Įžiebta miesto eglė

Labas Cukrute.
Dėkui už linkėjimus.
Atsiprašau, kad ilgai neatsakiau, bet buvau ” iškritęs į nuosēdas”.
Užsiblokavo skrandis.
Trečia para nieko ni ni.
Bet jau po truputį kapstausi. Suvalgiau pusantro džiuvėsio!
Vienžo,…
Kol kas daugiausiai tai snaudžiu ir darbininkas dar esu švakas.
Įvykių daug, brexito isterijos liejasi kraštais, bet net ir skaityti nelabai yr jėgelių.
Nieko nepadarysi…
Reik prakentėti. Susitvarkys.
Smagių švenčių!

Sveikutė.
Žinai, jau kiek atkutau. Gavau gerų vaistų, liovėsi pykinti, tad iki pietų prasnaudžiau.
O atsikėlęs suvalgiau penkis šaukštus grikių košės! Beveik žygdarbis.
Nuėjo gerai, vansi virškina.
Užsiprašiau rytdienai namiškių kad atneštų tikros ruginės naminės duonos.
Visada po problemų su virškinimu gelbėjuosiu šventa kaimiška duonele.
Esi teisi, skrandį man spazmavo nuo skausminio šoko. O skausmai buvo tokie, kad cypiau.
Esu labai kantrus, tikrai atsparus skausmui, bet matyt ribos ir man yra.
O šiaip, viskas buvo nuo didelio streso. Įvyko nelaimingas atsitikimas vaikui. Iki didelės nelaimės trūko per plauką. Dabar vaikui viskas jau gerai, bet va , žaibolaidžiu viskas į mane nutekėjo.
Patikėk, nėra tėvui sunkesnės pasaulyje naštos, nei laikyti ant rankų kruviną vaiką…
Susitiksim kada, papasakosiu.
Kiekvieną dieną nepaliauju dėkoti Dievui ir angelams už mūsų vaiką.
Šis padaulis yra labai trapus ir jeigu ne Viešpaties globa, seniai viskas būtų sugriauta.
..
Tai kas prasdidējo su brexitais yra tik uvertiūra. Mūsų laukia dideli įvykiai.
Tas pasaulis kuris buvo iki šiol, trasukiasi. Atrodė niekšiškumas įsigalējo amžiams, bet Senasis Kedras tiras išminčius. Sek atidžiai ką jis kalba. Jeigu suprasi, spėsi išvengti skaudžių išgyvenimų.
Matai, blogis geruoju nesitrauks. Mūsų krašto laukia daug sukrėtimų. Sajungininkų išdavystės, vietinių išdavystės, ordos agresija ir pasaulio nuolaidžiavimas…
Tikiu, išgyvensim, kad ir nukraujavę, pakilsim ir sustiprėsime.
Bet Taurę atrodo išgerti , deja teks…
Kur saugu?
N. Zelandija, Australija, P. Afrika, dalinai Kanada.
Blogos naujienos?
Kad geresnių nelabai yra…
Aišku, viskas išsimėtys į du- tris metus.
Paties blogiausio derėtų laukti apie 2018.
Nebent,…
Dievas pasigailėtų. Tik kad pasaulis nesiteikia maldauti pasigailėjimo.
Neatgailauja.
Todėl, nieko nepadarysi…
Bus bent nenuobodu.
Viskas keičiasi.
Viskas kas vyksta, vyksta į gera.
.. Labanaktuks.
Iki.

Labas, Cukrut.
Vans vienžo taip- atgriebė mane.
Jau darausi panašus į žmogų.
Pagaliau pradėjau valgyti ir gerti, atsigaunu.
Pikas buvo sekmadienį, maniau teks padžiaut šaukštą.
Ir… per keletą valandų staiga baigėsi košmaro savaitė.
Kaip mygtuką kas būtų išjungęs.
Kas, kas.. Žinia kas mygtukus junginėja.
Kai papaprašiau taip matyt reikia, tada ir išjungė.
Tikrai, Dievui neįmanomų darbų nebūna.
Vienžo, prieš valandą gryžau namo, guliu sau pavėsyje.
Brangiausioji verda man personalinį gydomąjį buljonėlį, tuoj atkusiu.
Esu gana gajus.
Bet stuburą teks rimtai pasišriubuot.
Nebenoriu dar kartą patirti to ką dabar patyriau.
Čia buvo skambutis iš dangaus kanceliarijos.
Reiks klausyt ir vykdyt paklusniai.
Kaip matei, ligoninėje visai nemažai rašiau.
Žinai, suvaro kolbą morfijaus, kad nuo skausminio šoko galo negaučiau, tai po to aš trims valandoms atsijungiu.
Ale atsipeikėju, kiek prasiblaivau , dar valandikė – capt planšetą ir klapsiu sau kol vėl negaunu porciją kitokio „deserto”.
Dabar vartau ir bandau blaivia galva peržiūrėt ko ten esu pridirbęs.
Susigražinau seną Staliaus nicką, viskas ok.
Gerai, kad išlaukiau pauzę.
Pas patriciją surinkau keleto normalesnių šaiką, vadaros bėgyje bandysiu su jais kontaktuoti.
Su Kedru daug diskutavom.
Pasiūliau susitikti tet a tet.
Po–las irgi bičių pasiilgęs buvo, labai sveikino, jog grįžau senu vardu.
Ketinu pagaliau jį pas mus atsivesti, bet be poeto ir tavęs to viens nedarysiu.
Vienžo, turiu planą chuliganą, bet papasakosiu tik kai susibėgsim gyvai.
Aij, dar.
Pylinau, pylinau salos Prorabą dēl purienų.
Visiškai užteršė lagūną tas šuva.
Nu ką, įkaliau Prorabui labai kandų atvirą laišką.
Bet jau nevyniojdamas į vatą.
Dabar neseniai įsijungiu- Bože! Nušluota totaliai! Kaip benzopjuklu.
Šimtai purienų ištiškę dumblais nuo uolų varva.
Publika susižavėjimo šoke, kontora netekus amo.
Bet sakyk, ar tam reikėjo metus laukt, kad dašustų?
Va taip…
Taip ir krutam…
Pamažuliukais.
Dar syk dėkui už rūpestį ir linkėjimus.
Ir Tau miela Cukrut, taip pat nuo seno kelmo linkėjimai.
Iki.
Susmatysim.:)

