„Čiučiuruks“ – taip žemaičiai vadina žirnį. Tokiu vardu 1989 m. buvo pavadintas Telšių rajono savivaldybės kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis, kuriam nuo pat įsikūrimo vadovauja reikli sau ir kitiems Rita Macijauskienė.
Autentiška muzika
Per daugiau nei dvidešimt metų vadovė išugdė ne vieną dešimtį balsingųjų „čiučiurukų“, turėjusių galimybę pažinti savo krašto liaudies kūrybą.
Ansamblio dalyviai – nuo 3,5 iki 19 metų. Didžioji dalis kolektyvo narių – telšiškiai, bet yra ir atvažiuojančių iš gretimų kaimų ir jie taip pat labai uoliai mokosi žemaičių dainų, žaidimų, šokių, pasakojimų, groti įvairiais tradiciniais instrumentais: smuiku, cimbolais, lamzdeliu, armonika, kanklėmis, būgnu, basedle, dūdmaišiu, Sekminių rageliu, lūpinėmis armonikėlėmis ir kt.
„Čiučiuruks“ puoselėja autentišką Žemaičių krašto muziką, dainas bei šokius. Svarbu, kad ansamblio repertuare vyrauja pačių „čiučiurukų“ ekspedicijose surinktos dainos, šokiai ir kita liaudies kūryba. Per du dešimtmečius vadovė kartu su vaikais parengė įvairių programų. 1996 m. išleido garsajuostę, o 2004, 2009 m. – kompaktines plokšteles.
Koncertinė veikla
Kolektyvas nuolat kviečiamas dalyvauti ir pristatyti Žemaitijos regiono vaikų folklorą šalies festivaliuose. „Čiučiuruks“ yra nuolatinis Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ bei Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurso „Dainų dainelė“ dalyvis bei laureatas.
Ansamblis lietuvių liaudies kūrybą pristato užsienyje: vaikų ir jaunimo folkloro festivaliuose Suomijoje, tris kartus – Prancūzijoje, du kartus – Turkijoje ir Lenkijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Estijoje, Latvijoje, Makedonijoje, Austrijoje, Ukrainoje, Meksikoje, Rusijoje, Sardinijoje, Sicilijoje, Taivane ir pasaulio vaikų folkloro festivalyje Slovakijoje.
1999 m. „Čiučiuruks“ buvo pripažintas geriausiu metų vaikų folkloro ansambliu ir pelnė „Aukso paukštės“ apdovanojimą.
Apie vadovę
Ansamblio vadovė R. Macijauskienė ne kartą apdovanota LR kultūros ministro padėkos raštais už etninės kultūros propagavimą ir skleidimą. 2005 m., 2013 m. jai, kaip kultūros ir meno kūrėjai, buvo paskirtos valstybės stipendijos. 2009 m. telšiškė gavo LR kultūros ministerijos premiją už geriausiai parengtus ir vykdytus vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos projektus. Vadovė yra išleidusi du Žemaičių krašto vaikų dainų rinkinius: „Gyvūnijos apdainavimas“ bei „Padainiousu dainiuškelė“.
O šių metų pabaigoje pasirodys nauja R. Macijauskienės sudaryta ir parengta Užgavėnių tautosakos rinktinės knyga „Ožgavieniū muona“.
Gabūs vaikai
Šių dienų „Čiučiuruks“ kaip niekada turi itin gabių vaikų. Vieni iš jų – „iki skausmo“ žinomas duetas Aušrinė Beržytė ir Jokūbas Beržinis, du kartus tapę „Tramtatulio“ laureatais bei „Dainų dainelės“ zoninio turo nugalėtojais. Jie – vadovės atradimas. Abu vaikai – talentingi, apdovanoti ypatingais balsais, jais žavisi daugelis Lietuvos folkloro puoselėtojų bei mokslo žmonių. Aušrinė – per 26 metus vienintelė atrasta mergaitė, kuri būdama 11 metų iš klausos „turavoja“ visas liaudiškas dainas. Jaunąja dainininke stebėjosi ir stebisi visa publika, kuriai ji dainuoja.
Dabartinė karta išaugino itin gabius „čiučiurukus“: cimbolų meistrę Emiliją Gailiūtę, seses dainininkes Augustę ir Reginą Klingerytes, armonikininką Gvidą Macį, pučiamųjų instrumentų virtuozą Gustavą Macį, nepakartojamus tradicinių šokių šokėjus Martyną Jurgutį, Eveliną Brasaitę, Korneliją Rubežiūtę, Edą Simanauską ir daugelį kitų.
