Didelės pastangos – raktas į svajonių išsipildymą

Sep­ty­nio­lik­me­tė Gus­tė Vik­to­ra­vi­čiū­tė vi­sus praė­ju­sius moks­lo me­tus (2022–2023 m.) gy­ve­no ir mo­kė­si Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se. Grį­žu­si ir ki­bu­si į nau­ją veik­lą moks­lei­vė mie­lai su­ti­ko pa­si­da­ly­ti pa­tir­ti­mi, įgy­ta sve­čio­je ša­ly­je.

Įs­to­jo į tarp­tau­ti­nio ba­ka­lau­rea­to dip­lo­mo pro­gra­mą

G. Vik­to­ra­vi­čiū­tė iki de­šim­tos kla­sės mo­kė­si Tel­šių Že­mai­tės gim­na­zi­jo­je, po to me­tus pra­lei­do JAV, Tek­sa­so vals­ti­jo­je, San An­to­ni­jaus mies­te, kaip tarp­tau­ti­nių mai­nų stu­den­tė. Grį­žu­si į gim­tą­jį mies­tą iš­lai­kė sto­ja­muo­sius eg­za­mi­nus ir sėk­min­gai įsto­jo į Šiau­lių Didžd­va­rio gim­na­zi­jos tarp­tau­ti­nio ba­ka­lau­rea­to dip­lo­mo pro­gra­mą. Nuo šių moks­lo me­tų per­si­kė­lė gy­ven­ti į Šiau­lius, kur mo­ko­si vie­nuo­lik­to­je kla­sė­je.

Ke­lio­nė į Ame­ri­ką

Nors mer­gi­na iš sve­čios ša­lies grį­žu­si jau ke­li mė­ne­siai, ta­čiau įspū­džiai neišb­lė­so. Ame­ri­ko­je jai te­ko gar­bė tap­ti Lie­tu­vos ma­žą­ja am­ba­sa­do­re pa­gal JAV de­par­ta­men­to fi­nan­suo­ja­mą mai­nų pro­gra­mą FLEX (angl. „Fu­tu­re Lea­der Ex­chan­ge Prog­ram“). Tai me­tų truk­mės vi­siš­kai fi­nan­suo­ja­ma mai­nų pro­gra­ma, ku­ri su­tei­kia ga­li­my­bę 9–10 kla­sių moks­lei­viams gy­ven­ti ame­ri­kie­čių šei­mo­se, mo­ky­tis Ame­ri­kos mo­kyk­lo­se ir taip pa­žin­ti jos kul­tū­rą.

At­ran­ka vy­ko 3 eta­pais. Pir­ma­me eta­pe Gus­tė tu­rė­jo už­pil­dy­ti an­ke­tą ir pa­ra­šy­ti tris esė (ra­ši­nius), ant­ra­ja­me – iš­lai­ky­ti ang­lų kal­bos tes­tą. Na, o pa­sku­ti­nia­me eta­pe bu­vo pa­skir­tas pus­va­lan­džio truk­mės po­kal­bis su JAV am­ba­sa­dos at­sa­kin­gu as­me­niu. Taip pat tu­rė­jo pa­ra­šy­ti laiš­ką bū­si­mai ją prii­man­čiai šei­mai, at­lik­ti dar ke­lis ang­lų kal­bos tes­tus bei pri­sta­ty­ti sa­ve ir sa­vo veik­lą: pa­sie­ki­mus, ly­de­rys­tės ir sa­va­no­rys­tės pa­tir­tį.

„Gy­ven­da­ma be­veik vie­ne­rius me­tus sa­va­ran­kiš­ką gy­ve­ni­mą, įgi­jau bran­dos, pa­de­monst­ra­vau ly­de­rys­tės įgū­džius ir pri­siė­miau at­sa­ko­my­bę dėl sa­vo lai­ko pla­na­vi­mo ir pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mo. Taip pat no­riu pasidžiaugti sa­vo aka­de­mi­niais pa­sie­ki­mais mo­kyk­lo­je sve­tur: dip­lo­mas už aukš­čiau­sius aka­de­mi­nius („A“ Ho­nor Roll“) ir pui­kius ang­lų kal­bos („Outs­tan­ding Per­for­man­ce in Eng­lish IV“) pa­sie­ki­mus Flo­res­vi­lio aukš­to­jo­je mo­kyk­lo­je“, – pa­sa­ko­jo gim­na­zis­tė.

