Apčiuopiamoji švietimo pusė. Pokalbis su Švietimo skyriaus vedėja

Naujųjų mokslo metų išvakarėse „Telšių ŽINIOS“  kalbasi su Telšių rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Danute Mažeikiene.
– Kiek mokinių Savivaldybės mokyklose pasitinka Rugsėjo pirmąją?
– Šiuos mokslo metus Telšių rajone pradedame turėdami 42 Savivaldybei pavaldžias švietimo įstaigas ir 8 jų skyrius. Įvykus Apskričių reformai, Savivaldybei buvo perduotos 2 specialiosios mokyklos.
Šiemet mokyklose mokysis apie 7 300 mokinių (tikslūs skaičiai bus žinomi po rugsėjo 10 d.), pernai mokėsi 7 749 mokiniai. Rugsėjo 1-ąją klases papildys 460 pirmokų (20 vaikų mažiau negu pernai), lopšelius-darželius lankys 950 vaikų, priešmokyklinio ugdymo grupes – 214. Mokinių skaičius jau 15 metų visoje šalyje (taip pat ir mūsų rajone) vis mažėja. Tai lėmė mažėjantis gimstamumas ir gyventojų emigravimas. Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį kasmet sumažėja apie 20–24 tūkstančius mokinių, mūsų rajone – po 4–5 šimtus. Statistikos departamento duomenimis, nuo 2005 m. vaikų gimstamumas stabilizavosi ir nežymiai auga. Tikimės, kad nuo 2012 m. kasmet pradėsime „prisiauginti“ po 17–20 pirmokų. Belieka viltis, kad ir kitas visiems skaudus reiškinys – emigracija – pagaliau nustos didėjusi.
– Ši nepalanki švietimui (ir ne tik jam) statistika verčia daryti pokyčius mokyklose?
– Įgyvendinant Savivaldybės tarybos priimtą Mokyklų tinklo optimizavimo planą, šiais metais pertvarkytos dar dvi mokyklos:
Ryškėnų pagrindinė mokykla tapo pradine, Viekšnalių pagrindinė mokykla prijungta prie Luokės vidurinės mokyklos ir tapo pradinio ugdymo skyriumi. Pokyčių reikalauja ne tik dėl mažėjačio mokinių skaičiaus, bet ir dėl naujų ugdymo reikalavimų. Vidurinio ugdymo programa išsiskiria daug didesniu nei žemesniųjų lygmenų ugdymo individualizavimu bei diferencijavimu. Siekiant realizuoti individualius pasirinkimus ir patenkinti mokinių poreikį mokytis gimnazijose, tęsiamas „Džiugo“ vidurinės mokyklos parengimas tapti gimnazija. Nuo šių mokslo metų ši mokykla nebekomplektuos 5-ųjų klasių, o kitos keturios miesto mokyklos nebekomplektuos 11-ųjų klasių ir kitais metais taps pagrindinėmis (dešimtmetėmis) mokyklomis. Pastarųjų mokyklų mokiniai, norintys įgyti vidurinį išsilavinimą, mokysis „Džiugo“ vidurinėje mokykloje arba pasirinks kitas mokyklas (jau esamas gimnazijas arba profesines mokyklas). Pagal pateiktus prašymus „Džiugo“ vidurinėje mokykloje šiemet mokysis 214 vienuoliktokų. „Džiugo“ mokyklos penktokai pasiskirstė po kitas miesto mokyklas, daugiausia jų rinkosi Germanto mokyklą. „Džiugo“ mokyklos šiemet apskritai laukia ganėtinai reikšmingi išbandymai: tinkamai organizuoti ugdymo procesą staiga padidėjusiame vidurinio ugdymo koncentre ir pasirengti vidurinio ugdymo akreditacijai, numatomai 2011 m. (gimnazijoje galima tik akredituota programa).
Švietimo skyrius parengė ir įgyvendina Pagalbos mokykloms, besiruošiančioms akredituoti vidurinio ugdymo programas, priemonių planą. Šiais metais jau sėkmingai akredituota suaugusiųjų mokyklos vidurinio ugdymo programa.
– Didėja poreikis vaikus ugdyti dar ikimokykliniame amžiuje, o rajone vis dar trūksta vietų lopšeliuose-darželiuose?
– Tikslas – ženkliai plėtoti ikimokyklinio ugdymo paslaugas – yra labai realus matant, kad ateityje mažės motinystės atostogų lengvatos, atsigaus darbo rinka, vadinasi, tėvų siekiai vaikus leisti į šias įstaigas nemažės. Rajone veikia 8 lopšeliai-darželiai: 3 – kaimo seniūnijose, 5 – mieste. Taip pat ikimokyklines grupes turi 2 mokyklos-darželiai ir 2 mokyklos. Per pastaruosius dvejus metus naujai įsteigtos 9 ikimokyklinio ugdymo grupės, bet poreikis dar vis nėra tenkinamas, ir Savivaldybei tai kelia nemažą rūpestį, ypač esant šiam ekonominiam  sunkmečiui.
Nuo naujų biudžetinių metų planuojama atidaryti dar 1 ikimokyklinę grupę Luokėje ir 2–3 (pagal finansines galimybes) miesto mokykloje-darželyje „Žemaitukas“, kuris palaipsniui pertvarkomas į lopšelį-darželį (iškeliant pradines klases ir vietoj jų steigiant ikimokyklinio ugdymo grupes). Ikimokyklinio ugdymo problema didelė visoje šalyje, todėl nuo 2011 m. bus keičiamas finansavimo principas, pereinant prie ikimokyklinio ugdymo krepšelio (IUK), t. y. dalinio valstybės finansavimo. Tikimasi, kad tai palengvins savivaldybių naštą ir paspartins vietų gausėjimą, taip pat leis įvairinti ugdymo formas.
