Baigtame rekonstruoti Biržuvėnų dvaro ponų name kol kas tylu. Pabuvojo darbus vertinusios komisijos, rajono valdžios atstovai. Visi lyg susitarę kartoja, kad seniausiame Lietuvos mediniame dvare turi atgyti gyvenimas. Manoma, kad tai padaryti būsią sunku, jei nepadės privatus verslas. Griežti reikalavimai sako, kad 5 metus nebus galima keisti pastato paskirties. Vienoje pastato dalyje turi įsikurti biblioteka, kita pastato dalis skiriama vietos bendruomenės poreikiams tenkinti.
Degęs Biržuvėnų dvaro sodybos ponų namas atstatytas iš Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programos bei Telšių rajono savivaldybės lėšų.
Projekto vertė – 4 mln. 555 tūkst. 250 Lt.
Centrinė projektų valdymo agentūra atliko patikrą. Biržuvėnų dvaro ponų name lankėsi dvi komisijos: Biržuvėnų dvaro sodybos ponų namų tvarkomųjų paveldosaugos darbų priėmimo bei Valstybinė statybos užbaigimo komisija.
Komisijos
Telšių rajono savivaldybės Ekonomikos, strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjo Almanto Lukavičiaus teigimu, Centrinė projektų valdymo agentūra, patikrinusi atstatytą ponų namą, esminių nukrypimų nuo techninio projekto nerado, pastebėjo tik keletą nereikšmingų smulkmenų. Viena iš jų, anot A. Lukavičiaus, – padarytų baldų kojelės apvalios, nors pirkimo dokumente buvo numatyta, kad jos bus keturkampės. Pašnekovo teigimu, šis neatitikimas paaiškintas istoriniais šaltiniais, kuriuose baldai vaizduojami apvaliomis kojelėmis.
Atgijusiame ponų name taip pat lankėsi Biržuvėnų dvaro sodybos ponų namų tvarkomųjų paveldosaugos darbų priėmimo komisija. Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinio padalinio vedėjas Antanas Eičas informavo, kad komisija pritarė visiems darbams be jokių išlygų.
Praėjusį ketvirtadienį ponų name svečiavosi Valstybinė statybos užbaigimo komisija.
Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialistas Ramūnas Birškys sakė, kad komisija vertino, ar darbai atlikti pagal projektą, tikrino, ar rangovai turi reikiamus dokumentus ir kt.
Kiek žinoma, ne visi šios komisijos nariai pritarė ponų name atliktiems darbams: ugniagesiai ant durų pasigedo pritraukiamųjų rankenų. Tačiau, kaip kalbama, tokioms rankenoms prieštarauja Kultūros paveldo departamento Telšių teritorinis padalinys. Todėl ant dokumentų kol kas nėra šių abiejų institucijų atstovų parašų.
Darbas vyko sparčiai
Ponų namą vos per keletą mėnesių naujam gyvenimui prikėlė UAB „Virbarta“. Šios bendrovės darbų vadovas Arūnas Rekašius pasakoja, kad pastate išsaugotos kai kurios autentiškos detalės: grindų plytelės, laiptų turėklų elementai ir kt. Nepanaudotos po gaisro likusios detalės saugomos ponų namo viršutiniame aukšte.
Atstatant degusį ponų namą, ant išlikusių rąstų dviejose vietose pastebėti piešiniai, išlikę maždaug iš XIX a. Tapybą planuojama atidengti.
UAB „Virbarta“ direktorius Jonas Mušauskis neslepia, kad objektas buvęs sudėtingas. Verslininkas pasakoja, kad darbams labai trukdė tai, jog prieš jų pradžią nebuvo atlikti visi archeologiniai tyrimai – tik jiems pasibaigus, bendrovė galėjusi pradėti dirbti.
J. Mušauskio teigimu, darbus sunkino strigęs finansavimas, be to, reikėjo dirbti žiemą (per dieną vien pastatui šildyti, džiovinti bendrovė išleisdavo po 2 tūkst. Lt).
Nepaisydama visų sunkumų, UAB „Virbarta“, darbus pradėjo praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje, o baigė šių metų kovo pradžioje. Vadovas džiaugiasi, kad juos pavyko atlikti tinkamai ir laiku, tačiau neslepia nuostabos, kodėl bendrovė buvo taip skubinama, nors dabar, praėjus jau keliems mėnesiams po darbų pabaigos, pastatas tebestovi tuščias.
UAB „Virbarta“ darbų vadovas Arūnas Rekašius didžiuojasi, kad bendrovėje dirba daug kvalifikuotų darbuotojų, kurių žinios ir patirtis buvo reikalingos, tvarkant istorinį objektą.
Bendrovės pastangomis atstatant Biržuvėnų dvarą, stebėjosi ir Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyr. specialistas. R. Birškys gyrė UAB „Virbarta“, kad per tokį trumpą laiką atliko tiek daug darbų. Esą jam dar netekę susidurti su taip sparčiai darbus sugebėjusia atlikti bendrove.
Šiuo metu UAB „Virbarta“ ėmėsi darbų kituose dvaro pastatuose – oficinoje ir vežiminėje. Jų paskirtis bus labiau orientuota į turizmą.