G. Vik­to­ra­vi­čiū­tė tvir­ti­no, jog la­bai sun­ku su­tal­pin­ti vi­sus žo­džius api­bū­di­nant me­tų pa­tir­tį Ame­ri­ko­je: „Sve­tur pra­lei­dau vi­sus aka­de­mi­nius me­tus. Mo­kiau­si, jų nuo­mo­ne, ma­žo­je gim­na­zi­jo­je, ku­rio­je yra apie 2 tūkst. mo­ki­nių, ir bu­vau mo­kyk­lo­je dvy­lik­to­kė. Gy­ve­nau su „host fa­mi­ly“ (prii­man­čia šei­ma), su ku­ria su­kū­rė­me to­kį stip­rų ry­šį, jog, at­ro­do, bu­vo­me pa­žįs­ta­mi vi­są gy­ve­ni­mą. Žo­džiais ne­ga­liu api­bū­din­ti, ko­kią mei­lę ir pa­gar­bą aš jiems jau­čiu. Su „host“ ma­ma ta­po­me ge­riau­sio­mis drau­gė­mis, ji tar­si ta­po ma­no sie­los drau­ge. Ge­res­nės šei­mos ne­ga­lė­čiau įsi­vaiz­duo­ti, o ir ry­šys nė­ra nu­trū­kęs, nors esa­me už tūks­tan­čių ki­lo­met­rų vie­ni nuo ki­tų.“

Skir­tin­gos švie­ti­mo sis­te­mos

Kal­bė­da­ma apie mo­kyk­lą Ame­ri­ko­je Gus­tė tei­gė, jog švie­ti­mo sis­te­ma nuo mū­siš­kės ski­ria­si iš es­mės. Kas pus­me­tį vy­ko 5 skir­tin­gos pa­mo­kos, ku­rios truk­da­vo po 90 mi­nu­čių, o tarp pa­mo­kų bu­vo 5 mi­nu­čių per­trau­ka pe­rei­ti iš vie­nos kla­sės į ki­tą. Pie­tų per­trau­ka – 30 mi­nu­čių, po pir­mų dvie­jų kla­sių. Pa­mo­kos pra­si­dė­da­vo 8.20 val., o baig­da­vo­si 16.25 val., lyg vi­sa dar­bo die­na.

Pa­sak gim­na­zis­tės, ten mo­kyk­lo­se daug dė­me­sio ski­ria­ma spor­tui, mu­zi­kai, or­kest­rui bei ki­tiems bū­re­liams. Vi­sa sis­te­ma orien­tuo­ta į pra­kti­kos ži­nias, o ne į teo­ri­ją, to­dėl mo­ky­to­jai ne­gai­lė­da­vo la­bo­ra­to­ri­nių dar­bų, veik­los lau­ke ir už mo­kyk­los ri­bų. Mo­ki­niams – di­de­lė pa­si­rin­ki­mo lais­vė, ga­li pri­si­tai­ky­ti, ką no­ri mo­ky­tis. Taip pat tarp mo­ky­to­jų ir mo­ki­nių yra la­bai ar­ti­mas ry­šys, ku­ris tar­si pri­lygs­ta drau­gų ry­šiui.

Mo­kyk­lo­se su­stip­rin­tas sau­gu­mas, tad iš kla­sės nuei­ti į tua­le­tą ga­li­ma tik mo­ky­to­jui da­vus raš­tiš­ką lei­di­mą ir su sa­vi­mi tu­rint mo­ki­nio ID. Jei no­ri išei­ti iš mo­kyk­los anks­čiau, tė­vai tu­ri pa­skam­bin­ti ad­mi­nist­ra­ci­jai ir pa­sa­ky­ti, ku­ris iš tė­vų ta­ve pa­siims. Tik ad­mi­nist­ra­ci­jai su­ti­kus ga­li išei­ti už mo­kyk­los ri­bų.

Bend­ruo­me­nė­je daug dė­me­sio ski­ria­ma sa­va­no­rys­tei, tad gy­ven­da­ma JAV Gus­tė pri­si­dė­jo prie ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo. Be to, sa­va­no­ria­vo sa­vo mies­te­lio apy­gar­dos vie­šo­sios bib­lio­te­kos fi­lia­le, San An­to­ni­jaus sim­fo­ni­nio or­kest­ro bib­lio­te­ko­je ir slau­gos na­muo­se.

Pa­sau­lio ga­li­my­bės

Gus­tė sa­kė, jog nuo pat ma­žų die­nų esan­ti ak­ty­vi, ne­bi­jan­ti iš­šū­kių ir iš­ban­džiu­si daug įvai­rios veik­los, pra­de­dant ka­ra­tė, fut­bo­lu, šo­kiais, lau­ko te­ni­su, tink­li­niu ir bai­giant dai­lės mo­kyk­la.

