Mokslo metų pradžia skurdžiau gyvenantiems tėvams tampa didžiuliu galvos skausmu, nes turimų lėšų neužtenka net svarbiausioms moksleivių reikmėms. Telšių rajone yra apie 3 tūkstančiai socialiai remtinų šeimų.
Siekdama palengvinti nepasiturinčiųjų dalią, valstybė skyrė lėšų socialiai remtinose šeimose augantiems mokiniams įdarbinti.
Lietuvos darbo birža ir Telšių r. savivaldybė Telšių mieste ir rajone nurodė įdarbinti trisdešimt moksleivių, kad šie per vasarą užsidirbtų pinigų savo poreikiams tenkinti ir mokyklinėms prekėms įsigyti. Deja, užuot leisdami vaikams iš skurdesnių šeimų pasimėgauti gardesniu duonos kąsniu ar pasidžiaugti spalvingesniu sąsiuviniu, kai kurie veikėjai atsuko jiems nugaras ir įdarbino savo, giminaičių ar bendradarbių atžalas. Bene gėdingiausias pavyzdys: Tryškių Lazdynų Pelėdos vidurinėje mokykloje įdarbinta šios ugdymo įstaigos direktoriaus Juozo Maneikio dukra.
Telšių mieste ir rajone nuspręsta įdarbinti trisdešimt moksleivių iš socialiai remtinų šeimų. Vaikai nuo š. m. liepos 2-osios iki rugpjūčio 24 d. turėjo atlikti viešuosius darbus mieste ar seniūnijose ir kas mėnesį už tai gauti minimalią algą.
Plungės teritorinės darbo biržos Telšių skyriaus vedėjas Antanas Černiauskas „Telšių ŽINIOMS“ pasakojo, jog buvo kur kas daugiau nei trisdešimt jaunuolių, norinčių užsidirbti.
A. Černiausko teigimu, moksleiviai turėjo darbuotis kiekvieną darbo dieną po septynias valandas.
Pašnekovas sakė, kad šešis moksleivius, ketinančius darbuotis Telšių mieste, parinko Darbo biržos darbuotojai, o seniūnijoms ir švietimo įstaigoms patikėta pačioms atrinkti vaikus iš skurdžiau gyvenančių šeimų. Štai čia kai kurie atsakingi asmenys, regis, sumaišė viešuosius ir privačius interesus: užsidirbti leido ne vargingiau gyvenantiems mokiniams, o savo pačių, kolegų ar giminaičių atžaloms. A. Černiausko pateiktame įdarbintų moksleivių sąraše mirga ne viena pavardė šeimų, kurios tikrai nėra socialiai remtinos…
Vieni šlavė gatves, kiti dirbo bibliotekoje
Pirmiausia į akis krenta Tryškių seniūnijoje įdarbintos moksleivės pavardė. Merginos tėvas – Tryškių Lazdynų Pelėdos vidurinės mokyklos direktorius J. Maneikis.
Internetiniame mokyklos puslapyje nurodyta, jog praėjusiais metais J. Maneikio darbo užmokestis buvo 3 313,22 Lt, šių metų pirmąjį ketvirtį – 3 256, 67 Lt. Nepaneigsite, jog ši šeima iš visų Tryškių seniūnijoje esančiųjų tikrai nėra ta, kuriai labiausiai reikėtų finansinės pagalbos.
Siekdami sužinoti, kodėl viešiesiems darbams atlikti įdarbinta būtent mokyklos direktoriaus dukra, susisiekėme su Tryškių seniūnu Jonu Buivydu. Jis tvirtino nieko nežinąs, nes tris mėnesius nebuvęs darbe, ir patarė kreiptis į jo pavaduotoją Gražiną Kražauskienę.
Pirmiausia paskambinome ne Tryškių seniūno pavaduotojai, o Tryškių mokyklos direktoriui J. Maneikiui. Jis, regis, seniūno jau buvo informuotas, kuo domisi „Telšių ŽINIOS“, ir tik laukė skambučio, kad galėtų pradėti šaukti…
Leidę jam išlieti nežinia dėl ko susikaupusį pyktį, ramiai paklausėme, kodėl iš gausybės seniūnijoje esančių šeimų darbą gavo būtent jo dukra. Ir ne bet kokį darbą! Telšių mieste moksleivių darbą koordinavęs miesto seniūnijos vyr. specialistas Henrikas Adomaitis neslėpė, kad jam ne vieną kartą suspaudė širdį žiūrint į sunkiai Telšiuose dirbančias moksleives: esą jos iš visų jėgų, įraudusiais skruostais šlavė gatves, o kadangi gėdijosi sutikti pažįstamų, darbuotis pradėdavo labai anksti…
Taigi, kol Telšių mieste ir kitose seniūnijose vaikai iš socialiai remtinų šeimų suplukę šlavė gatves, šienavo dalgiu ir pan., Tryškių Lazdynų Pelėdos vidurinės mokyklos direktoriaus dukra buvo įdarbinta… šioje ugdymo įstaigoje. Tačiau J. Maneikis atkirto neturįs nieko bendro su savo dukters įdarbinimu jo vadovaujamoje mokykloje – esą dvi darbuotojas parinko ne jis, o Tryškių seniūnija.
Dar vienas… sutapimas?
