Nuo pat karo Ukrainoje pradžios buvo baimintasi, kad Lietuvos ekonomika patirs didelių smūgių ir nesugebės atlaikyti karo poveikio.
„Swedbank“ ekonomistės Gretos Ilekytės ir SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, tiesioginis karo poveikis Lietuvos ekonomikai yra minimalus, o situacija – kontroliuojama. Net jei kitąmet mūsų šalies ekonomikos augimas sulėtės ir turėsime neigiamą BVP, šis laikotarpis bus trumpas.
Metus užbaigsime geresniu rezultatu
SEB banko ekonomistas T. Povilauskas teigė, kad Lietuvos verslas eilinį sykį nustebino savo atsparumu ir greita reakcija į išorės pokyčius, todėl bent kol kas Lietuvos ekonomikos būklė ir aktyvumas yra daug geresni, negu baimintasi vasario pabaigoje.
Ekonomisto teigimu, tą atspindi tiek SEB banko, tiek ir kitų institucijų prognozių pokyčiai nuo karo Ukrainoje pradžios, kai iš pradžių prognozės dėl 2022 m. buvo gerokai apkarpytos, o dabar matoma, kad 2022 metai bus baigti geresniais rezultatais.
„Šių metų Lietuvos ekonomikos rezultatai parodė, kad mūsų šalies priklausomybė nuo Rusijos ir Baltarusijos nebuvo jau tokia ir didelė. Kita vertus, reiktų sąžiningai pasakyti, jog Lietuvos verslas taip greitai neatsitraukė iš Rusijos ir Baltarusijos, kaip galvojome iš pradžių, dėl to įtaka ir nebuvo tokia didelė ekonomikai, – kalbėjo T. Povilauskas. – Taip pat buvo daug nerimo ir dėl energetikos kainų šuolio bei jo įtakos verslui, gyventojams, tačiau dabar energetikos kainos kiek atslūgo, o Vyriausybės sprendimai dėl elektros ir gamtinių dujų kainų buitiniams vartotojams padėjo sušvelninti žmonių nerimą dėl kitų metų.“
Paaiškino, kodėl išaugo kainos
„Swedbank“ ekonomistė G. Ilekytė pažymėjo, kad Lietuvos gamintojų eksportas į Ukrainą iki karo pradžios siekė maždaug 4 proc. viso nacionalinės kilmės eksporto. Negana to, eksportas didžiąja dalimi buvo žemos pridėtinės vertės – mineralai, kuras, trąšos. O štai importas iš Ukrainos sudarė vos 1 proc., tad karas šioje šalyje didelės tiesioginės įtakos Lietuvos gamintojams ar vartotojams nepadarė.
„Vis tik yra itin stiprūs antriniai efektai, ypač ateinantys per energetikos kanalus. Išskirtinė geopolitinė situacija ir karas, pradėtas Europos Sąjungos pašonėje, kardinaliai pakeitė politinius bei ekonominius ES šalių santykius su Rusija. Didžiausia ekonomika ES pasižyminti Vokietija anksčiau iš Rusijos importuodavo maždaug 50 proc. visų suvartojamų dujų, o šiuo metu mokosi gyventi be šios šalies energetinių išteklių. Panašius procesus matome ir kitose ES valstybėse. Dėl šios išskirtinės situacijos, kai energetikos išteklių pasiūla staiga sumenko, turime rekordus mušančias dujų, elektros kainas. Dėl to stebime ne tik išaugusias kainas, sumažėjusią gyventojų perkamąją galią, bet ir menkstančias mažmeninės prekybos apimtis“, – akcentavo G. Ilekytė.
Vis tik pesimistinis scenarijus, kad Lietuva dėl energetinio karo dar šią žiemą panirs į gilią recesiją, o įmonės bus priverstos stabdyti gamybą dėl energijos trūkumo, tampa itin mažai tikėtinas.
