Po geležinkelio bėgių rekonstrukcijos dalis Dūseikių kaimo gyventojų liko atskirti nuo visuomenės. Mat šią vasarą buvo panaikinta pėsčiųjų perėja iš vadinamųjų Dūseikių gyvenviečių – Durpyno ir Plytinės. Baudų už eismo taisyklių pažeidimus vengiantys gyventojai nemenką atstumą iki kitos perėjos priversti įveikti laukais. Likusieji rizikuoja savo sveikata bei gyvybe ir netgi lipa per traukinio vagonų jungtis. Dūseikiškiai teigia nebuvę informuoti apie planuojamus pokyčius. Tad kreipėsi į įvairias institucijas prašydami atsakymų.
Už rekonstrukcijos darbus atsakingi asmenys tikina gavę Telšių rajono savivaldybės leidimą naikinti perėją. Tačiau Savivaldybės klerkai šiuo metu – tarsi be rankų ir negali atsakyti, ar toks sutikimas iš viso išduotas ir kodėl neatsižvelgta į gyventojų poreikius. Visi laukia iš Briuselio grįžtančio Telšių rajono savivaldybės mero Vytauto Kleivos…
Rizikuoja žūti arba būti nubausti
Dūseikiuose esantys geležinkelio bėgiai skiria kaimą į dvi dalis. Pirmoji gyventojų vadinama Durpynu ir Plytine. Joje gyvena apie 400 asmenų. Antroji dalis dūseikiškių šnekamojoje kalboje minima Pensionatu. Tai – kaimo centras: parduotuvės, autobusų stotelės, darbovietės. Čia gyvena apie 300 dūseikiškių.
Nuo senų laikų iki šių metų vasaros Dūseikių geležinkelio stotyje buvo pėsčiųjų perėja. Ja Durpyno ir Plytinės gyventojai ramiai žingsniuodavo į kitą kaimo dalį ir grįždavo.
Šią vasarą pėsčiųjų perėja per geležinkelio bėgius buvo panaikinta. Todėl dalis gyventojų iš vienos kaimo dalies į kitą vaikšto rizikuodami savo gyvybe – per bėgius. Jei stotyje stovi traukinys – lipa per jo vagonų jungtis. Tačiau taip elgtis ne tik nesaugu, bet ir draudžiama. Kirsti geležinkelio bėgius galima tik per pėsčiųjų perėjas, virš geležinkelio esančiu viaduku arba po juo įrengtais tuneliais. Geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimų pažeidimas užtraukia 50–200 Lt baudą.
Yra ir kita išeitis – eiti iki kitos perėjos (pervažos). Bet reikia įveikti kelių kilometrų atstumą. Jį sutrumpinti galima žingsniuojant laukais, o ne keliu. Bet argi tai – civilizuotos visuomenės reiškinys? Durpyne ir Plytinėje gyvena garbaus amžiaus ir neįgalių asmenų. Taip pat – mažamečių vaikų. Senjorams reikia ir maisto parsinešti, ir iki autobusų stotelės nukakti. Todėl perėjos netekę gyventojai kelių kilometrų nekulniuoja: pažeidžia saugumo reikalavimus ir renkasi pirmąjį variantą – kerta geležinkelio bėgius. Dėl tokio vaikų ir senjorų pasirinkimo ypač baiminasi vidutinio amžiaus gyventojai: mažieji – išsiblaškę ir savęs nesaugantys, o garbesnio amžiaus žmonės lekiančio traukinio gali neišvysti, neišgirsti, o jei ir pavyks – lėčiau sureaguoti į kritinę situaciją. Svarbu ir tai, jog po rekonstrukcijos Dūseikių geležinkelio ruože traukinių eismas yra intensyvesnis – jų greitis padidėjo iki 160 km per val.
