Apie dirbusių pensininkų pensijų kompensavimą, sumažinto darbo užmokesčio grąžinimą ir kitas SODROS naujienas

2016 m. bus pradėtos mokėti kompensacijos senatvės pensijų gavėjams, kurie 2010-2011 m. dirbo ir dėl to jiems papildomai buvo sumažintos gaunamos pensijos. Išmokas planuojama išmokėti iki 2018 m. Apie šią ir kitas naujoves kalbėjomės su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodra“) Mažeikių skyriaus direktore Laima Nagiene.
Antanas NEKRAŠIUS
Dirbusių pensininkų pensijų kompensavimas
„Seimas patvirtino Vyriausybės nutarimą, kuriuo nuo kitų metų bus pradėtos mokėti kompensacijos senatvės pensijų gavėjams, kurie 2010-2011 m. dirbo ir dėl to jiems papildomai buvo sumažintos gaunamos pensijos – informuoja „Sodros“ Mažeikių skyriaus direktorė L. Nagienė, – iki kitų metų birželio 30 d. senatvės pensijų gavėjams bus išmokama 33 proc. praradimų, atsiradusių dėl pensijų mažinimo. 2017 ir 2018 m. pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį atitinkamai bus išmokėta po 33 ir 34 proc. praradimų.“ Pasak L. Nagienės, jeigu asmeniui priskaičiuota nepriemoka yra ne didesnė kaip 100 Eur, iki 2016 m. birželio 30 d. ji bus išmokama visa iš karto.
Pernai „Sodra“ pradėjo mokėti pirmąsias pensijų kompensacijas – jos buvo tik iš dalies paveldimos (paveldėjimo teisę artimieji įgijo tik tuo atveju, jei žmogus mirė po 2014 metų gegužės 1 dienos). „Šiemet atsiranda naujovė – jei asmenys, kuriems priklauso išmokos, jau yra išėję Anapilin, o jų turtą kažkas paveldėjo – paveldėtojai turi teisę kreiptis į „Sodrą“, – teigė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus direktorė, – Pateikus prašymą ir paveldėjimo liudijimą, šiems asmenims paveldėtos išmokos bus išmokėtos 2018 m.“
L. Nagienė patikino, jog žmonėms dėl išmokų į „Sodrą“ eiti tikrai nereikės. Turės kreiptis tik tie, kurie jas yra paveldėję. Visi kiti asmenys bus informuoti atskiru pranešimu, kuriame nurodoma, kokia suma jiems bus išmokėta, kada mokama ir pan.
Preliminariais skaičiavimais, senatvės pensijų praradimams dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo kompensuoti reikės apie 120,6 mln. Eur, o valstybinių pensijų gavėjams poreikis bus apie 10,3 mln. Eur. Pagal įstatymą, išmokama pensijos kompensuojamoji suma ir (ar) valstybinės pensijos kompensuojamoji suma neturės įtakos kitoms asmeniui pagal teisės aktus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms (valstybinėms pensijoms, valstybinėms šalpos išmokoms).
Sumažinto darbo užmokesčio grąžinimas valstybės tarnautojams
„Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigalioja Asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymas, – teigė L. Nagienė, – Juo nutarta per 5 metus grąžinti dėl ekonomikos krizės sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtus praradimus valstybės tarnautojams, prokurorams, teisėjams ir kitiems pareigūnams, kurių darbo užmokestis reglamentuojamas įstatymais, t.y., kai nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 rugsėjo 30 d. buvo sumažinti pareiginių algų koeficientai 15-20 kategorijos valstybės tarnautojams; nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. – pareiginių algų koeficientai 11-14 kategorijos valstybės tarnautojams; nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. – priedai už kvalifikacines klases.“
Jei asmenys vis dar tebedirba toje pačioje įstaigoje, kuri mokėjo sumažintą darbo užmokestį – jiems priklausanti grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis už darbo šioje įstaigoje laikotarpį išmokama be atskiro prašymo. Kitais atvejais, anot L. Nagienės, asmenims priklausančios grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalys išmokamos pagal pateiktus prašymus. Tokie prašymai turi būti pateikti sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusioms įstaigoms.
Įstaigos priskaičiuota grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis (išskaičiavus asmeniui priklausančias mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį) Vyriausybės nustatyta tvarka bus išmokėta iki 2020 m.: 2016 m. – 5 proc. išmokėtinos sumos, 2017 m. – 20 proc., 2018 m. – 25 proc., 2019 m. – 25 proc., 2020 m. – 25 proc.
„Nuo rugsėjo 1 d. įsigaliojus įstatymui, kiekviena organizacija privalės peržiūrėti savo darbuotojų sąrašą, perskaičiuoti darbo užmokestį ir „Sodrai“ pateikti patikslintus duomenis apie asmens draudžiamąsias pajamas, – kalbėjo L. Nagienė, – savo ruožtu „Sodra“ per 9 mėnesius nuo duomenų pateikimo atliks perskaičiavimą, pavyzdžiui, jei darbuotojas sirgo – jam buvo neteisingai išmokėta ligos pašalpa, jei gavo neįgalumą – neteisingai buvo paskaičiuota neįgalumo pašalpa ir pan. Šias nedamokas „Sodra“ išmokės per 9 mėnesius.“
Keičiasi socialinio draudimo įmokų dydžiai
„Sodros“ Mažeikių skyriaus direktorė L. Nagienė primena, kad nuo šių metų liepos 1 d. padidinus minimaliąją mėnesinę algą (MMA) ir bazinę pensiją, keičiasi savarankiškai dirbančių asmenų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų suma. 9 proc. MMA dydžio PSD įmoka savarankiškai dirbantiems asmenims nuo liepos 1 d. bus 29 Eur. Tokio dydžio PSD įmokas moka savarankiškai dirbantys asmenys, pavyzdžiui, individualių įmonių savininkai, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, mažųjų bendrijų nariai, asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, šeimynos dalyviai ir pan.
Dirbantieji pusę etato skriaudžia save
„Versle pastebima tendencija – daug asmenų įdarbinami pusę etato, – „Telšių ŽINIOMS“ teigė L. Nagienė, – o tai reiškia, kad jei žmogus per mėnesį neuždirba minimalios mėnesinės algos – jam proporcingai mažėja darbo stažas. Taigi, darbuotojo metus dirbusio pusę etato stažas bus tik už pusę metų.“ Anot pašnekovės, dažniausiai darbdaviai teisinasi, kad patys darbuotojai sutinka dirbti ne visu etatu. Esą jam yra palankus laisvas darbo grafikas, jis nenori dirbti visą darbo dieną ir pan. „Neretai už tokių pusės etato įdarbinimų slepiasi šešėlis, – įsitikinusi direktorė, – nors darbuotojas įdarbintas pusę etato, tačiau dirba visu etatu. Ir galimai likusią dalį atlyginimo gauna vokeliuose. Negana to, kad taip yra daromas nusikaltimas – pats darbuotojas nesusimąsto, jog pats save skriaudžia: išėjęs į pensiją – pritrūks darbo stažo. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus – bazinę pensiją gauna asmenys turintys ne mažiau nei 30 metų darbo stažą. Taigi, neturintys 30 metų darbo stažo – negaus nei bazinio pensijos dydžio.“
Nuo liepos 1 d. didėjo ir bazinis pensijos dydis. „Dalis galvoja, kodėl ne visiems vienodai, – kalbėjo L. Nagienė, – Ir vėl mes atsiremiame į stažus. Turintis 30 metų darbo stažą asmuo gauna bazinę pensiją, 40 metų darbo stažą – bazinę pensiją plius priedą už papildomą 10 metų darbo stažą.“