Šių metų pavasarį Luokės bendruomenės pirmininkė Marytė Beleckienė, pradėjusi eiti miestelio kultūros centro direktorės pareigas, atvėrė ne kiek naujų idėjų, kiek pertvarkos įstaigoje kupiną skrynią. Naujosios direktorės įsakymu dėl darbo organizavimo įstaigoje pakeitimo liko nepatenkinti du kultūros centro darbuotojai: meno vadovas Drąsutis Balčiūnas ir studijos vadovė Lina Kasparavičienė.
Pavasarį Luokės kultūros centro direktorės pareigas pradėjusi eiti M. Beleckienė netruko įstaigos sieną papuošti darbo organizavimo pakeitimo įsakymu apie planuotus vykdyti pertvarkymus kultūros namuose nuo rugpjūčio 20 d.
Liepos 19 d. rašte nurodomas direktorės siekis teikti kokybiškas bei įvairias kultūrines paslaugas, tenkinti įvairaus amžiaus bendruomenės narių meninius, kūrybinius poreikius, organizuoti paauglių bei jaunimo laisvalaikio užimtumą ir sutelkti tinkamos kvalifikacijos įstaigos personalą. Remdamasi šiais kriterijais, M. Beleckienė pateikė pertvarkymų sąrašą. Luokės kultūros namų direktorė panoro panaikinti studijos vadovo, darbininko ir meno vadovo (0,5 etato) pareigas, mažinti meno vadovo darbo krūvį bei atlyginimo koeficientą, įvesti naujas ūkvedžio (visas etatas), choreografo (pusė etato) ir kolektyvo vadovo (1 etatas) pareigas bei nuo rugsėjo 1 d. atsisakyti kultūrinės veiklos vadovo (0,75 etato) pareigų. Didžiausių diskusijų ir darbuotojų pasipiktinimo sulaukė kultūros namų vadovės rašytinis noras kultūros centro darbuotojus įstaigoje matyti visą darbo dieną. Darbuotojams, atsisakiusiems iki rugpjūčio 3 d. pateikti privalomus rašytinius sutikimus dėl viso darbo laiko kultūros centre atlikimo, buvo įteikti įspėjamieji atleidimo iš darbo lapeliai pagal LR darbo kodekso (DK) 129 straipsnio 1 dalį.
Tokio pobūdžio lapelius rankose laikė meno vadovas D. Balčiūnas ir studijos vadovė L. Kasparavičienė, kuriems buvo nepriimtinas M. Beleckienės darbo sutarties punkto, leidusio dalį darbo atlikti ne įstaigoje, pakeitimas. „Kūrybinis darbas negali apsiriboti vien keturiomis kabineto sienomis. Nors dalį laiko darbams atlikti ne įstaigoje reikia tam, kad galėčiau mobilesniu ir patogesniu saviveiklininkams grafiku organizuoti repeticijas, namuose savo instrumentais daryti fonogramas, nueiti į muzikos mokyklos biblioteką pavartyti natų. Galų gale ar gali kūrybinis darbas būti produktyvus, kai už mano kabineto sienos giedamos šermenų giesmės (veikia šarvojimo salė)“, – pasipiktinimo neslėpė D. Balčiūnas. Be to, buvęs Luokės kultūros centro meno vadovas pasakojo dienas iki atleidimo iš darbo datos (spalio 22 d.) leidęs pustuštėje įstaigoje, kadangi M. Beleckienė atėmusi iš jo visą garso aparatūrą ir muzikos instrumentus, tad vyras likęs be darbo priemonių.
Kodėl direktorė panoro pakeisti darbo sutarties punktą ir kultūros centro darbuotojus įstaigoje matyti visą darbo dieną? Bet vadovo įsakymas – neginčijamas… Į klausimą, kur dingo Luokės kultūros centro garso aparatūra ir muzikos instrumentai, M. Beleckienė žurnalistei atsakė skambiu juoku ir pridūrė: „Viskas yra ten, kur ir turi būti – kultūros namuose. Niekam jų nepardaviau ir neatidaviau. Šiuo metu už muzikos inventorių yra atsakingas meno vadovas Kęstutis Kerpauskas. Muzikos instrumentais gali naudotis visi darbuotojai, kuriems jų reikia, prieš tai atsiklausę atsakingo už garso aparatūrą asmens K. Kerpausko.“ Bėda ta, kad minėtas meno vadovas dirba puse etato ir įstaigoje praleidžia 4 val. per dieną. Tad K. Kerpausko darbo valandos neretai būna kliūtimi visą darbo dieną įstaigoje praleidžiantiems kultūros centro darbuotojams. Šiai problemai įvardinti puikiai tinka posakis: reikia, bet nėra kam duoti.
Su darbo sutarties pakeitimais nesutikęs ir spalio 22 d. iš meno vadovo pareigų atleistas D. Balčiūnas pasakojo apie direktorės rašte pateiktus ir žadėtus įgyvendinti pertvarkymus. „Praėjo trys mėnesiai nuo įsakymo išleidimo, o organizuojant darbą įstaigoje padaryta tik tiek, kad įteikti įspėjimo lapeliai dėl atleidimo iš darbo ir Kuršuose panaikinti kūrybinių darbuotojų etatai, o vietoje jų į darbą priimti 5 sargai, saugantys pagrindinei mokyklai priklausantį pastatą“, – dėstė vyras. Be to, liepos 19 d. įsakyme M. Beleckienė nurodė siekį sutelkti tinkamos kvalifikacijos įstaigos personalą. Tačiau šis noras įgyvendinamas gana keistais būdais: choreografės išsilavinimą turinti Luokės kultūros centro darbuotoja A. Andrijauskienė pervedama į sarges, o choreografe ruošiamasi įdarbinti pradinių klasių mokytoją.
Neatitikimų esti, apie juos pasiteiravome direktorės M. Beleckienės. Ji „Telšių ŽINIŲ“ ilgu atsakymu nevargino: „Penki sargai, dirbantys trimis etatais, saugo pastatą, artimiausiu laiku priklausysiantį Luokės kultūros centrui. O A. Andrijauskienė – pensinio amžiaus moteris, negalėjusi tęsti choreografės pareigų, tačiau panorusi gauti papildomų, be pensijos išmokos, pajamų, tad jai pasiūliau sargės darbą.“
Buvęs meno vadovas D. Balčiūnas prisipažino, kad domisi tolimesne kolektyvų, kuriems jis anksčiau vadovavo, veikla. „Kažin kokius bendruomenės meninius bei kūrybinius poreikius direktorė ruošiasi tenkinti, jei saviveiklinė kaimo kapela ir antrą kategoriją turintis moterų vokalinis ansamblis Luokės kultūros centrui nebereikalingi? Kyla klausimas, kaip kultūros namų vadovė žada organizuoti jaunimo laisvalaikio užimtumą, jei Luokėje atsisakyta net elementarių diskotekų? Pikta ir dėl 40-ąjį gyvavimo jubiliejų minėjusio „Šatrijos“ folklorinio ansamblio. Susidaro nuomonė, jog šis ansamblis reikalingas tik turistams ant kalno palinksminti, o ne mūsų kraštui atstovauti įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose“, – kalbėjo D. Balčiūnas. Luokės kultūros centro direktorė jokios problemos čia nematanti: „Kolektyvai neišsiformuos, juk yra kitų meno vadovų, kurie galės perimti vadovavimą. Tegul luokiškiai dainuoja, šoka, svarbiausia, kad noro būtų.“
Loading ...