Gyventojai rankų nenuleidžia
Durpyno ir Plytinės gyventojai jaučiasi atskirti nuo likusios visuomenės ir bando ieškoti visas suinteresuotas šalis tenkinančio sprendimo. Pirmiausia kreipėsi į Susisiekimo ministeriją. Susisiekimo viceministro Sauliaus Girdausko pasirašytame atsakyme nurodoma, jog vieno lygio perėjos turėjo būti panaikintos dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdomo Dūseikių geležinkelio stoties perono ir geležinkelio kelių rekonstrukcijos projekto.
Rašte taip pat nurodoma, jog „Dūseikių geležinkelio stotyje pėsčiųjų perėjos niekada nebuvo. <…> minimoje geležinkelio kelio kirtimo vietoje buvo įrengta tik tarnybinė perėja AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojams, kurių darbas susijęs su geležinkelių transporto eismu“.
Tačiau Dūseikių kaimo gyventojai neigia perėją buvus tik tarnybinę – įsitikinę, jog Durpyne ir Plytinėje nėra jokių „Lietuvos geležinkelių“ pastatų ar kitos infrastruktūros.
Susisiekimo ministerijos rašte Dūseikių kaimo bendruomenė taip pat informuojama: „Projektui įgyvendinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ gavo Telšių rajono savivaldybės statybą leidžiantį dokumentą ir š. m. birželio mėnesį ši tarnybinė perėja buvo panaikinta.“
Siekdami sužinoti, kodėl vietos valdžia neatsižvelgė į gyventojų poreikius, dūseikiškiai š. m. spalio 3 d. raštu kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės merą Vytautą Kleivą. Atsakymo tebelaukia.
Negali komentuoti?
Atsakymų bandėme ieškoti ir mes. Tačiau nesėkmingai. Rajono vadovai – Telšių rajono savivaldybės meras V. Kleiva ir Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas – su palyda išvykę į Briuselį. Vieną patarėją į Europos Sąjungos sostinėje vykstančią parodą meras pasiėmė su savimi. O antroji, likusi Telšiuose, Danutė Popovič teigia, jog išsamiai atsakyti į gyventojams rūpimus klausimus dar nėra galimybės, nes „Savivaldybė gyventojų raštą gavo neseniai, spalio 4 d.“.
D. Popovič tvirtino, kad dūseikiškių problema merui yra žinoma: „Spalio 9 d. meras V. Kleiva lankėsi Vilniuje, kalbėjo su AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovais dėl vykdomo projekto „Antrojo kelio statyba ruože Telšiai–Dūseikiai“.“
Mero patarėja taip pat nurodo: „Negalime komentuoti, kodėl priimti būtent tokie sprendimai. Situacija nagrinėjama, bendraujama ir aiškinamasi su statytoju, ieškoma sprendimo.“
Keista valdžios pozicija – negalėjimas komentuoti apie visuomenei aktualų įvykį. Savivaldybė, anot Susisiekimo ministerijos, davė sutikimą rekonstrukcijai. Vienas iš Vietos savivaldos įstatyme numatytų vietos savivaldos principų – veiklos skaidrumas. Jo esmė – savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma.
Visi laukia grįžtančio mero
Be Telšių rajono savivaldybės mero likę administracijos darbuotojai, regis, nežino nieko. Kaip jau minėta, Susisiekimo ministerija informavo, jog iš Telšių rajono savivaldybės gautas statybos leidimas.
Tačiau Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistas Gintautas Lukauskas negalėjo atsakyti, ar būtent minimas skyrius išdavė tokį leidimą. Į kitus klausimus atsakyti taip pat pažadėjo tik grįžus merui.
„Konkrečią informaciją galėsime pateikti tik kitą savaitę“, – sakė G. Lukauskas, – nes meras buvo nuvykęs susitikti su „Lietuvos geležinkelių“ atstovu, o kokia informacija jam buvo suteikta, jis nebeperdavė. Grįžęs iš užsienio informuos. Šiuo klausimu daugiausia informacijos turi architektė Gintarė Baltrūnė, bet be ateinančios savaitės ji konkretaus nieko pasakyti taip pat negalės.“
Su bendruomene kalbėta nebuvo
Mero patarėja D. Popovič neatsakė į klausimą, ar, įgyvendinant minėtą projektą, buvo atsižvelgta į bendruomenės poreikius. Patys dūseikiškiai ir Tryškių seniūnas Jonas Buivydas purto galvas – naujieną sako išgirdę tik iš perėją ardžiusių darbininkų. Tai buvo šių metų birželis. Jokio pranešimo iš Savivaldybės, „Lietuvos geležinkelių“ ar kitų institucijų Tryškių seniūnijos gyventojai tikina negavę.
