Fes­ti­va­lis „Kal­nų vai­kai“ ma­žie­siems „čiu­čiu­ru­kams“ pa­do­va­no­jo pa­tir­ties ir neiš­dil­do­mų emo­ci­jų

Dvi­de­šimt de­vin­tą kar­tą No­wy Sacz mies­tas Len­ki­jo­je Eu­ro­pos ša­lių at­sto­vus pa­kvie­tė į tarp­tau­ti­nį vai­kų folk­lo­ro ko­lek­ty­vų fes­ti­va­lį „Kal­nų vai­kai“. Ja­me da­ly­va­vo ir Tel­šių kul­tū­ros cent­ro vai­kų folk­lo­ro an­samb­lio „Čiu­čiu­ruks“ (va­do­vė Ri­ta Ma­ci­jaus­kie­nė) na­riai nuo 7 iki 14 me­tų am­žiaus.

Šia­me fes­ti­va­ly­je dar da­ly­va­vo vai­kų folk­lo­ro at­sto­vai iš Ru­mu­ni­jos, Bul­ga­ri­jos, Slo­va­ki­jos, Kroa­ti­jos ir Uk­rai­nos. Juos ly­dė­jo Len­ki­jos vai­kų folk­lo­ro an­samb­liai iš No­wy Sacz, Słop­ni­ce, Dursz­tyn, Szczyr­zy­ce ir Ma­niów. Fes­ti­va­lio sa­vai­tę ko­lek­ty­vai kon­cer­ta­vo ir ke­liuo­se kai­my­ni­niuo­se mies­te­liuo­se: Kry­ni­ca-Zdrój, Mus­zy­na, Biecz ir Kroś­cien­ko bei Du­na­jec.
Fes­ti­va­lio ati­da­ry­mo me­tu mies­to me­rė Mag­da­le­na Maj­ka nuo­šir­džiai džiau­gė­si vai­kų gru­pių bu­vi­mu pa­čio­je No­wy Sacz šir­dy­je ir tuo, kad vėl vi­si su­si­ti­ko po me­tų tuš­tu­mos ir nuo­to­li­nių pa­si­ro­dy­mų. Ar kas nors lai­mi šia­me fes­ti­va­ly­je? Ži­no­ma! Vi­si da­ly­viai yra nu­ga­lė­to­jai. Kiek­vie­no už­sie­nio ir len­kų ko­lek­ty­vų vai­kų po­ra nuo mies­to val­džios ga­vo sim­bo­li­nius mies­to rak­tus, ku­rie sim­bo­li­za­vo, kad vai­kai čia šei­mi­nin­ka­vo še­šias die­nas.

Me­no ta­ry­bos pre­zi­den­tė Do­ro­ta Ma­jerc­zyk pa­dė­ko­jo vai­kams už tai, kad at­ne­šė da­le­lę pa­sau­lio, skir­tin­gų kul­tū­rų, pa­lin­kė­jo ne­pa­mirš­ta­mų įspū­džių ir nau­jų drau­gų. Ko­lek­ty­vo va­do­vė iš Uk­rai­nos pa­dė­ko­jo už tai, kad jos ša­liai su­da­rė ga­li­my­bę pri­sta­ty­ti ry­tų kai­my­nų kul­tū­rą to­kiu sun­kiu me­tu.

Fes­ti­va­lio kon­cer­ti­nės da­lies vy­riau­sia­sis va­do­vas Józe­fas Bro­da sa­kė: „Ga­li­me at­ras­ti daug su­si­ti­kę su sa­vo vai­kys­te, iš nau­jo pa­žvelg­ti į pa­sau­lį, žvaigž­dė­tą dan­gų. Kar­tais rei­kia su­šuk­ti, kad at­kreip­tum pa­sau­lio dė­me­sį: „Ei! Štai aš esu!“ Ta­čiau svar­biau­sia – pa­si­svei­kin­ti at­vi­ra šir­di­mi, pa­duo­dant drau­gui ran­ką, o ne su­spaus­tą kumš­tį.“

