Į Žemaitijos sostinę atvykę Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (ŠRAAD) atstovai negailėjo pylos UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (TRATC), Telšių rajono savivaldybės administracijai, nesugebantiems pakoreguoti Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano.
Kritikos dozę pažėrė ŠRAAD direktoriaus pavaduotoja Virgilija Kozakienė. Dėl jos pastabų piestu stojo Telšių r. savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas ir meras Vytautas Kleiva.
„Ar Jūs prieš savo direktorių norite pasirodyti užduodama mums klausimus?“ – pritrūkęs kantrybės, į dailiosios lyties atstovės pastabas reagavo rajono vadovas.
Pasitarime dėl Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano įgyvendinimo dalyvavo V. Kleiva, S. Urbonas, Telšių miesto seniūnas Kazys Lečkauskas, ŠRAAD direktorius Vidmantas Svečiulis, jo pavaduotoja V. Kozakienė, ŠRAAD Telšių r. agentūros vedėjas Algirdas Petrikas, specialistai Alfredas Zaveckas, Andrius Jankauskas ir Renata Stonkuvienė, TRATC direktorius Rimantas Adomaitis, UAB „Telšių keliai“ direktorius Valdas Knystautas ir kt.
Delsia koreguoti planą
„Baigiasi metų ketvirtis, kaip sekasi įgyvendinti Valstybinį strateginį planą? Kaip Savivaldybė pasiruošusi 50 proc. sumažinti į sąvartyną šalinamų atliekų kiekį, kaip užtikrins to kontrolę? Kelia nerimą, kad Savivaldybė, parengusi planą 2007 m., jo nekoregavo pagal naują Vyriausybės planą“, – žodžius it žirnius žėrė susirinkimą pradėjusi ŠRAAD direktoriaus pavaduotoja.
Pateikusi skaičius, jog 2012-aisiais, palyginti su 2011 m., atliekų surinkimas sumažėjo tik 2 proc., ji retoriškai klausė, kaip Savivaldybė tikisi pasiekti net 50 proc. mažėjimą.
„Pasieksime be problemų. Ar Jūs prieš savo direktorių norite pasirodyti užduodama mums klausimus? Kiekvieną pirmadienį kalbame apie atliekas. Džiaugiamės išsiauklėjusiais telšiškiais. Socialdemokratų partija, tvarkydama teritoriją nuo plytinės iki Germanto ežero, prieš 5 m. surinko 5 sunkvežimius atliekų, pernai – 1.
Aš jau tokio stiliaus, nesu biurokratas, tad jeigu bus nupieštos gairės, bus gerai“, – atkirto V. Kleiva.
Moteris merui nenusileido: „Gaires turite pradėti patys nuo savo strateginio plano.“
Į pokalbį įsiterpė S. Urbonas. „Plane įsipareigojome pirkti 120 l talpos konteinerius žalienoms tvarkyti…“
„O kada pirkimai, metų gale?“ – ironizavo ŠRAAD direktoriaus pavaduotoja.
Rasta neatitikimų apskaitoje
Problemų dėl komunalinių atliekų tvarkymo organizavimo Telšių rajono savivaldybėje įžvelgė ir ŠRAAD Telšių rajono agentūros specialistas A. Zaveckas: „Dėl pavojingų atliekų bėdų nematau. Maisto atliekos, bent jau mums taip sako, naudojamos kiaulėms šerti, bet nematau logikos tas surinktas atliekas vežti į kitą rajoną. Matau problemą dėl šakų, lapų, kurių Telšių butų ūkis nespėja surinkti. Ar nevertėtų statyti didelio žalienos konteinerio?“
SĮ Telšių butų ūkis žalienas veža į TRATC aikštelę. Pasak gamtosaugininko, tikrinant abiejų bendrovių apskaitą, rasta nemažai neatitikimų: Telšių butų ūkis nurodo atvežantis daugiau atliekų, nei apskaito TRATC.
