Per savo gimtadienį blogai pasijutusi devyniasdešimt dvejų metų telšiškė Stanislava Montrimienė nesulaukė greitosios medicinos pagalbos (GMP) medikų – anot ligonės artimųjų, šie atsisakė atvykti, nes dejuojanti ligonė ir su ja buvę šeimos nariai nesurado, kas neštuvais nuneštų ją į automobilį. Visą gyvenimą sunkiai dirbusios, valstybei mokesčius mokėjusios senjorės gyvybė užgeso, o brangaus žmogaus mirtis artimųjų širdyse paliko didžiulę nuoskaudą dėl GMP darbuotojų poelgio.
Gruodžio 10 d. Telšių miesto gyventojai S. Montrimienei sukako 92 metai. Tačiau gimtadienio rytas buvo paženklintas nelaime.
Apie 7 val., eidama į tualetą, senolė sukniubo ant grindų. Jos dukra ir anūkė atpažino insulto požymius ir skubiai paskambino Telšių GMP darbuotojams.
LR Konstitucija skelbia: „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką.“
Telefonu atsiliepusios specialiosios tarnybos darbuotojos žodžiai sukrėtė senjorės artimuosius. „Mums pasakė, kad GMP atvažiuos tik tada, kai mes turėsime, kas mamą nuneš neštuvais iš buto iki mašinos“, – pasakojo telšiškės dukra Rūta.
Telefono ragelį pakėlusiam asmeniui moteris paaiškino, kad dabar – ankstyvas rytas, tad sunku rasti žmonių, kurių būtų galima paprašyti nešti neštuvus. Vėliau ištarti žodžiai sunegalavusios senolės artimuosius vėl nustebino. „Atsakė, kad kviestume kaimynus, o jei jų nėra, eitume į gatvę, pastovėtume lauke ir lauktume pro šalį einančio vyriškio, kuris sutiktų nešti neštuvus“, – teigė pašnekovė.
Šios istorijos atomazga – gimtadienį mininti garbaus amžiaus moteris dejavo nesulaukdama pagalbos, artimieji GMP medikams teigė skambinę antrą kartą – tikėjosi būti suprasti. Deja.
Liepė kviesti šeimos gydytoją
Pasak Rūtos, GMP darbuotojai, nors ir dukart paprašyti, pas merdinčią senolę neatvyko. Tiesa, jie liepė pasikviesti šeimos gydytoją. Ligonės artimieji taip ir padarė, tačiau jiems iki šiol kirba klausimas, kam Telšiuose reikalinga greitoji medicinos pagalba.
„Man suprantama, kad mama sena, bet gi ir jai reikėjo padėti. Manau, kad greitoji turi atvykti bet kokiu atveju, nerūšiuodama, ar pagalbos reikia senam, jaunam ar mažam žmogui. Juk niekas nesikreipia į greitąją, kai nėra būtinybės“, – mano ligonės dukra Rūta.
Garbaus amžiaus senolės sveikata negerėjo, trečią ligos dieną artimieji į namus paprašė atvykti medikę Virginiją Vitkauskienę.
92 metų moteriai buvo diagnozuotas mikroinsultas. Gruodžio 19 d., taip ir neišvežta ligoninėn, ji iškeliavo Amžinybėn. Tiesa, pamatę, kad senjorė miršta, artimieji paskambino GMP, ir nors medikai atvyko, garbaus amžiaus telšiškei jau nebuvo galima padėti.
Velionės dukra niekam nelinki tokių išgyvenimų
Po patirto skausmo kiek atsitokėjusiai velionės dukrai neduoda ramybės klausimas, ar GMP darbuotojai pasielgė teisėtai nesuteikdami pirmosios pagalbos. Negi, gyvendami Europos Sąjungos šalyje, kurios įstaigos gauna valstybės dotacijas ir yra skirtos tam, kad padėtų žmonėms, ištikti nelaimės, patys turime pasirūpinti, kas mus nuneš neštuvais į GMP automobilį?
