Artėjant Seimo rinkimams, keičiamos rinkimų apygardų ribos

„Pasibaigus pavasario sesijai, Seimo nariai vasarą atostogauja“, – plačiai paplitęs visuomenėje, tačiau visiškai neteisingas teiginys. Seimo narys neturi atostogų. Vasara – tai tarpsesijinis laikotarpis, kada parlamentarai aktyviai dirba ruošdamiesi rudens sesijai: rengia įstatymo projektus, dalyvauja Seimo komitetų posėdžiuose, komisijose. Prieš keletą savaičių LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininkas Valentinas Bukauskas susitiko su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininku Zenonu Vaigausku. V. Bukausko iniciatyva aptartos 2016 m. Seimo rinkimų aktualijos. Viena iš naujovių – iki minėtų rinkimų planuojama peržiūrėti Seimo vienmandačių rinkimų apygardų ribas bei pabandyti įvesti elektroninį balsavimą rinkėjams, gyvenantiems užsienyje.
Antanas NEKRAŠIUS
Bus peržiūrėtos rinkimų apygardų ribos
2016 m. vyks LR Seimo rinkimai. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas nuosekliai dirba rengdami Rinkimų kodeksą, kuris suvienodins visų Lietuvoje vykstančių rinkimų (LR rinkimų į Europos Parlamentą, LR savivaldybių tarybų rinkimų ir kt.) nuostatas. Šiuo metu komiteto nariai svarsto būsimų LR Seimo rinkimų įstatymo pataisas, kurias, tikimasi, Seimas patvirtins rudeninės sesijos metu.
„Kažkokių kardinalių pakeitimų įstatyme nėra numatyta, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė Seimo narys, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas V. Bukauskas, – tačiau turime pakeisti tam tikrus įstatymo straipsnius dėl vienmandačių rinkimų apygardų ribų. Europos Sąjungos bendradarbiavimo organizacija (ESBO), stebėjusi 2012 m. spalio 14 d. Seimo rinkimus, pateikė tam tikras rekomendacijas dėl vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Pagal šiuo metu galiojantį Seimo rinkimų įstatymą Lietuvos Respublikos teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą. Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, tikslinant rinkėjų skaičių rinkimų apygardose pagal šiuo metu nustatytas ribas, dalis iš jų jau neatitinka dabar veikiančių normų.“ Pavyzdžiui, Šalčininkų vienmandatėje rinkimų apygardoje Seimo narį renka 22 tūkst. rinkėjų, o Šeškinės – net 41,5 tūkst. rinkėjų. „Kai kur susidaro milžiniški skirtumai tarp apygardų, jie buvo pastebėti, todėl sureaguota, – kalbėjo Seimo narys. – Su VRK pirmininku Z.Vaigausku esame sutarę, kad Seimo vienmandačių apygardų ribas būtų tikslinga keisti palaipsniui. Artimiausiuose 2016 m. Seimo rinkimuose daryti minimalius apygardų ribų pakeitimus, užtikrinančius galiojančių normų laikymąsi, o nuostatą dėl ne didesnio kaip 10 proc. nuokrypio (kurį rekomendavo ESBO) nustatymo įgyvendinti nuo 2020 m. Seimo rinkimų.“
Šie pokyčiai paliestų 43 iš 71 Lietuvos rinkimų apygardų, bet jų skaičius nemažės. Pavyzdžiui, iki 2020 m. Šiauliuose, Kaune būtų panaikinta po vieną vienmandatę rinkimų apygardą, Vilniuje – atsirastų dvi naujos. „Natūralu, kad kai kuriuose šalies didmiesčiuose vyksta gyventojų migracija: žmonės keliasi gyventi į sostinę, – kalbėjo V. Bukauskas, – tačiau prasčiausia situacija vis dėlto yra periferinėse savivaldybėse. Daugelyje iš jų vienmandatės rinkimų apygardos nebeatitinka dabar veikiančių normų.“
Telšių rajono savivaldybė – viena iš išimčių. Telšiuose rinkėjų skaičius siekia 38 368, o tai sudaro 1,07 vidutinį rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičių (kada minimalus yra 0,8, maksimalus – 1,2). Taigi, telšiškiams dėl pasikeisiančių rinkimų apygardos ribų jaudintis nereikėtų. Deja, greta esančiame Kelmės rajone rinkėjų trūksta. „Šiandien Kelmė realiai neišlaiko metodikos reikalavimų – iki minimalaus rinkėjų skaičiaus trūksta apie 600 rinkėjų, – kalbėjo Seimo narys, – kadangi Telšių apygarda rinkėjų skaičių turi pakankamai didelį, dalis jų atiteks Kelmei.“ Pasak V. Bukausko, iki 2016 m. Telšių ir Kelmės rinkimų apygardų ribų korekcijos bus minimalios, labiau kosmetinės. Tačiau siekiant įgyvendinti ESBO rekomendacijas dėl ne didesnio kaip 10 proc. nuokrypio tarp minimalaus ir maksimalaus rinkėjų skaičiaus apygardose, Telšių, kaip ir daugelio kitų šalies apygardų, laukia kardinalūs pakeitimai. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas teigė, jog iki 2020 m. prie Kelmės rinkimų apygardos planuojama prijungti dalį Luokės seniūnijos ir Varnių seniūniją.