„Kiekviena karta pažeria po folkloro perlų, matyt, tas pasaulis ir yra tuo nuostabus, kad turime kuo didžiuotis ir į ką lygiuotis, kad mes – žemaičiai – esame tvirti ne tik savo istorija, bet ir etnine kultūra“, – sako R. Macijauskienė.
Giminių ratas
Ansamblį daugiausia lanko šeimos, broliai, seserys, pusbroliai bei kiti giminaičiai. „Ir tas giminių ratas kas metai vis plečiasi, tačiau šiandiena negalime patenkinti visų norinčių, nes neturime savo patalpų repeticijoms ir kūrybiniams užsiėmimams (9 metus vis renovuojamas kultūros centras). Per pastaruosius keletą metų pastebima, kad kasmet vis daugiau intelektualių žmonių (teisininkų, gydytojų, valstybės tarnautojų, verslininkų ir kt.) atsigręžia į savo tautos palikimą ir savo jaunas atžalas atveda mokytis etninės kultūros subtilybių“, – pasakojo vadovė.
Folkloras šiandien
R. Macijauskienė tikino, jog folkloro situacija šiandien nei gerėja, nei blogėja, ji, tarsi upė, teka savo vaga. Jau 27 metus „Čiučiuruks“ ansamblis saugo ir puoselėja iš tėvų ir senelių gautą palikimą: žemaičių tarmę, žemaitiškų dainų, šokių tradicijas ir papročius.
„Šiemet visoje Lietuvoje minint Etnografinių regionų metus, turime progą dar geriau pažinti liaudies kultūrą ir papročius, apsivilkti tautinius rūbus, išmokti liaudies dainą, tarmiškai pasveikinti draugus ir kaimynus. Tai – didieji mūsų tautos turtai, kuriuos didžiuodamiesi turime pristatyti pasauliui“, – sakė pašnekovė.
Nauji projektai, idėjos ir iššūkiai
Kiti metai – Kultūros metai, kai Telšiai taps Lietuvos kultūros sostine. Pasak R. Macijauskienės, mūsų visų laukia didžiulis ir atsakingas darbas. Birželio mėn. – Etninės kultūros mėnuo, kai po 4 metų pertraukos į Telšius vėl atkeliaus tarptautinis vaikų ir jaunimo folkloro festivalis „Aš pasiejau vėinā popā“, atnešdamas dar daugiau spalvų ir įvairovės iš pasaulio kultūrų paveldo, tautinių kostiumų, žmonių gebėjimų, būdo skirtingumų, klegesio. Šiam festivaliui suteikti reprezentacinio Telšių miesto ir prioritetinio Lietuvos mėgėjų meno festivalių statusai.
„Tad 2016 metams turime naujų projektų, idėjų ir iššūkių. Jeigu būsime reikalingi ir mylimi, esame pasiruošę kitais metais vėl augti, tobulėti ir kantriai nešti senąją tautos kultūrą žmonėms, rodyti jos grožį, puoselėti jos reikalingumą.
Norvegai jau XVI a. suprato, kad svarbu išsaugoti savo tautiškumą, tad vienas pagrindinių būdų pabrėžti tautos tapatybę jiems ir yra tautinio kostiumo, kuriuo ypač didžiuojamasi, dėvėjimas. Būtinai bent kartą per metus – Norvegijos nepriklausomybės dieną – juo pasipuošiama. O gal mes, Žemaitijos sostinės gyventojai, 2016 m. tapę Lietuvos kultūros sostine, taip pat nustebinsime Lietuvą į Kultūros sostinės atidarymą ateidami su tautinio kostiumo detale – riešinėmis…“ – viltį puoselėja R. Macijauskienė.
„Telšių ŽINIŲ“ inf.
Didžiausia pagarba vadovės darbui, maža žodžių, kuriais būtų galima išreikšti pagarbą ir didžiausią padėką už mūsų vaikų ugdymą ir auklėjimą, meilės žemaičių kultūrai puoselėjimą ne tik vaikams, bet ir mums tėveliams. DIDŽIAUSIS DIEKOU. DIDELIAUSIS SIEKMIES ATEITIE!