Fes­ti­va­lio kon­cer­tai pra­si­dė­jo pa­lei­džiant pa­što ba­lan­džius, ne­šan­čius ži­nu­tę: „Mes no­ri­me tai­kos! Mes vi­si sta­to­me drau­gys­tės til­tus…“

Ati­da­ry­mo kon­cer­tas pra­dė­tas šv. Mi­šio­mis. Fes­ti­va­lis mo­ko, kad esa­me vie­no Die­vo vai­kai, ta­čiau vi­si iš skir­tin­gų kul­tū­rų, su sa­vo tra­di­ci­jo­mis. Ku­ni­gas šv. Mi­šių me­tu pa­mi­nė­jo Uk­rai­nos vai­kus… Tiek daug jau nu­žu­dy­ta, bet „Kal­nų vai­kai“ ne­pa­si­duo­da nea­py­kan­tai – lie­ka iš­ti­ki­mi tai­kai. Svar­bu su­vok­ti sa­vo ta­pa­ty­bę ir uni­ka­lu­mą, tad, su­ti­kę ki­ta­tau­tį, gerb­si­me jo ta­pa­ty­bę bei uni­ka­lu­mą.

Ati­da­ry­mo kon­cer­tas, kaip ir bai­gia­ma­sis, bu­vo sa­vo­tiš­ka ke­lio­nė lai­ku per tra­di­ci­nę kul­tū­rą, dai­nas, šo­kius ir mu­zi­ką. Vi­si kon­cer­tai kas­kart į sce­ną at­ne­šė vis ki­to­kius inst­ru­men­tus, ori­gi­na­les­nius gar­sus, tra­di­ci­nes dai­nas, me­lo­di­jas, šo­kius.

Po ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­jos pir­mo­ji fes­ti­va­lio die­na bu­vo pa­ti­kė­ta Lie­tu­vos pri­sta­ty­mui. An­samb­lio „Čiu­čiu­ruks“ da­ly­viai pri­sta­tė sa­vo kraš­tą – Že­mai­ti­ją, pa­ro­dy­da­mi tra­di­ci­nį folk­lo­rą, ama­tus, sal­du­my­nus.

Fes­ti­va­lio me­tu „Čiu­čiu­ruks“ ne tik kon­cer­ta­vo, bet ir ap­lan­kė Ve­lič­kos drus­kų ka­syk­las, da­ly­va­vo len­kų drau­gų su­reng­ta­me drau­gys­tės va­ka­rė­ly­je, vai­ši­no­si le­dais, da­ly­va­vo įvai­rio­se pra­mo­go­se.

Ka­dan­gi fes­ti­va­lis yra glo­bo­ja­mas CIOFF or­ga­ni­za­ci­jos (Tarp­tau­ti­nė folk­lo­ro fes­ti­va­lių ir liau­dies me­no or­ga­ni­za­ci­jų ta­ry­ba), kiek­vie­na folk­lo­ro gru­pė bu­vo ver­ti­na­ma spe­cia­liai su­da­ry­tos tarp­tau­ti­nės ko­mi­si­jos iš 5 na­rių. An­samb­lio „Čiu­čiu­ruks“ vai­kai bu­vo aukš­tai įver­tin­ti už au­ten­tiš­ku­mą, tau­ti­nį kos­tiu­mą, po­li­fo­ni­nį dai­na­vi­mą ir tra­di­ci­nių inst­ru­men­tų įvai­ro­vės pri­sta­ty­mą.

Iš fes­ti­va­lio ma­žie­ji „čiu­čiu­ru­kai“ grį­žo paau­gę, su­stip­rė­ję, ku­pi­ni įspū­džių ir emo­ci­jų, mo­ty­vuo­ti steng­tis dar la­biau ir pa­si­ruo­šę nau­jam se­zo­nui. Tad pa­lin­kė­ki­me jiems to­liau aug­ti sa­vo kraš­to pa­trio­tais, tra­di­ci­nės kul­tū­ros am­ba­sa­do­riais vi­suo­se pa­sau­lio kraš­tuo­se.

„Tel­šių ŽI­NIŲ“ inf.