Radiniai liks muziejuje?
Tai, kad jau atstatytas ponų namas, Telšių rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vedėjas Algirdas Žebrauskas vadina stebuklu. „Jeigu ne norvegų lėšos, dvaras būtų visai „susitūpęs“. Džiaugiuosi, kad Savivaldybė lėšomis prisidėjo prie dvaro atstatymo, o ne jo konservavimo“, – pastebėjo architektas.
Skaitytojai tikriausiai prisimena, kad po gaisro ponų name buvo rasta dėžė su porcelianiniais stalo indais, įrankiais bei senoviniais pistoletais, taip pat dokumentų.
Radiniai perduoti saugoti Varnių vyskupystės muziejui. A. Žebrauskas bei A. Eičas mano, kad šie radiniai turi būti grąžinti į ponų namą. „Visi daiktai vienareikšmiškai turi grįžti į dvarą. Vyskupystės muziejaus paskirtis – kaupti medžiagą apie vyskupystę, o ne dvarų palikimą“, – sako architektas.
Žemaičių vyskupystės muziejaus direktoriaus Antano Ivinskio teigimu, prašymo grąžinti Biržuvėnų dvarui priklaususius daiktus Žemaičių vyskupystės muziejus nesulaukė. „Beje, manau, kad tokio prašymo nesulaukė ir kiti Lietuvos (Žemaičių „Alkos“, Šiaulių „Aušros“, Lietuvos nacionalinis muziejai, disponuojantys Nalenč-Gorskių turtu nuo 1940 m.) ar užsienio (pavyzdžiui, Lenkijos Varšuvoje, ar Šveicarijos Rappersvilyje) muziejai“, – sako A. Ivinskis.
A. Ivinskio pasiteiravus, ar muziejus grąžintų radinius saugoti į ponų namą, jei sulauktų tokio prašymo, sulaukėme atsakymo: „Teisėtų savininkų valios pažeisti negalėtume. Jeigu Biržuvėnų dvaras šiandien (vėl?) priklausytų teisėtiems šeimininkams, tik tokiu atveju, jei būtų pageidaujama, būtų galima dvišaliai svarstyti vertybių saugojimo vietos klausimus. O dabar yra svarbiausia tai, kas rašyta Telšių rajono savivaldybės merui Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2005 08 09 rašte Nr. S2-1869: „kad surastos vertybės būtų tinkamai saugomos ir eksponuojamos bei būtų sudarytos galimybės jas tyrinėti, konservuoti arba restauruoti, o sutvarkius ir ištyrinėjus – publikuoti.“
Žemaičių vyskupystės muziejaus direktoriaus teigimu, Žemaičių vyskupystės muziejus 2006–2010 m. restauravo iš Nalenč-Gorskių gautas vertybes.
„2005 m. birželio 21 d. į Biržuvėnus atvykus jauniausiajai čia gyvenusių Onos ir Tomo Nalenč-Gorskių dukrai Janinai de Nagourski (beje, turinčiai Lietuvos Respublikos pilietybę!) su sūnumis, dalyvaujant muziejininkams ir žurnalistams, Nalenč-Gorskių palikuonys atrasdami susigrąžino traukiantis nuo bolševikų 1940 m. dvare paslėptą dėžę su stalo indų ir kelių įrankių bei dviejų senovinių pistoletų rinkiniu (iš viso 290 vnt. daiktų), kurie Žemaičių vyskupystės muziejui buvo perduoti saugoti nuolatos. 2005 m. birželio 22 d. Varniuose buvo pasirašytas dvare rastų vertybių perdavimo aktas. J. de Nagourski Žemaičių vyskupystės muziejaus nuolatinei nuosavybei paliko ir kelis šeimos fotografijų albumus, kurie, perkelti į skaitmenines laikmenas, buvo padalyti Nalenč-Gorskių palikuonims. Vertybes dovanoti Lietuvai ir Žemaičių vyskupystės muziejui buvo savininkų valia“, – kalba A. Ivinskis.
Dvaro apsauga
Ponų namui atstatyti išleisti didžiuliai pinigai. Iki šiol UAB „Virbarta“ samdė apsaugos darbuotojus, kad šie saugotų ponų namo teritoriją.
Luokės seniūnė Genovaitė Linkuvienė pritaria, kad ponų namo apsauga – nemažas rūpestis. Seniūnė yra paprašiusi vietos gyventojų stebėti, ar pastatas neniokojamas, tačiau jį saugoti būtina ir naktį.
Seniūnė pasakoja, kad praėjusią savaitę nuo objekto jau buvo nuimta apsauginė tvora, taigi baiminamasi chuliganų išpuolių. Anot G. Linkuvienės, yra rastas tinkamas žmogus, kuris ne tik saugotų objektą, bet ir vedžiotų po jį turistus.
Ponų name įsikurs biblioteka. Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos direktorės Virginijos Černiauskienės teigimu, jau keturios moterys pareiškė norą joje dirbti.
Regis, Telšių rajono savivaldybė rodo susidomėjimą atstatytu ponų namu – birželio pabaigoje ten vyks Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdis. Vienas iš klausimų turėtų būti ir Biržuvėnų dvaro likimas.