Be­šei­mi­nin­kis is­to­ri­nio lai­vo sraig­tas – pa­lik­tas ir pa­mirš­tas

Tel­šių bu­tų ūkio te­ri­to­ri­jo­je jau ne vie­ne­rius me­tus gu­li Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų lai­vo „Že­mai­tis“ (F11) de­ta­lė – sraig­tas. Anot is­to­riš­kai svar­baus ob­jek­to at­ga­be­ni­mu į Tel­šius pa­si­rū­pi­nu­sio tel­šiš­kio jū­rei­vio Vac­lo­vo Bart­kaus, ga­vus šią do­va­ną bū­ta vi­so­kių pla­nų, kur ga­lė­tų eks­po­nuo­ti sraig­tą, ta­čiau vi­sos idė­jos bu­vo pa­mirš­tos. Ko­kia šio sraig­to atei­tis?

Mo­ni­ka GIRD­VAI­NĖ

Gu­li ne vie­ne­rius me­tus

Kai ėmė­me do­mė­tis mi­nė­ta is­to­ri­ja, tuo­met dar Tel­šių bu­tų ūkio di­rek­to­riaus pa­rei­gas ėjęs Ado­mas Do­mar­kas „Tel­šių ŽI­NIOMS“ sa­kė, kad pra­dė­jus dirb­ti Sa­vi­val­dy­bės įmo­nė­je (prieš ket­ve­rius me­tus – aut. pa­st.) bu­vo tvar­ko­ma te­ri­to­ri­ja ir pa­ste­bė­tas neei­li­nis daik­tas – lai­vo sraig­tas. Di­rek­to­riui pa­vy­ko su­ži­no­ti, kad tai is­to­ri­nio ka­ri­nio lai­vo „Že­mai­tis“ da­lis. Ta­čiau ko­kiu tiks­lu ir kie­no pa­lie­pi­mu jis jau daug me­tų lai­ko­mas įstai­gos te­ri­to­ri­jo­je – neaiš­ku.

A. Do­mar­kas nea­be­jo­ja, kad lai­vo sraig­tas – Tel­šiams ir vi­sai Že­mai­ti­jai is­to­riš­kai svar­bus ob­jek­tas, to­dėl bai­mi­na­ma­si, kad Tel­šių bu­tų ūky­je pa­si­kei­tus va­do­vams sraig­tas ne­bū­tų nu­ra­šy­tas kaip ne­ver­tin­gas į me­ta­lo lau­žą. Ti­kė­ti­na, kad šis daik­tas bran­gus ir pi­ni­gi­ne pra­sme, mat 1 525 kg sve­rian­tis sraig­tas, ma­no­ma, – bron­zos ir va­rio ly­di­nys.

„Su­sit­var­kė­me kie­mą, o tas sraig­tas sto­vi pa­dė­tas, ir tiek. Ma­no ka­den­ci­ja ei­na į pa­bai­gą, skau­da šir­dį, kad aš išei­siu ir jis iš­ke­liaus kaž­kur lyg ne­rei­ka­lin­gas daik­tas“, – apie is­to­riš­kai svar­baus ob­jek­to iš­sau­go­ji­mą rug­sė­jo pa­bai­go­je kal­bė­jo A. Do­mar­kas.

Di­rek­to­riaus ži­nio­mis, Tel­šių bu­tų ūkio te­ri­to­ri­jo­je sraig­tas gu­li apie 10–15 me­tų.

Lai­vo is­to­ri­ja

Ra­šy­ti­niuo­se šal­ti­niuo­se už­fik­suo­ta, kad du so­vie­ti­nius „Al­bat­ros“ ti­po lai­vus Lie­tu­va įsi­gi­jo 1992 m., tik at­kū­rus Lie­tu­vos ka­riuo­me­nę. Pir­ma­sis Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų va­das ad­mi­ro­las Rai­mun­das Sau­lius Bal­tuš­ka jiems su­tei­kė var­dus pa­gal et­ni­nius re­gio­nus – „Že­mai­tis“ (F11) ir „Aukš­tai­tis“ (F12). Fre­ga­tos tu­rė­jo daug ka­ri­nės gink­luo­tės ir bu­vo pa­vo­jin­giau­si Lie­tu­vos ka­ri­niai lai­vai. Juo­se bu­vo su­mon­tuo­ti ze­ni­ti­nių ra­ke­tų komp­lek­sai, gi­lu­mi­nės bom­bos, ar­ti­le­ri­niai komp­lek­sai, reak­ty­vi­nė bom­bų svai­dyk­lė, stam­baus ka­lib­ro kul­kos­vai­džiai. Lai­vo įgu­la bu­vo gink­luo­ta au­to­ma­ti­niais šau­tu­vais, Ma­ka­ro­vo sis­te­mos pis­to­le­tais.

