Telšiškis poetas Anicetas Šilgalis išleido naują savo kūrybos knygą „Čia viltis gyvena“.
A. Šilgalis gimė 1958 m. kovo 12 d. Salantų miestelyje. Vaikystę praleido bėgiodamas Vindeikių kaimo pievomis, turėjo svajonę tapti geografijos mokytoju. Bet Dievulis taip sutvarkė, kad nebuvo lemta svajonei išsipildyti.
Lemtis pasuko gyvenimo ratą Telšių miesto link. Čia atvykęs jaunas, energingas vyrukas pamėgo statybininko profesiją. Tai ir tapo lemtinga. Po didelės nelaimės Anicetas tapo neįgalus, bet nepalūžo, atrado paguodą ir savirealizaciją knygose ir eilėse. Šiandien toks taurus ir iškilus žmogus gali būti pavyzdys ir jaunajai kartai.
A. Šilgalis dalijasi savo kūryba iš naujosios knygos „Čia viltis gyvena“.
Žmogus
Aplankyk ligonį ar našlaitį,
Dažniau praeiki pro kapus,
Koksai bebūtum šiam pasauly,
Juk tu vis tiek esi žmogus.
Iškalęs savo seną dalgį,
Nueiki pas kaimyną į namus,
Išpjauki vieną pradalgėlę,
Nes tu tikrai esi žmogus.
Kai saulė pasirodo rytuose,
Nušvinta rytmečio dangus.
Bėgioji vienas po palaukę
Todėl, kad tu esi žmogus.
Bet kai suglemba tavo kūnas,
Esi jau silpnas, neįgalus,
Tada keliausi tu pas Dievą,
Gal vis dėlto esi žmogus.
Žemaitija
Ant septynių kalvų įsikūrusi oriai…
Akį veria gražūs, nuostabūs vaizdai…
Katedra, ežeras, cerkvė, bažnyčia –
Tai Žemaičių buveinė, gimtieji Telšiai.
Pakrantės pasipuošė tarsi vitražas –
Pėsčiųjų takeliai, pavėsinės, suolai,
Baltos arkos matomos dieną ir naktį,
Fontanas spalvotas, kuris trykšta aukštai.
Kai vėjas pakyla, putojasi bangos,
O debesys dangų nudažo plikai,
Neskubėki nueiti nuo Masčio pakrantės,
Gal kūną užplūs nuostabiausi jausmai.
Tad mylėkime Lietuvą, mažą ir trapią,
Žemaičiai, aukštaičiai, ar kas tu esi.
Vieningoj šeimoj pasijusime saugiai,
Kaip broliai ir sesės gyvenkim visi.