagalvoju apie ramius žiemos vakarus…
Patiko,vyrai,Jūsų pamąstymai apie dieviškus reikalus. Iki tamstų lygio esu labai nepriaugusi. Net ir artimoj aplinkoj neturiu sveiko,padoraus, sąmoningo, katalikybę praktikuojančio gyvo pavyzdžio.Pati į Dieva tikiu „savamoksliškai”.Kunigus,popus, tikinčiuosius gerbiu, bet įsiliet į jų gretas manęs netraukia.Pažįstu žmonių, kurie žavisi pagonybe.Jutimiškai man ji taip pat priimtinesnė. Kas tai-pasąmonės, iliuzijos ar kitokie dalykai suveikia,nežinau, bet man apmaudu,kad negaliu susipažinti su savo protėvių tikraisiais papročiais, vertybinėmis sistemomis, kultūra,apeigomis.
Kiek pastebiu iš aplinkinių-tai bažnyčia irgi patampa tarsi preke,vartojimo objektu,mados dalyku, dar paprasčiau-„taip reikia”, -pasilaidojimo,pakrikštyjimo arba apsiženyjimo reikalu. Giliau kapstytis dažnam nėra jokio poreikio.
Pamenu,vienas iš mano ciguno instruktorių lakoniškai paaiškino,kad vienos tautos į Dievą eina per krikščionybę, kiti per budizmą, treti per juadaizmą ir pan.Ir nė viena religija nėra blogesnė,ar geresnė. Nėra idealios visuomenės. Nėra vienos sėkmės formulės. Negalim turėt,matyt, ir vieningo Dievo paveikslo.Ar tai blogai? Bet vadint savo protėvių stabmeldžiais, man kažkaip neapsiverčia liežuvis.Ką mes žinom apie tuos laikus? Ginčyjausi kartą su vienu bent keliom rytietiškom praktikom užsiimančiu žmogumi: sakau-mes, lietuviai, neturim jokių gydymo metodikų, sistemų,praktikų. Purto galvą pašnekovas ir sako: „turėjom,bet neišlaikėm, buvo , bet viskas nukeliavo užmarštin.” Ir tik neseniai atsiminiau, kad galioja tokia taisyklė- jei žmogaus sąmonė nepasiruošusi priimt informacijos,tai joks pašnekovas tau nepasakos, jei net ir matė savo meditacijose ar regėjimuose tai,apie ką klausi. Juk materialių,”pačiupinėjamų” įrodymų tai nėra…
Gero vakaro. Iki.
Sveika Cukrute. Smagu kad užsukai.
Nuobodžiauju…
Saloje nieko doro. Atostogos…
Na o mano atostogos šiemet švakos.
Rytais važinėju į polikliniką, (Ačiū Dievui, bent mašiniuką atgavau)- reabilitacijos procedūros. Taigi, iki pietų mano laikas man nepriklauso. O pavakare jau reikia prigulti- ilgiau pavaikšiojus nugarą maudžia. Įgriso tokia padėtis.
Gal kažkaip išsilaižysiu, bet matyt užtruks.
…
Dėl Tikėjimo…
Sudėtingas reikalas tokiems kaip mes.
Ką galiu padakyti- esi teisi, kol pasąmonė nepriima, nelabai iššoksi aukščiau bambos.
Mano kelias link Dievo buvo ilgas ir nelengvas. Tiesą sakant, bedieviu lyg niekad nebuvau.
Tiesiog nesupratau, be to per daug tapatindavau Dievą, Bažnyčią, bažnyčias bei kunigus.
Kai išmokau RAMIAI atskirti pelus nuo grūdų, pasidarė aišku ir paprasta.
Kitas dalykas buvo papildomas domėjimasis judaistika. Daug sużinojau, o Kedras padėjo galus suvesti.
Aš manau jog Tavo ir Dievo santykis yra geras, praktiškai beveik darnus.
Tie dalykai kurie trukdo Pilnatvės atėjimui, jie praeis.
Esi minėjusi, jog kažkada buvai įskaudinta bažnytininkų( čia aš taip vadinu netikinčius kunigus- komersantus).
Sielos žaizdos gyja ilgai, nepaskubinsi proceso.
Dievas yra geras Tēvas, nespaudžia ir nespaus. Jis Tave pažįsta.
Viskas bus gerai.
Dėl senųjų lietuvių tikėjimų. To kas buvo nesugražinsi. Ar mums reikia muliažų, simuliakrų?