„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja: jei Lietuvos ekonomikos ir BVP augimas kitų metų pradžioje ir sulėtės, šis procesas bus trumpas, o infliacijai atsitraukus, ir vėl matysime ekonomikos augimą.
Kitąmet kainų augimas nemažės?
Ekonomistai prognozavo, kad dėl išskirtinės situacijos energetikos sektoriuje kainos ir kitais metais išliks kiek aukštesniame lygyje – jų teigimu, vidutinė metinė infliacija 2023 m. sieks beveik 9 proc.
„ES šalims prisitaikant prie pasikeitusios situacijos – sparčiai statant ne tik suskystintų gamtinių dujų terminalus, bet ir įgyvendinant atsinaujinančios energetikos išteklių projektus, situacija energetikos rinkoje stabilizuosis. Remiantis Bruegel instituto prognozėmis, Europa 2024–2025 m. jau turės ir dujų pertekliaus. Įdiegti energetinį efektyvumą didinantys sprendimai ilgesnėje perspektyvoje leis mažinti energijos paklausą, o sparčiai statoma infrastruktūra padės apsirūpinti energijos ištekliais. Taigi, 2024 metais metinė infliacija turėtų grįžti į stabilų lygį ir siekti apie 2 proc.“, – pažymėjo G. Ilekytė.
T. Povilauskas, kalbėdamas apie kitus metus, minėjo, kad Lietuvos ekonomika augs minimaliai – 0,1 proc. (šiemet augimas bus 2,2 proc.), nes mano, kad gyventojų vartojimas kitąmet bus kuklesnis, o eksporto rodikliai irgi nebus tokie geri kaip šiemet.
„Reiktų pabrėžti prielaidą, jog kitąmet euro zonos ekonomika smuks, o tai neišvengiamai prislopins mūsų eksporto plėtrą“, – teigė SEB banko ekonomistas.
Prognozuojama, kad infliacija liks didesnė negu vidutinis darbo užmokesčio augimas, todėl dirbančių asmenų atlyginimo perkamoji galia veikiausiai neaugs.
„Reiktų pastebėti, kad kitąmet daug didesnę įtaką ir eksporto rinkose, ir Lietuvoje darys išaugusios palūkanų normos – ir žmonėms, ir verslams, turintiems paskolų, teks išleisti gerokai daugiau palūkanoms, dėl to jie mažiau pinigų galės skirti vartojimui ar investicijoms“, – tvirtino T. Povilauskas.
Dažniau žvalgosi į nuolaidas
„Swedbank“ ekonomistės teigimu, didžiausią neigiamą karo įtaką jaučia mažesnes pajamas gaunantys gyventojai, vieniši tėvai. Dėl krintančios perkamosios galios, kai atlyginimai auga lėčiau, nei kyla kainos, gyventojai gali įpirkti mažiau.
Kaip parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa, gyventojai vis dažniau perka prekes su nuolaida, renkasi pigesnius prekės ženklus arba atsisako nebūtinų pirkinių.
„Vis tik svarbu paminėti, kad mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams, kurie ir anksčiau rinkosi pigesnius produktus, sumažinti savo išlaidų tiesiog nebėra kaip. Negana to, dėl Europos centrinio banko pinigų politikos ir kylančių palūkanų, kuriomis siekiama pristabdyti infliacijos augimą, gyventojai, turintys paskolų, taip pat jaučia savo perkamosios galios sumažėjimą per didesnes paskolų įmokas. Dar norėčiau paminėti ir valstybės paramą, kompensacijas šildymui, kuriomis bent iš dalies stengiamasi kompensuoti perkamosios galios sumažėjimą“, – kalbėjo G. Ilekytė.
Vartojimo įpročių palyginimas – prieš karą ir dabar
„Swedbank“ ekonomistė pastebėjo, kad dalis Lietuvos gyventojų į karo pavojų reagavo ieškodami artimiausio bankomato – eilės prie kai kurių bankomatų nusidriekė jau pirmą karo Ukrainoje dieną.