Sveikutė, labutė.
Ai, visko buvo su tuo sparčiu taisymusi.
Buvau kiek atkritęs. Bet ne dėl stuburo.
Tiesiog po savaitės badavimo, namuose neatsargiai privalgiau trešnių.
Na ir ką, vėl griuvau paslikas.
Dabar lyg jau viskas gerai, vakar valgiau džiuvėsių, šiandien jau kiek daugiau užkandau.
Gerai kad baigėsi karščiai, tai irgi teigiamai veikia.
Kol kas galva dar sunki, rašyti ūpo lyg yra, bet jėgelių mažoka.
Sutariau su Senuoju Kedru dėl susitikimo 1:1.
Važiuosiu pas jį. Beliko suderinti datą.
Aplamai, turiu minčių visokių neblogų, bet pasakysiu tik kai susitiksim.
Atėjo metas dinamiškiems pokyčiams. Mes galime.
O dėl bobikų ir gaidelių,…
Tai reakcija.
Jie jau grabelį ir įkapes portalui buvo nupirkę.
Jau džiūgavo ir baliavojo.
Deja, per anksti, per anksti.
Todėl ir pikti kaip hienos.
Mačiau išpuolį prieš Tave.
Tyčia ignoravau, nes išpuoliu buvo siekta, tikėtasi jog mes atsakysime kietai , o tuomet užburbuliuos viskas putomis.
Šaunuolė, kad nesivėlei, (pliusiukas eilinis Tavo nuojautai).
Viežo, kol kas nieko nei skubinamnei lėtinam.
Yra minčių, parašom, nėra – iš šono pasižiūrim.
Reikalingi susitikimai, pasitarimai. Reikia plėstis, būtinas koordinavimas.
…
Šiemet pas mus liepos tiesiog karališkai žydėjo. Toks kvapas, kad atrodo kabink šaukštais ir valgyk.
Misliju, jog reiktų man iki turgelio palėkt ir nusipirt keletą korio gabalų su medum.
Pakramtysiu su visais pikiais ir duonelėmis liepinio šviežio , va ir atsigausiu greičiau.
.
Labai ačiū, kad parašei.
Dėkui už gerus žodžius.
Gydo.
..
Gražios sekmadienio pavakarės.
Iki.

Sveikas Piki.
Taip, dabar ir aš žinau ką reiškia „iškristi į nuosėdas”.
Bandau analizuoti to kas atsitiko eigą.
Kiek neramu dėl to jog nuo stuburo problemų buvo atsijungęs skrandis.
Stuburas seniai gatavas, bet dėl to niekad nebuvo, kad savaitę būtų skrandis blokuotas taip jog šaukšto vandens negalėčiau nuryti.
Bet,…
Prieš ketverius metus buvo toks atvejis:
Šiaip jau, du kartus iš eilės toje pačioje vietoje nevalgau.
Senas antitarybininko savisaugos refleksas.
Bet, kažkaip primiršau vienu metu. Priešpiečiams pamėgau kasdien nusipirkti varškės sūrelį prie kavos, nedidelėje parduotuvėlėje šalia darbo.
Taigi, nusipirkau, suvalgiau.
Po valandos jau buvau tąsomas iki pamėlynavimo.
Taip pat savaitę net lašo vandens į burną negalėjau paimti.
Tuo metu irgi dariau įstaigai daug rūpesčių, nes įsukau nemenką šurmulį.
Į ligoninę nesikreipiau. Norėjau likti gyvas.
Turėjau į ką kreiptis, važinėjo į namus, statė lašelines.
Išsilaižiau.
Kai dabar atguliau ligoninėn, pirmą parą viskas buvo gerai.
Skausmą nuėmė, bet po to …
Turiu vaistų sąrašą kuriuos man leido.
Ryt pasidarysiu kraujo tyrimus.
Reikia patikrinti, gal liko kokių pėdsakų.
Iš ligoninės moviau vos galėjau paeiti.
Nesinorėjo ” natūraliai” nusibaigti.
Gal perdedu? Nežinau. Tiesiog labai nemėgstu sutapimų.
Daug smulkmenų kurios man nepatinka.
…
Piki, žiauriai Tavęs reikia.
Labai reikėtų pasišnekėti.
Dariau ir darau nedidelius namų darbelius.
Turiu idėjų ir planų, bet vienos galvos per mažai.
Labai praverstų vėl išgert arbatos.
Cukrutė kol kas dar nesako kada bus pas mus.
Būt smagu trise.
Bet jeigu rasi kokį langą laike, pabandysiu prišokti bet kada.
(Jeigu dar kokie nors „sutapimai” neištiks.)
Daugiau dabar čia nenoriu rašyt.
Šneka ne vieša.
..
Antitarybininko gyvenimas nėra lengvas.
Bet užtat nenuobodus: )
.
Iki.