Fre­ga­ta F11 „Že­mai­tis“ bu­vo eksp­loa­tuo­ta iki 2008 m., o vė­liau Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bės spren­di­mu lai­vas bu­vo nu­ra­šy­tas ir uti­li­zuo­tas. Kaip mu­zie­ji­nė ver­ty­bė iš­li­ko pa­grin­di­nė gink­luo­tė, ku­ri bu­vo per­duo­ta Vy­tau­to Di­džio­jo ka­ro mu­zie­jui, bei ki­ti daik­tai.

Yra duo­me­nų, kad Že­mai­ti­jos sos­ti­nės val­džia pa­lai­kė glau­džius san­ty­kius su lai­vo įgu­la. Pa­gal tra­di­ci­ją „Že­mai­čio“ įgu­la da­ly­vau­da­vo Tel­šių mies­to šven­tė­se, o mies­to at­sto­vai vyk­da­vo į ka­riš­kių or­ga­ni­zuo­ja­mus ren­gi­nius. Į „Že­mai­tį“ vi­sa­da steng­ta­si siųs­ti šauk­ti­nius iš Že­mai­ti­jos. Ati­tin­ka­mai elg­ta­si ir su „Aukš­tai­čio“ įgu­los su­dė­ti­mi.

Nu­ra­šy­tas ko­vi­nes fre­ga­tas pa­kei­tė iš Da­ni­jos pirk­ti „Fly­ve­fis­ken“ ti­po lai­vai. Pa­gal tra­di­ci­ją šiems pa­tru­li­niams lai­vams su­teik­ti se­nie­ji var­dai P11 „Že­mai­tis“ ir P12 „Aukš­tai­tis“.

Sraig­tas – do­va­na Sa­vi­val­dy­bei?

Jū­ri­nės kul­tū­ros puo­se­lė­to­jas, jū­rei­vis Vac­lo­vas Bart­kus pa­pa­sa­ko­jo, kaip ka­ri­nio lai­vo „Že­mai­tis“ sraig­tas at­si­ra­do Tel­šiuo­se.
„Ka­dan­gi pa­lai­kė­me ge­rus san­ty­kius su ka­ri­niu lai­vy­nu, kai bu­vo nu­spręs­ta tą lai­vą pjaus­ty­ti į me­ta­lo lau­žą, pa­juo­ka­vau vy­rams, kad man duo­tų „skers­tu­vių“. Daug to lai­vo at­ri­bu­ti­kos ga­vau as­me­niš­kai, vis­ką nu­ne­šiau į Že­mai­čių mu­zie­jų „Al­ka“, o sraig­tą bu­vo nu­spręs­ta pa­do­va­no­ti Tel­šių sa­vi­val­dy­bei“, – kal­bė­jo V. Bart­kus.

Jū­ri­nin­ko tei­gi­mu, sraig­tas su tuo­me­ti­nės val­džios pa­gal­ba bu­vo par­ga­ben­tas ir pa­dė­tas Tel­šių bu­tų ūky­je, nes ten bu­vo tin­ka­miau­sia vie­ta jam lai­ky­ti.

„Pa­si­kei­tus ad­mi­ro­lams tą „vin­tą“ te­ko vež­ti at­gal į Klai­pė­dą, kad bū­tų su­tvar­ky­ti do­ku­men­tai. Pas­kui „vin­tas“ ofi­cia­liai bu­vo per­duo­tas Tel­šiams ir par­ga­ben­tas at­gal“, – pri­si­mi­nė V. Bart­kus.

Ka­da vis­kas vy­ko, tiks­lių me­tų pa­šne­ko­vas ne­ga­lė­jo įvar­dy­ti.

Sa­vi­nin­kas ne­ži­no­mas

Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je pa­si­tei­ra­vo­me, ka­da bu­vo pa­do­va­no­tas šis sraig­tas ir ko­dėl jis tiek me­tų gu­li lyg nie­kam ne­rei­ka­lin­gas. Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos at­sto­vas tei­gė, kad mi­nė­ta ka­ri­nio lai­vo „Že­mai­tis“ de­ta­lė – sraig­tas – Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei ne­prik­lau­so. Esą nė­ra jo­kių duo­me­nų apie jo per­da­vi­mą ar do­va­no­ji­mą Sa­vi­val­dy­bei.