„Nei iš Vilniaus, nei iš Telšių, nei iš Bangladešo niekas pas mus nebuvo atvažiavęs“, – kaip visada iškalbus J. Buivydas.
Tryškių seniūnas – gimęs ir augęs Dūseikiuose. Tad problemos, kuriomis alsuoja vietos gyventojai, jam puikiai žinomos. J. Buivydas pamena, jog vasarą išardyta pėsčiųjų perėja egzistavo jam dar būnant vaikui: „Nuo karo, maro, Stalino laikų ta perėja ten buvo.“
J. Buivydas tikino skambinęs į įvairias institucijas, bandydamas padėti dūseikiškiams. Tačiau nauda iš to, kaip pats neslepia, menka: „Esu per mažas „pieška“, siuntinėja nuo Eimošiaus prie Keipošiaus.“
Pašnekovo teigimu, „lygioje vietoje prisidirbę geležinkeliai“ iš įvairių problemos sprendimo variantų turės pasirinkti vieną: statyti požeminę perėją, viaduką ar kt. Ir tai turi būti padaryta kuo skubiau, nes, kaip pažymėjo Tryškių seniūnas, dabartinė situacija kelia grėsmę gyventojų gyvybei.
Ieško problemos sprendimo
„Telšių ŽINIOS“ kreipėsi į bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“ ir supažindino su gyventojų problemomis.
Bendrovės atstovas Vidmantas Gudas informuoja, jog Dūseikių geležinkelio stotyje Dūseikių geležinkelio stoties perono rekonstrukcijos projekto darbai šiemet užbaigti. Projektas, pašnekovo teigimu, finansuotas „Lietuvos geležinkelių“ lėšomis, Europos Sąjungos parama jam nenumatyta.
„Geležinkelis yra didesnio pavojaus zona, todėl pagal nuo seno galiojančius techninius norminius dokumentus perėjas buvo galima rengti tik tarp peronų, – sakė V. Gudas. – Anksčiau buvusi perėja buvo tarnybinė, t. y. skirta geležinkelių darbo technologinėms reikmėms.“
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas tvirtino, kad į gyventojų skundus yra atsižvelgiama: „Šiuo metu yra parengti ir su atsakingomis institucijomis derinami geležinkelio perėjų įrengimo tvarkos pakeitimai, kuriuos patvirtinus bus sprendžiamas klausimas dėl perėjos gyventojams įrengimo Dūseikių geležinkelio stotyje. Planuojamus pakeitimus tvirtins susisiekimo ministras. Šių pakeitimų esmė, kad bus galima įrengti viešo naudojimo pėsčiųjų perėjas ne tik tarp peronų ar prie pervažų, taip pat nustatyti reikalavimai, kaip turi atrodyti perėja (plotis, ženklai ir t. t.).“
V. Gudas paneigia dūseikiškių nuogąstavimą, jog ties geležinkelio stotimi bus įrengta izoliacinė siena, tad gyventojai nebeturės galimybės kirsti bėgių toje vietoje, kurioje anksčiau buvo perėja: „Nei Dūseikių geležinkelio stoties peronų rekonstrukcijos projekte, nei ES lėšomis dalinai finansuojamame projekte „Antrojo kelio statyba ruože Telšiai– Dūseikiai“, kuris neapima Dūseikių geležinkelio stoties ir jos prieigų, nenumatyta garso izoliacinės sienutės statyba Dūseikių geležinkelio stoties ribose.“
Loading ...
