Sužydėjus liepoms kvepia miškai, laukai ir net miestai. Telšiuose yra nemažai vietų, kur žaliuoja liepos, viliodamos savo kvapniais žiedais. Moterys aktyviai žiedus skina nuo ant Zakso kalno augančių liepų. Šių medžių gausu ir prie Mažosios bažnytėlės, Žemaitės gimnazijos parke, miesto gatvelėse…
Valstybinė miškų urėdija dalijasi informacija apie liepų rūšis ir skelbia, kur auga seniausia liepa Lietuvoje. O vaistininkas Kęstutis Beržinis pasakoja, kada gi pats tinkamiausias metas skinti liepų žiedus, nuo ko ir kaip juos vartoti.
Aurelija SERVIENĖ
Lietuvoje auga 11 skirtingų liepos rūšių
Liepą lietuviai nuo seno laikė sakraliniu medžiu, todėl ir iki šių dienų išliko nemažai įspūdingų senąsias sodybas, dvarus puošusių liepų.
Valstybinė miškų urėdija skelbia, jog Lietuvoje auga 11 skirtingų liepos rūšių, bet savaime paplitusi tik mažalapė liepa.
2021 m. Valstybinės miškų tarnybos statistikos duomenimis, liepynai Lietuvoje užėmė 0,5 proc. viso miškų ploto. Apie pusė šių medynų telkiasi vidurio ir pietų Lietuvoje. Liepos – vieni dažniausių medžių, kurie auginami dekoratyviniuose želdiniuose, gatvėse, pakelėse ir sodybose, nes ši rūšis pasižymi atsparumu dulkėms ir užterštam orui, be to, auga gana sparčiai. Tai ilgaamžis medis – liepos gyvuoja 500–600 metų, o literatūroje galima rasti duomenų, kad liepa kartais gyvena net iki 1 200–1 300 metų.
Lietuvoje apie 40 liepų yra suteiktas gamtos paminklo statusas.
Manoma, kad seniausia ir storiausia liepa Lietuvoje auga Kauno rajone, Braziūkų kaime. Apie 500 metų amžiaus 8 metrų apimties medis vadinamas Liepa Motinėle. Vietiniai pasakoja, kad XIX amžiaus viduryje prie liepos rinkdavosi sukilėliai, kuriems jos drevė buvo tapusi slėptuve. Esą drevėje tilpdavo 7 vyrai.
Kita Kauno rajone, Lampėdžiuose, auganti liepa tituluojama gražiausiu Lietuvos medžiu. Ją žmonės taip ir vadina – Lampėdžių liepa Gražuolė. Jos kamieno apimtis – beveik 8 metrai, amžius – apie 250 metų.
Ne mažiau įspūdingos yra daugiakamienės liepos. Vilkaviškyje, Dabravolės piliakalnio papėdėje, išsikerojusi daugiakamienė Dabravolės liepa su iš kelmo išsišakojusiais 26 kamienais. Papilės penkiolikakamienė liepa, auganti Akmenės rajone, Papilės miestelyje, – išskirtinis medis savo kamienų gausa. Pažymėtina ir 24 metrų aukščio ir per 6 metrų apimties keturkamienė Žąsūgalos liepa Lenkalių apylinkėje Telšių rajone bei 23 metrų aukščio ir 12 metrų apimties J. Grigaliūno devyniakamienė liepa, puošianti Antakalnio kaimą Kaišiadorių rajone.
Iš liepų alėjų įspūdinga Vilniaus rajone auganti sena Vyžuolių dvaro liepų alėja.
Liepų žiedų nauda
Apie liepų žiedų naudą žmogui savo išmintimi dalijasi vaistininkas Kęstutis BERŽINIS:
– Lietuvoje savaime auga tik viena rūšis – mažalapė liepa. Dar apie dešimt šios genties rūšių yra sodinama ir auginama parkuose, prie namų ar sodybų. Gydomoji jų galia panaši.
Dabar, kai prie Telšių katedros sužydę paskutiniai vasaros medžiai svaiguliu užlieja praeivius, norom nenorom prisimeni liepų medų. Tik bitininkai gali pasakyti, kada liepų žiedai turtingiausi nektaro. Deja, jo gausu būna ne kasmet, kaip ir kokybiško liepų medaus. Ieškantiems sveikatos svarbios ir kitos medžiagos – flavonoidai, gleivės, eterinis aliejus, organinės rūgštys, vitaminai, mineralai ir t. t.
Taigi reikia nemažai prisiskinti dar nevisiškai sužydusių žiedų, nes vienai stiklinei gydomojo užpilo gauti bersime net 10 ar daugiau gramų džiovintos ir smulkintos žaliavos – apie 3 ir daugiau valgomųjų šaukštų. Smulkinti reikia jau vien dėl storaodžių pažiedlapių, kur pasislėpusios sveikatai svarbios gleivės. Aišku, 3–4 žiedeliai puodeliui verdančio vandens puikiai pasitarnaus šiltam pabendravimui, arbatos ritualui, bet ne daugiau. Stipresnis užpilas ar nuoviras gelbės esant įvairiems negalavimams. Juk liepžiedžiai turi priešmikrobinį, priešuždegiminį, skausmą mažinantį, „gleivinantį“, prakaitavimą skatinantį, šlapimą varantį, tulžies gamybą skatinantį, žarnyno spazmus atpalaiduojantį, lengvą raminamąjį, net migdomąjį poveikį.
Visi esame pastebėję puikų efektą peršalus, kai reikia ne tik temperatūrą numušti ar skaudančius kaulus nuraminti, bet ir įkyrų sausą kosulį pažaboti. O jei dar su džiovintomis avietėmis ar gervuogėmis… Aišku, kartais ir tabletės prireiks. Ilgiau pagėrus liepžiedžių, pasiduoda net įsisenėjęs kosulys.
Miegui gerinti galime prisikimšti pagalvėlę lygiomis dalimis liepžiedžių, levandų žolės ir apynių spurgų. Metantiems svorį dažnai kyla nerimas, stresas – puodelis per dieną liepžiedžių arbatos be cukraus gali pagerinti savijautą. Šio augalo fitoestrogenai pagelbės prasidėjus klimakteriniams simptomams. Jei vargina skausmingos menstruacijos, rekomenduoju 3–4 dienas prieš ciklo pradžią pavartoti šios arbatos.
Galima užpilą naudoti kaip neprastą veido toniką. Nuplikytus verdančiu vandeniu žiedus dar karštus patarčiau dėti ant skaudančių sąnarių, o į vidų pavartoti mišinio iš 3 valgomųjų šaukštų liepžiedžių miltelių ir tiek pat medaus. Gerti po arbatinį šaukštelį triskart per dieną. Tokį balzamą galima vartoti ir kitiems tikslams, tiesiog ištirpinus karšto vandens puodelyje.
Galvos skausmas, kraujospūdis, smėlis šlapimo takuose, nemiga, jautrumas, cukraus kiekis kraujyje, pilvo, šlapimo pūslės spazmai slopsta nuo šio labai seno tradicinio augalo preparatų, bet visada lemiamą sprendimą dėl sveikatos gerinimo ir gydymo priims jūsų gydytojas.
Gražaus vasarinio žoliavimo! Puikios sveikatos, brangūs telšiškiai!
Jau seniai kokį du mėnesius nebebuvo straipsnių apie še šeima. Galvoju gal kur išvažiavę buvo. Lauksiu tesinio