„Parodykite, kur buvo parašyta, kad reikia įdarbinti vaikus iš socialiai remtinų šeimų?! Tai buvo tik rekomendacija!“ – nežinia dėl ko įtūžęs, rėkė Tryškių mokyklos vadovas ir pridūrė, kad jo dukra darbavosi iš peties – tvarkė archyvinę mokyklos medžiagą ir netgi kažką padažė.
Galime ne tik parodyti, bet ir pacituoti tas rašto eilutes, į kurias Tryškiuose buvo pažiūrėta pro pirštus. Rašte, be kita ko, teigiama: „Prašome savo seniūnijose išsiaiškinti ir atsakingai įvertinti, kuriems Jūsų seniūnijos moksleiviams reikalinga viešųjų darbų priemonė. Būtina įvertinti situaciją šeimose ir atkreipti dėmesį į tas šeimas, kuriose finansinė padėtis yra bloga. Projekto tikslas yra kad moksleiviai iš sunkiai gyvenančių šeimų vasaros atostogų metu užsidirbtų papildomai lėšų savo poreikiams tenkinti ir mokyklinėms prekėms įsigyti.“
Norėdami įsitikinti J. Maneikio žodžiais, jog dvi darbuotojas parinko Tryškių seniūnija, skubėjome skambinti Tryškių seniūną kelis mėnesius pavadavusiai G. Kražauskienei. Moteris nuoširdžiai kartojo, kad nei ji, nei kiti seniūnijos darbuotojai nesprendė, kurie du seniūnijos moksleiviai turės galimybę užsidirbti. „Seniūnija vaikų tikrai nerinko, mes nesikišome. Įdarbinti būtent tas moksleives rekomendavo mokykla, aš tik rašte padėjau savo parašą, o likau kalčiausia“, – jaudindamasi kalbėjo Tryškių seniūno pavaduotoja.
Beje, vos nepamiršome paminėti, kas buvo antroji moksleivė, drauge su J. Maneikio dukra įdarbinta Tryškių mokykloje, – ogi mokyklos bibliotekininkės dukra! Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių: sutapimas tai ar ne, bet mokyklos bibliotekininkė ir Tryškių seniūno pavaduotoja G. Kražauskienė – seserys…
Kiti pavyzdžiai
Štai Viešvėnų seniūnas Petras Varnelis nepasekė Tryškių mokyklos vadovo pavyzdžiu. Viešvėnų seniūnijoje buvo įdarbinti du moksleiviai. Anot seniūno, vieno jų mama augina du vaikus be vyro pagalbos, kito – tris atžalas pati viena.
„Gi buvo parašyta įdarbinti vaikus iš socialiai remtinų šeimų, taigi taip ir pasielgiau, kad mano dūšia būtų rami“, – teigė P. Varnelis. Seniūnas liepęs moksleiviams tvarkyti Jomantų pažintinį taką, apleistas pakeles, kapus, rinkti šiukšles.
Ne toks pagirtinas pavyzdys Ryškėnų seniūnijoje, kurioje buvo įdarbinti trys moksleiviai. Ryškėnų seniūnas Benediktas Šniaukas net neslėpė, kad vieno įdarbinto jaunuolio tėvas dirba šioje seniūnijoje, mama – Žarėnų dienos centre. Ar kita moksleivė – Lauko Sodoje įdarbinta mergina – yra iš socialiai remtinos šeimos, Ryškėnų seniūnas negalėjo pasakyti: esą jos tėvas dirba bendrovėje LESTO, o kur mama – nežinia. Šiai moksleivei Ryškėnų seniūnas teigė liepęs dirbti štai ką: žaisti tinklinį, įvairius žaidimus bei kitais būdais užimti Lauko Sodos jaunuolius.
Degaičių seniūnas Antanas Kontrimas tikino, jog du įdarbinti moksleiviai buvo būtent iš socialiai remtinų šeimų.
Luokės seniūnė Genovaitė Linkuvienė teigė du su puse mėnesio buvusi nedarbinga, taigi nedalyvavusi atrenkant moksleivius. Beje, Luokėje buvo įdarbintas felčerės ir ūkininko sūnus.
Viena moksleivė buvo įdarbinta VšĮ Germanto viloje. Telefonu atsiliepusi įmonės darbuotoja informavo, kad direktorė atostogauja, paklausta, ar įmonėje vasarą dirbo moksleivė Dovilė, nutilo ir liepė perskambinti. Tai padarius, atsakė, esą mergina dirbo valytoja.
Darbo biržos direktorės komentaras
Plungės teritorinės darbo biržos direktorė Dangirutė Jurkuvienė „Telšių ŽINIOMS“ keliskart akcentavo, kad vasarą viešiesiems darbams atlikti galėjo būti įdarbinti tik socialiai remtinų šeimų vaikai. Tiesa, sužinojusi Telšių rajono pavyzdžius, moteris prasitarė nedvejojanti, jog kai kurie vaikai buvo įdarbinti tik formaliai, o išties nieko neveikė. Kontrolės funkcija, anot D. Jurkuvienės, priklausė ne Darbo biržai, o Savivaldybės įstaigoms.
Regis, moksleiviams buvo išmokėtas didesnis nei minimalus darbo užmokestis.
Programai įgyvendinti Savivaldybė skyrė 24 tūkst. Lt, Darbo birža – 36 tūkst. Lt. Padalijus 60 tūkst. Lt trisdešimčiai moksleivių, išeina, kad kiekvienas jų per bemaž 2 mėn. turėjo uždirbti po 2 tūkst. Lt.
Loading ...
