
Dešimt metų Gabijos jaunųjų šaulių būriui vadovavusi mokytoja Rima Skrodenytė išėjo užtarnauto poilsio. Šiemet jai buvo įteikta Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) Žemaitijos šaulių 8-osios rinktinės vado Juliaus Svirušio padėka už ilgametę ir aktyvią veiklą LŠS, iniciatyvumą, atsakingumą, jaunųjų šaulių mokymą bei svarų indėlį į LŠS įvaizdžio formavimą.
Mažeikiškė ir dabar stebi jaunųjų šaulių veiklą, yra tikra, kad, atsižvelgiant į nūdienos aktualijas, ją reikia tik aktyvinti.
Jaunieji šauliai mokosi pilietiškumo ir patriotizmo, o tai – išties gera pradžia.
Veiklą nulėmė pilietiškumo kursai
Mažeikiškė pedagogė pasakojo: į jaunųjų šaulių veiklą įsitraukė dėl savo pomėgio išbandyti ką nors nauja. Dirbdama Gabijos gimnazijoje geografijos mokytoja ji kasmet vykdavo į pilietiškumo kursus pedagogams. 2015-aisiais tokie kursai vyko Medininkuose, kursų klausytojams buvo įteikti ir pažymėjimai, kad jie gali vadovauti jaunųjų šaulių būriams.
„Tų kursų metu vadovai ir pradėjo kalbinti: jaunųjų šaulių stovyklose labai trūksta mokytojų, jose privalo būti ne tik kariškiai vadovai, bet ir pedagogai. Pasakė: „Reikia“, o aš pasakiau, kad galiu. Taip pirmą vasarą ir išvažiavau į jaunųjų šaulių stovyklą, kuri tada vyko Varniuose. Patiko. Taip ir įsitraukiau į jaunųjų šaulių veiklą. Kaip vadovauti, kaip juos ruošti, mokiausi vėliau – įvairių kursų, mokymų metu“, – šios veiklos pradžią prisiminė R. Skrodenytė.
Po tos vasaros stovyklos mokytoja Gabijos gimnazijoje pradėjo rinkti jaunųjų šaulių būrį. Sako, jai pasisekė, kad gimnazijoje mokėsi pirmoji būrininkė Martyna Griciūtė, kuri vėliau įstojo į Generolo Jono Žemaičio Karo akademiją, bei jos klasės draugai. Mokiniai buvo labai aktyvūs, jie visur norėjo dalyvauti, visur suspėti, jų aktyvumą vadovei kartais tekdavo net slopinti.

Išvykos į dalinius gausino būrį
Per tuos dešimt metų jauniesiems Gabijos šauliams netrūko renginių: ir pakopinės bei naktinės stovyklos, ir valstybinių švenčių minėjimai, ir žygiai, tačiau pagrindiniu savo nuopelnu būrio vadovė laiko tai, kad pavyko juos nuvežti bei supažindinti su visais Lietuvos kariuomenės rūšių daliniais: jūrų pajėgomis, oro gynybos, artilerijos, inžinerijos batalionais bei dragūnais. Kad būtų užpildytas autobusas, pakviesdavo važiuoti ir kitus moksleivius, nepriklausančius būriui. Neretai jie papildydavo Gabijos šaulių gretas.
R. Skrodenytė pasakojo apie Saulę Paulauskaitę, kurią sudomino Klaipėdoje įsikūrusių dragūnų buitis ir kasdienybė, ji užsirašė į šaulius, per ketverius metus išlaikė visas keturias šaulių pakopas, tapo kare savanore.
Ši moksleivė, pasak mokytojos, gali tapti pavyzdžiu kiekvienam jaunam žmogui. Ji įrodė, kad karinė tarnyba netrukdo ateities planams – nors ir labai gerai mokėsi, vis tiek išėjo atlikti karinės tarnybos.
„Į mano klausimą, kodėl taip pasirinko, Saulė atsakė: „Man patinka karinė buitis, kol jauna, noriu joje pabūti, įstoti mokytis visada spėsiu.“ Taip ir įvyko: baigusi karinę tarnybą ji įstojo į Kauno medicinos universitetą. Po apsilankymo kariuomenės daliniuose panašiai nutiko ir Svajūnui Kelpšai, jo bendraklasiui Jonui, kurie po išvykos tapo jaunaisiais šauliais. Ir rezultatas: Jonas įstojo į jūreivystės mokyklą, o Svajūnas išėjo tarnauti, vėliau liko virštarnybiniu kariu“, – pasakojo pedagogė.