Tai kas pradingo, pradingo todėl kad turėjo pradingti. Nieko nepadarysi, toks mūsų likimas. Praeities nepakeisi. Gyvename dabartyje ir privalome galvoti apie ateitį.
O praeitį galime gerbti. Tik nereikia painioti pagarbos su nostalgija.
Skirtingi dalykai.
Pagarba yra nuo žodžio Garbė. O nostalgija yra tiesiog viena iš bejėgiškumo apraiškų.
…
O bet tačiau yra vienas nuostabus dalykas į kurį niekas nesugeba atkreipti dėmesio- Šv. Raštas nei vienu žodžiu nedraudžia elgtis taip kaip elgėsi senovės lietuviai. Kai trūksta jėgų- apkabinti detamą medį, gydytis vandeniu ir žolynais, gerbti Gamtą, Aukščiausiojo kūriniją, dorai elgtis.
Bažnyčiose taip pat pilna stabmeldystės. Dievui neteikalingi visi tie altorių barokai ir „šventinti” amuletai. Ne togos, ne sutanos ir auksu siuvinėti arnotai artina mus prie Viešpaties.
Pas Dievą gali nueiti tik atvira širdimi ir su ašaromis akyse. Ašarų nereikia gėdytis.
Ašaros tik byra iš akių, bet ateina iš sielos gelmių…
Iš ten kur kiekvienas esame tuo kuo esame iš tikrųjų…
…
Gražaus vakaro.
Sisimatysim:)
Sveiki gyvi, vakarotojai. Gera žinia – įsitaisiau savo špokinyčioj šioki tookį internetą, tai dabar jau esu online ir visas svietas kaip ant delno. Bloga žinia, kad nieko gero nevyksta ir nenusimato.
Neatsimenu ar kalbėjom į kokį taikinį dabar būtų galima šauti. Mano galva – į rinkimų įstatymą. Visiems akivaizdu, kad jį reikia keisti. Jei pavyktų tą klausimą prastumti į temų viršų, iki rinkimų gerą kipišą galima būtų išsiūbuoti.
Dėl salos. Man taip atrodo, kad ji visai gerai atrodo. Aukščiausio lygio komentarai. O kur kitur taip rimtai yra šnekama? Niekur.
Nuvargau begrybaudamas. Labanaktis.
Sveiki.
Pikiui:
Smagu, kad sodyboje jau irgi turi netą.
Puiku.
Dėl darbų:
Nežinau dėl to rinkiminio įstatymo.
Mano pozicija dėl cirko nesikeičia.
Vienok kamertonus reikia pastyguoti.
Reika ir aptari ateinantį sezoną, kažkaip susiplanuoti.
Misliju jog be arbatos gėrimo nieko nebus.
Tartis reikėtų gyvai.
Šią savaitę dar atostogauju, tęsiu gyd. reabilitaciją
, tad toli niekur nevažinėju.
Po to 2 savaites dirbsiu, o po to vėl 2 savaitěs intensyvios reanilitacijos.
Sveikata po truputį taisosi, bet aišku, jog tam tikrų apribojimų išliks.
Bet ir už tai Dievui dėkui, nes galėjau atsidurti po skalpeliu, ar rateliuose.
Galva jau pailsėjusi, atsigavau, esu geroj formoje.
Vienžo, betrūksta šlakelio arbatos.
Sezoną atrodo, turėsime neeilinį. Man labai rūpi salos likimas, perspektyvos.
Jeigu dalą pavyks išsaugoti, noriu pasitarti dėl salos patobulinimo galimybių.
Turiu vilties užmegsti mūsų web capellos bendradarbiavimą su sala. Properio gravitacija lik Radž’io man netrukdo.
Norėčiau netgi pakalbėti su Pro.
Idealu būtų uždaryti buvusių nesusikalbėjimų/nesusipratimų/pasišpilkavimų etapą ir racionaliai sutarti dėl abipusiai naudingų veiklų.
Bet vėlgi- tai jau „arbatos cetemonijos” reikalas.
…
Grybų tikrai yra, buvau porai valanų nulėkęs miškan.
Smagu kai užeini nenugrybautą plotą.
Mėgstu tokį poilsį, vaikštau ir medituoju.
..
Taigi, tokie reikalai… Šią lentyną tikrinu kasdien ir net po kelis kartus.
Jeigu parašysite, matysiu, atsakysiu.
Iki.