Vyriausioji rinkimų komisija iki 2015 m. rugsėjo 10 d. turi parengti Seimo 2016 m. ir 2020 m. rinkimams vienmandačių šalies apygardų ribų preliminarius planus bei žemėlapius.
Viena iš naujovių – balsavimas internetu
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto parengtame Seimo rinkimų įstatymo projekte taip pat numatomas reikalavimas rinkimų komisijos nariui turėti nepriekaištingą reputaciją. Anot V. Bukausko, tai turėtų užtikrinti aukštesnius reikalavimus rinkimų komisijų nariams.
„Įstatymo projekte siūloma nuostata, kad partijos teikiamą kandidatų į Seimą sąrašą parašais turės patvirtinti 10 tūkst. rinkėjų, – teigė Seimo narys. – Jeigu partija nepateikia kandidatų sąrašo ar jos pateiktame kandidatų sąraše nėra reikiamo parašų skaičiaus, vienmandatėje rinkimų apygardoje partijos keliamą kandidatą parašais turės patvirtinti vienas tūkstantis rinkėjų, tai užtikrins visų rinkimuose dalyvaujančių subjektų lygiateisiškumą, sudarys galimybes rinkimų subjektams susitikti su rinkėjais ir būti jų paremtiems parašų rinkimo metu. Taip pat įstatyme numatyta, jog rinkimų užstatas bus grąžinamas tik nesant pažeidimų – tai turėtų skatinti rinkimuose dalyvaujančius subjektus nedaryti pažeidimų.“
Kalbėdamas apie artėjančius Seimo rinkimus, V. Bukauskas teigė, kad tiek jo, tiek Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narių nuomone, seniūnai, seniūnų pavaduotojai, paskirti stebėtojais į jų seniūnijos aptarnaujamos teritorijos rinkimų apylinkę, rinkėjui neužtikrina teisės laisvai išreikšti savo pasirinkimą. „Pasitaiko atvejų, kai seniūnai, seniūnų pavaduotojai, stebėdami rinkimus ir matydami, kad atitinkamos seniūnijos gyventojai dar nepasinaudojo rinkimų teise, patys ragina atvykti į rinkimų apylinkę ir balsuoti už jų atstovaujamą partiją, rinkimų komitetą, išsikėlusį kandidatą, – kalbėjo Seimo narys. – Be to, seniūnai, seniūnų pavaduotojai, nuolat būdami rinkimų apylinkėje ir pasitikdami rinkėjus, kurie ateina balsuoti, daro spaudimą rinkėjui, todėl draudimas seniūnui ir seniūno pavaduotojams tapti rinkimų stebėtojais užtikrintų Lietuvos Respublikos rinkimų įstatymuose nurodytą slapto balsavimo teisę.“
Kitąmet įvyksiančiuose Seimo rinkimuose, anot V. Bukausko, būtų galima pirmą kartą surengti balsavimą internetu Lietuvos piliečiams, gyvenantiems užsienyje. „Tai puiki galimybė išbandyti jau daug metų diskusijas keliantį internetinį balsavimą, – teigė Seimo narys. – Manau, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete apie tai dar ne kartą diskutuosime. Įteisinti visuotinį balsavimą internetu gal dar būtų šiek tiek per anksti. Tačiau dalinį, t. y. leisti internetu balsuoti piliečiams, gyvenantiems užsienyje, kitose valstybėse vykdantiems karines misijas ar jūreiviams, esantiems tolimuosiuose plaukiojimuose ir pan., kodėl gi ne? Jei tai pasitvirtins, manau, ateityje būtų galima svarstyti ir apie visuotinio balsavimo Lietuvoje atsiradimą.“