A. Zaveckas teigė, kad Telšių butų ūkiui nurodymą vežti atliekas duoda seniūnas, o vežimo išlaidas iš rinkliavos finansuoja TRATC.
ŠRAAD Telšių rajono agentūros specialistui nuostabą kėlė ir kai kurie skaičiai: tarkime, 2012 m. rugpjūtį net 48 proc. atliekų buvo maisto, stiklo pakuočių surinkta 230 t, išleista – tik 48 t.
Gamtosaugininkas pabrėžė, kad būtina išspręsti ir problemą dėl Telšių butų ūkio ir TRATC kompetencijos atribojimo.
Įmonėse vykdys patikrinimus
ŠRAAD Telšių r. agentūros vedėjas A. Petrikas įžvelgė dar vieną bėdą: gyventojai nerūšiuoja šiukšlių: „Tikrindami fizinius ir juridinius asmenis, pirmiausia pažvelgiame į konteinerius: ar juose nesumaišytos atliekos. Asmenis reikia priversti rūšiuoti. Su seniūnu tikrinome vieną kaimo parduotuvę. Atliekų daug, o konteineryje: plastikas, popierius ir kt. Jei operatorius atvažiuoja, tegul pažiūri, neveža šiukšlių, o praneša mums.“
A. Petriko teigimu, į TRATC aikštelę atvežama gamybinių atliekų, tad, pasitelkiant naujuosius Savivaldybės viešosios tvarkos užtikrinimo specialistus, būtina tikrinti, kaip įmonės tvarko šiukšles.
ŠRAAD direktoriaus pavaduotoja informavo, kad šiemet numatyta patikrinti didelį skaičių automobilių tvarkymu, prekyba ir kita veikla užsiimančių įmonių ir, radus pažeidimų, taikyti sankcijas.
„Yra įmonių, kurios per metus priduoda net 100 t nerūšiuotų atliekų. Susitikite su įmonėmis, griežtinkite kontrolę, taikykite vežėjams sankcijas“, – ragino V. Kozakienė.
O Telšių miesto seniūnas K. Lečkauskas mano, kad bausti fizinius ir juridinius asmenis galima tik įdėjus labai daug pastangų į jų švietimą. „Vokietijoje dėl atliekų rūšiavimo problemų vargta net 25 m., bet ten vyko nuolatinis darbas, o pas mus – tik epizodiškas“, – priminė seniūnas.
Pasak K. Lečkausko, kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje turėtų būti atliekų rūšiavimo linija, kurios pastatymas, atsižvelgiant į išlaidas už atliekų išvežimą, atsipirktų per 5 metus.
Karšta diskusija
Prie Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano įgyvendinimo sugrįžęs TRATC direktorius informavo, kad pakoreguotas planas komitetams bus pateiktas šių metų antro ketvirčio viduryje. Toks delsimas supykdė ŠRAAD direktoriaus pavaduotoją: „Planas turėjo būti pateiktas dar sausio 1 d., o jūs laukiate pusę metų tam, kad pasakytumėte, jog jį turite! Planas turi būti įgyvendinamas čia ir dabar!“
Po šių V. Kozakienės žodžių rašiklį ant stalo metęs V. Kleiva tarė: „Esate neteisi: planas be pinigų neįgyvendinamas!“
Merą palaikė S. Urbonas: „Čia ne vien savivaldos problema! Planas neturi likti tik popieriuje, jis turi būti įgyvendintas, o mes iš deficitinio biudžeto jau sugebėjome rasti lėšų konteineriams pirkti.“
ŠRAAD direktoriaus pavaduotoja nenusileido: „Nebūkite naivūs galvodami, kad išdalinsite konteinerius, ir planas pradės veikti.“
Atliekų vežėjos pozicija