Esmė – laikytis įsakymų
Buvusi jaunųjų šaulių būrelio vadovė vardijo, kuo ši veikla naudinga jaunimui. Pirmiausia ugdomas pilietiškumas, jo nuostatos – dešimtyje šaulio įsakymų, kurių jis privalo laikytis: gink Lietuvos nepriklausomybę ir lietuviškąją žemę; švieskis ir šviesk; stiprink valią ir kūną; būk drausmingas ir mandagus; gerbk ginklą; būk tiesus ir teisingas; tesėk žodį; būk budrus; saugok valstybės turtą; brangink šaulio vardą ir Lietuvos garbę.
Jaunųjų šaulių kasdienybėje netrūksta ir kitų dalykų, pavyzdžiui, meninės veiklos. Gabijos gimnazijos atstovai du kartus dalyvavo konkurse „Praeities stiprybė – dabarčiai“, kuriame įvairių Lietuvos mokyklų komandos siekė kūrybiškai papasakoti jaudinančius, tačiau jau galbūt primirštus, o kai kuriems – net nežinomus Laisvės kovų istorijos momentus. Ir abu kartus gabijiečiai šauliai tapo laureatais.
„Taigi šauliai skatinami ir kūrybinei veiklai, panašūs ieškojimai, atsigręžimas į istoriją lavina jaunų žmonių pasaulėžiūrą. Ir visa tai mokiniams, baigusiems mokyklą, padeda geriau orientuotis šiame gyvenime“, – neabejoja R. Skrodenytė.
Būtinas karinis parengimas
Jaunieji šauliai – lyg tarpinė grandis tarp moksleivių ir karių savanorių, jie įgyja šiek tiek karinių praktinių žinių ir minimalios patirties.
„Dabar daug kalbama apie gynybos stiprinimą, rūpinimąsi krašto apsauga, tačiau niekas nekalba, kad reikia mokyklose įvesti pradinį karinį pasirengimą. Juk jaunųjų šaulių nedaug. Mažeikių mieste liko tik Gabijos ir Kalnėnų būriai, o kur dingo Senamiesčio progimnazijos, Sodų pagrindinės mokyklos, Merkelio Račkausko gimnazijos būriai? Taip, mokyklose vyksta pilietinis ugdymas, tačiau būtini ir praktiniai užsiėmimai, kad visi moksleiviai žinotų bent pagrindinius gynybos principus, kad pamokas pravestų specialistai“, – kalbėjo R. Skrodenytė.
Lygindama ankstesnius jaunuosius šaulius su dabartiniais būrio vadovė pažymėjo, kad po pandemijos atsirado tam tikro šaltumo – jeigu anksčiau vienas į kitą jie kreipdavosi „broli“, „sese“, apsikabindavo, tai dabar vaikai lyg ir susvetimėjo, sumažėjo bendrystės.
Mokytoja apgailestavo: Gabijos gimnazijoje buvo kuriamos tradicijos, jų pavyzdys –„Bėgimas už laisvę“, kai Gabijos šaulių būrys buvo apdovanotas taure kaip gausiausia organizacija, dalyvavusi bėgime. O šiais metais būrys net nebuvo užregistruotas, jeigu ir bėgo jaunieji šauliai gabijiečiai, tai ne po būrio vėliava…
Įstojo į klubą
LŠS įkūrėjas Vladas Putvinskis-Putvis sakė: „Žmogaus pareigos savo tautai ir visuomenei niekada nesibaigia.“ Tad pedagogė, išėjusi užtarnauto poilsio, neatsiribojo nuo šaulių veiklos.
LŠS Žemaitijos 8-osios rinktinės padėkos vakaro metu jai buvo įteiktas V. Putvinskio-Putvio klubo pažymėjimas ir ženkliukas.
Prieš 27 metus įsteigtas klubas vienija visus, kurie, be kitų tikslų, rūpinasi už Lietuvos laisvę žuvusių šaulių, savanorių, karių ir partizanų atminimo įamžinimu, ugdo tautinę savimonę ir puoselėja tautinę kultūrą, garsina ir skleidžia LŠS vardą, šios organizacijos tikslus ir tradicijas.
R. Skrodenytė apgailestauja ir dėl to, kad, jai atsisveikinus su gimnazija ir šaulių būriu, bendravimas išsyk nutrūko, nors mažeikiškė mano, kad retsykiais ji galėtų būti naudinga.
Vidas STANKUS