„Su­tin­ka­me, jog mi­nė­tas ob­jek­tas ga­li­mai tu­ri is­to­ri­nę ver­tę. Mie­lai kvie­čia­me jo sa­vi­nin­ką (-us) pa­si­da­ly­ti idė­jo­mis su Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­be. Apie jo pri­tai­ky­mą / vie­tą Tel­šiuo­se ar Tel­šių ra­jo­ne bū­tų ga­li­ma dis­ku­tuo­ti Kul­tū­ros ir me­no ta­ry­bo­je“, – ko­men­ta­vo Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Tei­sės ir ad­mi­nist­ra­vi­mo skyriaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas An­ta­nas Nek­ra­šius.

O štai bu­vęs Tel­šių bu­tų ūkio va­do­vas Ar­tū­ras Liauz­gi­nas sa­kė pri­si­me­nan­tis, kaip lai­vo sraig­tas ke­lis kar­tus bu­vo ga­be­na­mas iš Klai­pė­dos į Tel­šius. Jo tei­gi­mu, šis klau­si­mas tik­rai bu­vo de­rin­tas su Sa­vi­val­dy­be, bet pa­na­šu, kad anuo­me­ti­nė val­džia sa­vo dar­bo iki ga­lo ne­pa­da­rė.

„Kiek pa­me­nu, val­džia tuo me­tu ne­su­gal­vo­jo, kur pa­dė­ti to­kį eks­po­na­tą, tad bu­vo nu­spręs­ta jį lai­ki­nai san­dė­liuo­ti Bu­tų ūkio pa­tal­po­se“, – sa­kė A. Liauz­gi­nas.
Jo tvir­ti­ni­mu, apie sraig­tą ir jo ga­be­ni­mą anuo­met bu­vo kal­bė­ta su Val­de­ma­ru Ram­ša, tuo me­tu ėju­siu Tel­šių mies­to se­niū­no pa­rei­gas, bei ar­chi­tek­tu Al­gir­du Žeb­raus­ku.

„Tel­šių ŽI­NIŲ“ pa­kal­bin­ti šie as­me­nys nu­ro­dė in­for­ma­ci­jos apie sraig­to sa­vi­nin­ką ir pri­klau­so­my­bės do­ku­men­tus ne­tu­rin­tys.

Že­mai­čių mu­zie­jaus „Al­ka“ Rin­ki­nių ir ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­jas To­mas Ubar­tas sa­kė, jog mu­zie­jui yra ži­no­ma tik tiek, kad Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų lai­vo „Že­mai­tis“ ir Tel­šių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės bei Že­mai­čių kul­tū­ros drau­gi­jos bend­ra­dar­bia­vi­mas trun­ka dau­giau kaip 30 me­tų ir, lai­vui „Že­mai­tis“ bai­gus tar­ny­bą Lie­tu­vos ka­ri­nė­se jū­rų pa­jė­go­se, Že­mai­čių mu­zie­jui „Al­ka“ bu­vo per­duo­ti eks­po­na­tai. Mu­zie­ju­je sau­go­ma lai­vo iš­ka­ba, šluo­ta, ap­ran­gos de­ta­lės, kry­že­lis ir ki­ti pa­na­šūs ob­jek­tai, ta­čiau sraig­tas „Al­kai“ ne­bu­vo per­duo­tas ir ži­nių apie jo bu­vi­mo vie­tą mu­zie­jus ne­tu­ri.

Do­ku­men­tų apie ka­ri­nio lai­vo sraig­to do­va­no­ji­mą ar ki­tą su tuo su­si­ju­sią in­for­ma­ci­ją nė­ra ir Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų ar­chy­vuo­se.

Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų šta­bo Ci­vi­lių ir ka­rių bend­ra­dar­bia­vi­mo sky­riaus vy­res­ny­sis spe­cia­lis­tas št. lvn. Aud­rius Vit­kaus­kas iš­reiš­kė ap­mau­dą, kad Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų do­va­no­to sraig­to li­ki­mas Tel­šiuo­se bū­tent toks.

DAUGIAU SKAITYKITE „Telšių ŽINIŲ“ Nr. 80 (2418)