Savo poziciją išreiškė ir įdėmiai karštų diskusijų klausęsis atliekų vežėjos – UAB „Telšių keliai“ – direktorius V. Knystautas: „Šiame versle dirbu septintus metus. Matau, kad atliekų tvarkymo sistemoje nėra bendro koordinavimo. Didžiąją dalį sumaišties įveda pati Aplinkos ministerija, išties turinti visą Lietuvą koordinuoti viena kryptimi. Neišspręsta ir kainų problema, kiekviena institucija tai traktuoja savaip. Jei nebus bendro koordinavimo, dėl eksperimentavimo patirsime nuostolių.“
V. Knystautas kritiškai žvelgė į sumanymą dalinti gyventojams 120 l talpos žalienų konteinerius: „Per maža talpa. Jei turėsime vežti žolę iš kiekvieno namo, kas apmokės išlaidas? Be to, šakų žmonės vis vien nekiš į konteinerius, padės šalia jų, taigi būtų pigiau išdalinti plastikinius maišus žalienai ar pastatyti bendrus didelius metalinius konteinerius.“
„Telšių kelių“ direktorius išreiškė savo nuomonę ir dėl ŠRAAD raginimų net 50 proc. sumažinti į Jėrubaičių sąvartyną atvežamų atliekų kiekį: „Tai nerealu, pažiūrėkite, kas kiek sveria: kai kurios atliekos yra didelės kubatūros, bet sveria labai nedaug.“
Kalbėdamas apie atliekų rūšiavimą, verslininkas ironiškai klausė: „Kur dėsime rūšiuotas atliekas, kas jas pirks? Nebent iš savo lėšų vešime į deginimo fabriką ir jiems mokėsime už priėmimą.“
Atliekų vežimu užsiimančios bendrovės direktorius kritiškai žvelgė ir į gamtosaugininkų poziciją dėl fizinių ir juridinių asmenų baudimo: „Sakote, tikrinsite įmones… Pirmiausia reikia švietėjišką darbą atlikti, kad reikalautumėte to ir ano! Tai – žmogiška.“
Turbūt nebematęs tikslo toliau diskutuoti, V. Knystautas išėjo iš susirinkimo.
Susirinkimo rezultatai
Diskusijos dar ilgai netilo, tačiau kompromiso, regis, nerasta. Visi norėjo išlieti savo nuoskaudas, pozicijas, pokalbis išsiplėtė net iki to, į kurį konteinerį mesti gyvūnų išmatas.
TRATC direktorius R. Adomaitis mano, kad Telšių rajono savivaldybės padėtis geresnė nei kitų savivaldybių, nes Telšiuose yra Butų ūkis, kuriam gali paskirti dalį funkcijų.
R. Adomaitis tvirtino, kad TRATC susiduria su problemomis dėl lėšų stygiaus, technikos trūkumo: „Butų ūkis išverčia atliekas su mašina, o mes neturime keltuvo sukelti jas aukščiau, kai atveža, tegu sukrauna patys.“
Susitikimą apibendrino ŠRAAD direktorius V. Svečiulis: „Problemų daug. Pasikeitė ministerijos vadovybė, politinė valdžia. Bet žinote patys, kad už atliekų tvarkymą atsakingos savivaldybės. Turite padirbėti su strateginiu planu. Su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba galima sudaryti sutartis dėl galvijų šėrimo žaliena. Žalienų konteineriai – gera iniciatyva, tik, pamatysite, gyventojai į juos mes visas atliekas. Visur reikalinga kontrolė, Savivaldybėje kuriate naują poskyrį, pasinaudokite juo. Ir – visur reikia spartumo.“
Po bemaž dvi valandas trukusio susirinkimo numatyta didinti individualių valdų gyventojams dalijamų žalienų konteinerių skaičių, (bus nupirkta papildomai 500 konteinerių) mieste pastatyti 18 didelių gabaritų laivelio tipo metalinių konteinerių šakoms ir lapams krauti bei iškabinti informacines lenteles apie tinkamą atliekų rūšiavimą.
Loading ...
O kiek galima kg atvežti gyventojams? Ir ar galima naudotis trečiųjų šalių paslaugomis – https://www.mesjaucia.lt/utilizavimas/ ?