„Kai tik pa­jau­čiau, ką pa­sau­lis ga­li duo­ti, ko­kios ga­li­my­bės lau­kia už kiek­vie­no kam­po, no­rė­jau pa­tir­ti kuo dau­giau. Pa­sau­lis yra nuo­sta­bus, nes su­tei­kia dau­gy­bę ga­li­my­bių, pa­vyz­džiui, kul­tū­rų įvai­ro­vę, įskai­tant ver­ty­bes, kal­bą ir eti­ke­tą. Įvai­rūs pro­jek­tai – tik dar vie­na vie­ta, ku­rio­je ga­li­ma su­tik­ti at­vi­rų ir že­miš­kų žmo­nių ir pa­čiam at­ras­ti, ką su­ge­bi. Lai­ko pla­na­vi­mas yra neat­sie­ja­ma to da­lis, no­rint at­skir­ti sa­vo lais­va­lai­kį nuo mo­kyk­los ir su ja su­si­ju­sių dar­bų. Gy­ve­ni­mo ba­lan­sas man pa­de­da iš­lai­ky­ti tei­gia­mas emo­ci­jas ir tu­rė­ti ak­ty­vų so­cia­li­nį gy­ve­ni­mą“, – pa­sa­ko­jo mer­gi­na.

Mu­zi­ka ska­ti­na ne­sus­to­ti

Iš­ban­džiu­si dau­gy­bę veik­lų Gus­tė ne­tru­ko su­pras­ti, jog vis dėl­to mu­zi­ka yra tai, kas ją do­mi­na ir ska­ti­na ne­sus­to­ti. Mer­gi­na 8 me­tus gro­jo sak­so­fo­nu ne tik Tel­šių mu­zi­kos mo­kyk­lo­je, bet ir už jos ri­bų, įvai­riuo­se ren­gi­niuo­se. Sa­vo mu­zi­ki­nę kar­je­rą tę­sia ir to­liau. Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se pri­si­jun­gė prie gim­na­zi­jos sim­fo­ni­nio or­kest­ro, o vė­liau – prie bap­tis­tų baž­ny­čios or­kest­ro „Or­chest­ra at First“ San An­to­ni­ju­je. Per­žen­gu­si kom­for­to zo­ną, ga­liau­siai iš­drį­so pri­si­jung­ti prie San An­to­ni­jaus mies­to sim­fo­ni­nio or­kest­ro ir ta­po jo na­re.

„Sak­so­fo­nas gy­ve­ni­me at­si­ra­do ne šiaip sau, ma­ne pa­stū­mė­jo šei­mos dak­ta­rė pa­si­rink­ti pu­čia­mą­jį inst­ru­men­tą, nes vai­kys­tė­je tu­rė­jau pro­ble­mų dėl daž­nų plau­čių už­de­gi­mų. Šio spren­di­mo ne­si­gai­liu ir ne­si­gai­lė­siu, nes išug­dy­tas ge­bė­ji­mas pri­ve­dė prie nuo­sta­biau­sių ga­li­my­bių Lie­tu­vo­je ir sve­tur“, – tvir­ti­no pa­šne­ko­vė.

In­ten­sy­viai mo­ko­si

Ame­ri­ko­je Gus­tė vis­ko mo­kė­si ang­lų kal­ba ir su­pra­to, jog pa­to­bu­lin­tų ir įgy­tų ang­lų kal­bos įgū­džių ne­no­ri pra­ras­ti, o ir jos atei­ties pla­nai ga­li­mai sie­ja­si su už­sie­niu. Tai bu­vo vie­na iš dau­ge­lio prie­žas­čių mo­ky­tis ang­lų kal­bos in­ten­sy­viau ir ug­dy­ti to­kias ver­ty­bes, kaip bend­ruo­me­niš­ku­mas, ži­nių troš­ki­mas, rū­pes­tin­gu­mas ir nuo­vo­ku­mas, ku­rio­mis ir va­do­vau­ja­si Šiau­lių Didžd­va­rio gim­na­zi­ja.

Tarp­tau­ti­nio ba­ka­lau­rea­to dip­lo­mo pro­gra­ma – tai dve­jų me­tų truk­mės (11–12 kl.) vi­du­ri­nio ug­dy­mo pro­gra­ma, ku­rios pa­grin­di­nis tiks­las – vi­sa­pu­siš­kai pa­reng­ti mo­ki­nius stu­di­joms aukš­to­jo­je mo­kyk­lo­je ir to­les­niam gy­ve­ni­mui. Didžd­va­rio gim­na­zi­jo­je ši pro­gra­ma dės­to­ma ang­lų kal­ba.

Sten­gia­si dėl sva­jo­nių

Atei­tį gim­na­zis­tė no­rė­tų sie­ti su gam­tos moks­lais, me­di­ci­nos sfe­ra, ta­čiau dar yra ne­ma­žai lai­ko – dve­ji me­tai, per ku­riuos ga­li­ma per­si­gal­vo­ti ir pa­suk­ti vi­siš­kai ki­tu ke­liu.
Taip pat neat­me­ta ga­li­my­bės grįž­ti at­gal į JAV, ten siek­ti aukš­to­jo iš­si­la­vi­ni­mo. „Rei­kia daug įdė­ti dar­bo, kad tos sva­jo­nės iš­si­pil­dy­tų“, – sa­kė Gus­tė.