Spalio 13-ąją Telšių rajone, Jokšų kaime, vienas greta kito įsikūrusiuose ūkiuose „Magiška pasaga“ ir „Didžiosios lankos ūkis“ vyko netradicinė edukacija visai šeimai „Apie moliūgus tarp žirgų“. Šeimininkės mielai papasakojo ir ūkių atsiradimo istorijas.
Diana PUZERĖ
„Didžiosios lankos ūkis“
„Didžiosios lankos ūkio“ įkūrėja Monika Kasparavičienė supažindino visus su moliūgų istorija: „Ar žinojote, kad moliūgai kilę iš Amerikos? O į Europą juos atvežė Kristupas Kolumbas, žmogus, atradęs Ameriką. Į Lietuvą moliūgai atkeliavo XVI amžiuje.“
Pristačiusi moliūgų rūšis ir pateikusi įvairių faktų apie šias daržoves, taip pat apie amerikietišką Helovino šventę, kurios simbolis ir yra moliūgas, Monika visus vaišino džiovintomis moliūgų sėklomis, pyragais su moliūgais ir pačiu moliūgu. Po sočių vaišių dalyviai turėjo galimybę išsirinkti patinkantį moliūgą ir padekoruoti jį – vieni skaptavo, kiti puošė gėlėmis, treti piešė.
M. Kasparavičienė papasakojo ūkio atsiradimo istoriją.
„Didžiosios lankos ūkyje“ dirbame trise – aš, mano vyras Simonas ir vyro tėtis Justinas. Vyro tėtis visad dirbo žemę, šeima augino daigus, daržoves parduoti. Baigęs kolegiją Simonas grįžo gyventi į Telšius ir kiek galėjo toliau padėjo tėvams. Aš pati kilusi iš vienkiemio, bet mano šeima nebuvo ūkininkai. Na, turėjome karvę, žirgų, pamenu, ir ožką su ožiukais. Bet viskas buvo auginama tik šeimos poreikiams patenkinti. Negalvojau, kad po universiteto teks užsiimti ūkine veikla. Pati baigiau veterinarinės medicinos studijas, mėginau dirbti su smulkiaisiais gyvūnais (šunimis, katėmis), bet radau savo nišą dirbdama su galvijais. Tad mane ėmė supti įvairaus dydžio ūkiai.
Vyras pradėjo šnekėti, kad reikėtų ką nors auginti kaime, ne tik javus, bulves, o daugiau. Padarėme vištoms aptvarą, nusipirkome paukščių. Kiek vėliau – dar kelias žąsis. Simonas pradėjo domėtis inkubatoriais, perinti viščiukus. Šiuo metu turime registruotų 40 lietuviškų vištinių žąsų. Galvojome, kuo jas lesinti žiemą, kad ne tik grūdais. Pamėginome bulves virti, turėjome atlikusių moliūgų – viską jos lesa. Ėmėme galvoti, kaip išnaudoti pievas, o žąsys labiau žolės paukščiai nei grūdų. Nesinorėjo galvijų, norėjosi lengvesnės priežiūros, kad nereiktų rytą vakarą melžti. Kartu norėjosi ko nors įdomesnio. Augindami žąsis susidūrėme su plėšrūnų atakomis. Paukščiams apsaugoti įsigijome tam skirtos veislės – Pirėnų kalnų – šunį.
O tęsiant apie daržoves, tai auginame česnakus (juos visą laiką vyro šeima augino), bulves. Moliūgai dabar – „ant bangos“, bandome jų veislių įvairovę.
Augame lėtai. Ūkis reikalauja nemažai investicijų, visa turima technika yra sena, daug rankų darbo. Kviečiame ir draugus į talkas, atvažiuoja kiti šeimos nariai pagelbėti.
Visi einame į savus darbus, tik po to susitinkame kaime. Vasarą dirbame iki sutemų, o kai ateina ruduo, žiema – dedamės prožektorius ir toliau dirbame…“ – kalbėjo ūkio įkūrėja.
„Didžiosios lankos ūkio“ idėja šeimai gimė prieš metus, o tik neseniai išdrįso pradėti šią mintį įgyvendinti.
Šiais metais Monikai ir Simonui gimė sūnus. Tai pirmas vaikas šeimoje. Buvo neramu, ar liks laiko darbams ūkyje, bet, pasirodo, viskas įmanoma. Jei suplanuoti dideli darbai, į talką skuba močiutės.
„Magiška pasaga“
Edukacija vyko šeimos rančoje „Magiška pasaga“. Vaikai galėjo sušukuoti ponį, supinti jam karčius, pavedžioti, o vėliau ir pajodinėti ant žirgo.
Šeimos rančos šeimininkė Aistė Gedvilienė pasakojo, kad jos pažintis su žirgų pasauliu prasidėjo beveik prieš dešimt metų vasarą: „Mano dukrą Ernestą, dar visai mažą mergaitę, senelis pirmą kartą nuvežė į „Topolio“ žirgyną. Nuo tos akimirkos žirgai užkariavo jos širdį, o paskui ir mūsų. Pirmą kartą sėdus į balną apėmė toks magiškas jausmas, kuris išliko iki šiol…“
Tais pačiais metais šeima dukrai padovanojo pirmą žirgą – žemaitukų veislės kumelę Udrefą. Mergaitė su ja pradėjo dalyvauti ištvermės jojimo varžybose. Kadangi Udrefai vienai buvo liūdna, jai į kompaniją nupirktas arabų veislės kumeliukas, vardu Vertas, kuriam dabar yra septyneri metai. Paskui draugiją papildė Verto brolis Gratas. Šiuo metu jam – dešimt metų. Šį pavasarį prie žirgų kompanijos prisijungė Šetlando ponis Zandro ir kumelė Velsa. Be žirgų, rančoje gyvena keturi šunys ir katinas. Taip pat yra įvairių vištų, su kuriomis kitais metais taip pat planuojamos edukacijos.
„Prieš metus persikraustėme į savo svajonių namus prie Virvytės upės Jokšų kaime. Gyvename gamtos ir gyvūnų apsuptyje… Žirgai spinduliuoja geras emocijas, todėl norime jomis pasidalyti ir su kitais. Taip pradėjome įgyvendinti ir vis dar įgyvendiname prieš septynerius metus sugalvotą idėją – kuriame šeimos rančą „Magiška pasaga“, – savo gyvenimo planais dalijosi A. Gedvilienė.