„Swedbank“ duomenimis, išgryninimo operacijos tuo metu pasiekė visų laikų rekordą, o mokėjimų kortelėmis apimtys pirmą šių metų ketvirtį buvo net 39 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
G. Ilekytė akcentavo, kad pirmąsias savaites išaugo atsiskaitymai sveikatos priežiūros sektoriuje – tai gali atspindėti gyvybiškai svarbių vaistų, higienos priemonių dovanojimą Ukrainai, taip pat ir karo nerimą, kai vartotojai perka skubios pagalbos rinkinius atsargai.
Vis tik nerimas truko neilgai, o vartotojai jau kovo mėnesį grįžo prie senų vartojimo įpročių. Įdomu ir tai, kad, nepaisant aukštos infliacijos bei karo, gyventojai savo atostogų planų vasarą keisti nebuvo linkę, tad išlaidos maitinimo įstaigose, viešbučiuose bei oro uostuose šiemet mušė visų laikų rekordus.
„Nepaisant to, atėjęs ruduo gyventojus sugrąžino į realybę – daugiau nei 5 proc. sumenkusi perkamoji galia privertė namų ūkius geriau apgalvoti pirkinius bei atsisakyti nebūtinųjų išlaidų, ruošiantis šaltajam metų sezonui. Pastebime, kad išlaidos nebūtiniausioms reikmėms išlieka sumažėjusios“, – teigė „Swedbank“ ekonomistė.
T. Povilauskas pažymėjo, kad vartojimo pokyčiai, prasidėjus karui, nebuvo tokie staigūs, kaip laukta ar kaip žmonės teigė, atsakydami į įvairių apklausų klausimus.
„Galvojome, kad ypač rudenį gyventojų vartojimas sparčiai silps, tačiau kol kas naujausi duomenys rodo, kad vartojimas slopsta ganėtinai švelniai. Matome didesnių prekių vartojimo pokyčių, nes maisto kainų infliacija, siekianti 34 proc., verčia rinktis pigesnį maistą, be to, per metus šiek tiek sumažėjo ir ne maisto prekių pardavimai. O štai paslaugų vartojimas vis dar ganėtinai stipriai laikosi. Suprantama, tai vis dar susiję ir su popandeminiu laikotarpiu, kai šiais metais žmonės stengėsi pakeliauti užsienyje, aktyviau dalyvauti sporto, meno, kultūros renginiuose“, – paaiškino SEB banko ekonomistas.
Karolina BALČIŪNAITĖ
CITATOS:
Galvojome, kad ypač rudenį gyventojų vartojimas sparčiai silps, tačiau kol kas naujausi duomenys rodo, kad vartojimas slopsta ganėtinai švelniai. Matome didesnių prekių vartojimo pokyčių, nes maisto kainų infliacija, siekianti 34 proc., verčia rinktis pigesnį maistą, be to, per metus šiek tiek sumažėjo ir ne maisto prekių pardavimai. O štai paslaugų vartojimas vis dar ganėtinai stipriai laikosi. Suprantama, tai vis dar susiję ir su popandeminiu laikotarpiu, kai šiais metais žmonės stengėsi pakeliauti užsienyje, aktyviau dalyvauti sporto, meno, kultūros renginiuose.
Tadas POVILAUSKAS, SEB banko ekonomistas
ES šalims prisitaikant prie pasikeitusios situacijos – sparčiai statant ne tik suskystintų gamtinių dujų terminalus, bet ir įgyvendinant atsinaujinančios energetikos išteklių projektus, situacija energetikos rinkoje stabilizuosis. Remiantis Bruegel instituto prognozėmis, Europa 2024–2025 m. jau turės ir dujų pertekliaus. Įdiegti energetinį efektyvumą didinantys sprendimai ilgesnėje perspektyvoje leis mažinti energijos paklausą, o sparčiai statoma infrastruktūra padės apsirūpinti energijos ištekliais.
Greta ILEKYTĖ, „Swedbank“ ekonomistė
Loading ...
