„Čiučiuruks“ dalyviai vyko į festivalį „LES CULTURES DU MONDE“ Prancūzijoje, Gannat miestelyje. Šis festivalis vyko 42 kartą, jis yra įtrauktas į pasaulinės organizacijos C.I.O.F.F ir UNESCO globą.
Į festivalį susirinko jaunimas iš viso pasaulio: Brazilijos, Indijos, Bolivijos, Meksikos, Botsvanos, Senegalo, Malio (Pietų Afrika), Kroatijos, Mauritanijos, Prancūzijos (Auvergne ir Bretanės regionai), muzikantai iš Airijos, Slovakijos, Kubos, Škotijos, Italijos, Rumunijos, Ispanijos. Festivalis vyko 12 dienų ir jame dirbo apie 500 savanorių iš viso pasaulio. Šio renginio metu miestelio gatvės buvo papuoštos viso pasaulio vėliavėlėmis.
Kiekviena festivalio diena buvo labai įtempta: nuo pat ryto vykdavo koncertai, tautodailininkų mugės, tradicinių amatų demonstravimas, šokių ir žaidimų mokymasis ir pan.
Viena diena buvo skirta visų kultūrų bendrystei – festivalio dalyviai buvo pakviesti į bendrą pikniką gamtoje. Čia užkandžiavo, kartu muzikavo bei bendravo viena visiems gerai pažįstama kalba – muzika ir daina. Tai buvo puiki proga artimiau susipažinti su kitų tautų žmonėmis.
Kas vakarą vykdavo naktišokiai, kurių metu grodavo į festivalį atvykusios folkloro instrumentinės grupės.
Festivalio pabaigą karūnavo didžiulis uždarymo koncertas su finaline M. Jacksono daina „We are the world“, kurią atliko po vieną atstovą savo kalba iš kiekvienos festivalyje dalyvavusios šalies. Jungtinė daina skirtingomis kalbomis spaudė širdį, o dainos fone skaidrėse buvo rodomos visų festivalio dalyvių portretinės nuotraukos su skirtingų šalių tautiniu kostiumu.
Šis festivalis buvo dar vienas mūsų ansamblio išbandymas, kur kiekvienas savaip patobulėjome, pasikrovėme didelių žinių bagažą. Mes, „čiučiurukai“, labai dėkingi renginio organizatoriams, kurie mus įvertino, pastebėjo ir konkurso būdu atrinko dalyvauti šiame festivalyje.
„Festivalis nupynė didžiulę skirtingų tautų ir kultūrų pynę, ir mes esame labai laimingi, kad tapome šios pynės dalimi“, – per uždarymo ceremoniją tokius žodžius atsiminimų knygoje parašė mūsų vadovė Rita Macijauskienė. Ji pabrėžė, kad šio festivalio neįmanoma apibūdinti, jį reikia išgyventi.
Vykdami į namus aplankėme Paryžių, Dresdeną ir mintyse vis dar gyvenome festivalio įspūdžiais.
Didžiuojamės ir keliame aukštai savo Žemaitijos vėliavą todėl, kad festivalio prezidentas Jean Roche mūsų ansamblį įvertino kaip aukšto meninio lygio folkloro kolektyvą (beje, mes buvome vienintelis vaikų kolektyvas šiame festivalyje), pabrėždamas, kad mūsų koncertinė programa buvo iš visų kolektyvų pati įvairiausia bei profesionaliausia.
Rusijos kultūros ministerijos Liaudies kultūros centro direktoriaus patarėjas bei ilgametis CIOFF sekretorius Maskvoje Jurijus Gurianovas pažymėjo, kad mūsų folkloro ansamblis išsiskyrė savo unikalumu bei preciziškai atlikta koncertine programa ir kad mes, lietuviai, turime didžiuotis išsaugoję savo autentišką folklorą bei stiprų tapatybės identitetą.
Ir tai tiesa. Mes festivalio žiūrovams parodėme visą Lietuvos ir Žemaitijos folkloro perlą nuo tradicinės muzikos fenomeno sutartinių iki tradicinių žemaitiškų dainų, šokių bei instrumentinės muzikos.
Po didžiojo mūsų koncerto pasirodymo atsistojo tūkstantinė žiūrovų minia – taip išreikšdami pagarbą mūsų tradicinei kultūrai bei mažiesiems Žemaitijos ambasadoriams „Čiučiuruks“ nariams, jų vadovei Ritai Macijauskienei. Beje, dar viena staigmena – pačiam mažiausiam ansamblio dalyviui Domui Simanauskui, tuomet šventusiam savo 9 metų gimtadienį, visa salė uždainavo „Su gimimo diena“.
Didžiuojamės, kad esame žemaičiai, o dar labiau, kad esame nepakartojamos mūsų Žemaitijos ir mūsų Telšių miesto folkloro ansamblio „Čiučiuruks“ dalyviai, kurie garsiname savo kraštą ir visą Lietuvą.
Vaikų folkloro ansamblio „Čiučiuruks“
dalyvė Neda MONSTAVIČIŪTĖ