Spalio 12 dieną Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Urbono įsakymu nuo šio pirmadienio pradėtas šildymo sezonas ikimokyklinio ugdymo, sveikatos priežiūros, gydymo, globos įstaigose. Kitose savivaldybės įstaigose šildymas bus pradėtas pagal atskirą Savivaldybės pranešimą. Šildymas, palyginti su praėjusiu šildymo sezonu, brangs bemaž 3 ct. Kalbėjomės su Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju Kęstučiu Anglicku.
„Šių metų šilumos kainų tendencijos rodo, kad šiluma brangs, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas K. Anglickas, – palyginus šių metų sausio ir spalio mėnesių šilumos kainas, matyti, kad šiluma vartotojams brango beveik 3 ct už kWh.“ Sausio mėnesį telšiškiai už šilumą mokėjo 28,08 ct/kWh, o spalio mėnesį patvirtinta kaina yra 31,07 ct/kWh.
„Atsitikti gali taip, kad ši kaina dar didės, – nevyniodamas į vatą kalbėjo K. Anglickas. – Tokiam kainų šuoliui įtakos turi dujų kaina, kuri, kaip žinome, šiemet smarkiai išaugo.“
Anot Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo, tik spalio viduryje buvo patvirtinta tiekiamų dujų kaina, todėl tikroji suma, kurią teks pakloti už šildymą, paaiškės tik lapkričio mėnesį.
K. Anglicko teigimu, brangstančios dujos šiemet turėjo įtakos ir karšto vandens kainai: „Palyginti su sausio mėnesio karšto vandens kaina, kuri buvo 21,82 ct už kubinį metrą, ji didėjo taip pat bemaž 3 ct.“ Spalio 1 dienos duomenimis, karšto vandens kaina šoktelėjo iki 23,44 ct už kub. metrą.
„Šilumos kaina skirstoma į keletą dalių, – kalbėjo K. Anglickas. – Tam tikrą jos procentą sudaro dujų kaina, kitą dalį – eksploatacinės išlaidos ir turtas, jo amortizacija. Dedamoji dalis šiemet nesikeičia. Keičiasi tik ta, kuriai įtakos turi dujų kaina.“
Kaip gyventojai išgyvens šį šildymo sezoną, ar Savivaldybė nebeturi jokių svertų augančioms šildymo kainoms suvaldyti? „Kol kas svarių priemonių mes neturime, – kalbėjo K. Anglickas. – Vienintelis dalykas, ką mes galime padaryti, tai šviesti gyventojus, kad jie kuo mažiau sunaudotų šilumos. Šia tema buvome surengę keletą seminarų, į kuriuos pakvietėme atvykti bendrijų pirmininkus, daugiabučių namų atstovus ir kt. Ir vėl grįžtame prie daugiabučių namų renovavimo klausimo. Savivaldybė savo biudžete yra numačiusi lėšų, kurias gyventojai gali panaudoti, rengdami namo renovacijos projektą. Tačiau, mano žiniomis, jokių naujų daugiabučių namų renovacijų Telšiuose nenumatyta.“
Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo teigimu, pagrindinis veiksnys, atbaidantis gyventojus nuo renovacijos, yra tai, kad Valstybė prie jos prisideda vos 15 proc., o didelių paskolų, kai šalies ekonomika tokia neprognozuojama, niekas nenori imti.
Kitas dalykas, kuris turėtų šiek tiek įtakos šildymo kainos mažėjimui, – tai neseniai Seimo patvirtintos Šilumos ūkio įstatymo pataisos, kurios atrišo rankas gyventojams patiems rinktis, kas prižiūrės jų namo šilumos punktą. Esą dėl šių pataisų sumažės šilumos kaina: išnyks šilumos punkto priežiūros dedamoji dalis ir gyventojai patys galės reguliuoti, kiek kaitinti radiatorius. „Deja, įstatymo pataisos – šilumos punktų priežiūrą atskirti nuo šilumos tiekėjo – galioja tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o savivaldybėse, tokiose kaip Telšių, turinčiose mažiau nei 50 tūkst. gyventojų, šis ribojimas negalioja, – kalbėjo K. Anglickas. – Tačiau pastarosioms buvo palikta galimybė pačioms apsispręsti taikyti jas ar ne.“ Kitaip tariant, telšiškiai patys galės apsispręsti, kas prižiūrės jų namų šilumos punktus: „Jeigu, pavyzdžiui, šilumos punkto priežiūros dedamoji dalis sudaro 6 ct šilumos kainos ir gyventojai ras, kas jiems tą priežiūrą atliks per pusę pigiau, jie galės sumažinti savo šilumos kainą 3 ct. Tačiau lazda visada turi du galus: gal šilumos kaina ir sumažės, tačiau kas bus tuo atveju, kai prireiks šilumos punkte atlikti remontą: ar naujasis eksploatatorius užsiims tuo? Aš sutinku, kad tai duotų didžiulį efektą pirmaisiais metais, tačiau kyla daug neaiškumų, kaip bus vėliau.“
Reklama: zidiniaipigiau.lt