Velionės dukrai apmaudu dėl specialiųjų tarnybų požiūrio į žmogaus nelaimę ir nesugebėjimo tinkamai atlikti savo funkcijų. Pašnekovė tvirtino, kad garbaus amžiaus žmogus vertas gyventi ir sirgti oriai: „Mama visą gyvenimą sunkiai dirbo, kad būtų aprūpinta garbia senatve. Niekada neieškojo sau ligų, buvusiame „Masčio“ fabrike atidavė visas jėgas. Tačiau pagalbos tą rytą nesulaukė…“
Senolės dukra prisiminė tą lemtingą gruodžio 10-ąją, kai mama lovoje šaukėsi pagalbos, o ji, nusivylusi GMP medikais, nežinojo, ką daryti, kur kreiptis. „Linkiu, kad GMP medikams netektų išgyventi tokios dienos. Norisi, kad visi senukai žinotų, ko gali sulaukti iš GMP. Niekam nelinkėčiau to patirti, nes, patikėkite manimi, tai labai žiauru“, – nuoskaudos neslėpė moteris.
Pašnekovė džiaugiasi bent tuo, kad ne visi gydytojai lieka abejingi svetimo nelaimei. „Norėčiau pasakyti nuoširdžiai ačiū V. Vitkauskienei: ji atvyko ir apžiūrėjo mamą nepaisydama, kad turi daug darbų“, – sakė S. Montrimienės dukra.
A. Gudausko komentaras
Telšių GMP tarnybai vadovaujantis Antanas Gudauskas „Telšių ŽINIOMS“ teigė: „Jei pacientas yra daugiabutyje su siaura laiptine, GMP turi įvairaus tipo neštuvus ir specialius minkštus neštuvus. Prireikus pagalbon šaukiami pašaliniai žmonės, jei yra būtinybė, kviečiama gaisrinė ar policijos tarnyba. Jei reikia vežti į ligoninę, ligonis niekada nepaliekamas.“
Gydytojas sakė, jog visi pokalbiai GMP dispečerinėje įrašomi: „Išklausius pokalbio įrašą nustatyta, jog R. Vėlavičienė sakė, kad nėra kam padėti nešti, nes ligonė apkūni. Dispečeris patarė kreiptis į šeimos gydytoją, nes ligonei jau per naktį buvo negerai, o jei šeimos gydytojas parašys, kad reikia vežti į ligoninę, dispečeris prašė dar kartą perskambinti – tuomet atvažiuos ir nuveš. Kad GMP negalės nunešti ar neturi neštuvų – tokio pokalbio nebuvo.“
A. Gudauskas stebėjosi, kodėl mirusios S. Montrimienės artimieji kaltina GMP: „Rūpestinga giminaitė devynias dienas gydė namuose, o kaltina greitąją, kam nevežė gruodžio 10 dieną.“
Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Giedrė Maksimaitytė „Telšių ŽINIOMS“ komentavo: „Jokie teisės aktai nenumato, kad pacientas pats privalo pasirūpinti, kas neštuvais jį nuneštų į greitosios medicinos pagalbos automobilį. GMP paslaugas teikianti įstaiga privalo tinkamai organizuoti GMP paslaugų teikimą ir pacientų transportavimą į stacionarines asmens sveikatos priežiūros įstaigas. GMP įstaigos uždavinys – teikti būtinąją medicinos pagalbą sergantiems arba sužeistiems asmenims įvykio vietoje ir, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“, skubiai juos nugabenti į stacionarinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą arba patarti kreiptis į ambulatorinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą.“
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos atstovės, pacientas ar pacientui atstovaujantis asmuo, manantys, kad suteikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeistos paciento teisės, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsniu, turi teisę pareikšti skundą sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jų manymu, buvo pažeistos paciento teisės: „Nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos, pacientai turi teisę kreiptis į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas.“
Loading ...