– Ar darželiuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikams ugdyti?
– Praėjusių mokslo metų pabaigoje dviejuose lopšeliuose-darželiuose pradėti rekonstrukcijos darbai. Rugsėjo viduryje („Mastis“) ir spalio viduryje („Berželis“) jau galės priimti vaikučius į atnaujintas patalpas. Kol kas šių darželių vaikučiams sudaromos sąlygos laikinai lankyti kitas ikimokyklines įstaigas. Metų pradžioje Savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl papildomų tėvų įnašų (po 0,5  Lt už darbo dieną) įteisinimo. Už surinktas lėšas įstaigos gali įsigyti reikalingų ugdymo  priemonių, gerinti ugdymo aplinką. Ne mažiau svarbūs ugdymo turinio atnaujinimo, ugdymo kokybės reikalai. Būtina didinti ikimokyklinių įstaigų komandų projektų rengimo ir vadybos kompetenciją, šių kompetencijų tobulinimą įtraukiant į pedagogų rengimo ir jų kvalifikacijos tobulinimo programas, taip pat plėtoti ne tik ugdymo, bet ir su juo susijusias – švietimo pagalbos, sveikatos priežiūros, kitas neformaliojo ugdymo ir globos – paslaugas. Mokytojų (taip pat ir ikimokyklinių įstaigų pedagogų) kvalifikacijos tobulinimu rūpinasi Telšių švietimo centras.
– Švietimo siekis yra kurti galimybes veiksmingai ugdyti įvairių gebėjimų ir poreikių vaikus?
– Mūsų rajone mokinių, turinčių įvairių specialiųjų ugdymosi poreikių, dalis nuo visų mokinių yra didesnė nei  10 proc. (kaip ir šalyje). Dauguma jų mokosi bendrojo lavinimo mokyklose, kuriose specialiąją pagalbą jiems teikia 19 logopedų, 10 specialiųjų pedagogų, 9 psichologai, 9 mokytojo padėjėjai. 6 vidurinėse mokyklose yra visa specialistų komanda, galinti kompleksiškai padėti, tačiau 7-iose švietimo įstaigose švietimo pagalbos specialistų visai nėra. Dalį šios srities problemų padeda išspręsti rajone veikianti Pedagoginė psichologinė tarnyba. Nuo šių mokslo metų įvedami specialiojo pedagogo ir psichologo etatai „Atžalyno“ vidurinėje mokykloje.
Šiemet Savivaldybei perduotos 2 specialiosios mokyklos. Žymesnių sutrikimų turintys vaikai ugdomi Vaikų su negale centre. Pastarosiose ugdymo įstaigose dirba kvalifikuoti specialistai.
 – Svarbu tai, kad mokiniai po pamokų, laisvu nuo pamokų metu arba savaitgaliais turėtų galimybę užsiimti sau patinkančia ir prasminga veikla?
– Daug pokyčių žadama neformaliojo (pasirenkamojo) ugdymo srityje. Šie mokslo metai bus diskusijų ir susitarimų dėl šio klausimo  metai. Mūsų rajone veikia 4 neformaliojo švietimo įstaigos (teikia muzikos, dailės, sporto programas), kurias lanko 1 170 mokinių. Mokinių poreikis lankyti šias įstaigas nemažėja.  Sporto ir rekreacijos centrą, jei būtų sąlygos, lankytų dar daugiau nei šimtas mokinių, į Muzikos mokyklą dar ateitų 30 norinčiųjų.
Rajono veiklos planuose yra numatyta sporto bazių atnaujinimas, sporto ir rekreacijos infrastruktūros plėtra. Baigta įrengti ir rugsėjo mėnesį bus atidaryta Ubiškės mokyklos sporto salė, kuri bus pajėgi talpinti ne tik mokinius, bet ir visą kaimo bendruomenę, priimti kolektyvus ir organizuoti profesionalius sporto renginius.
– Siekiama, kad vaikai, įgiję pagrindinį išsilavinimą, ir toliau mokytųsi vidurinėse mokyklose arba įgytų vidurinį išsilavinimą ir kartu darbo rinkoje paklausią profesiją.
– Telšių rajone įvairias programas siūlo VšĮ Telšių regioninis profesinio mokymo centras, kurio buveinė yra Varniuose, o filialas – Telšiuose. Šiuo metu mokykloje mokosi beveik 500 mokinių, didžioji jų dalis – iš Telšių rajono. Varniuose licencijuotos devyniolika pirminio profesinio mokymo programų, plečiama profesinio mokymo programų pasiūla  mokiniams, jau turintiems vidurinį išsilavinimą, taip pat komplektuojama 10 klasė, kurioje pagrindinio ugdymo programos siejamos su profesinio mokymo programų moduliais. Telšiuose galima rinktis aštuonias profesinio mokymo programas. Profesijos pasirinkimas – vienas sudėtingiausių gyvenimo uždavinių, nuo to labai priklauso asmens gyvenimo sėkmė. 10 bendrojo lavinimo mokyklų veikia profesinio informavimo taškai (PIT). Jų veikla siekiama padėti mokiniams tinkamai ir realiai pasirinkti.
– Švietimo ribos sunkiai pamatuojamos…
– Kalbant ne apie praktinius švietimo darbus, bet apie švietimo kokybę, efektyvumą,  reikėtų aptarti dar daugybę sričių, susijusių su kitomis visuomenės gyvenimo sferomis. Čia kalbėjau tik apie apčiuopiamus dalykus, o gilioji – ir prasmingoji – švietimo pusė tebus palikta kitam pokalbiui. Gerų naujųjų mokslo metų!