Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šiemet, tik jau 42-ąjį kartą į pavasariškai nusiteikusį Vilnių rinkosi jaunieji Lietuvos filologai ir jų mokytojai.
Šiemet į senąjį Vilniaus universitetą atvyko 100 jaunųjų poetų, prozininkų, kritikų, kalbos ir tautosakos tyrinėtojų, publicistų. Jaunimas rinkosi iš visų Lietuvos kampelių. Linksmai nusiteikusius juos sveikino Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona. Jo manymu, šis konkursas yra paremtas olimpiniu principu – svarbu dalyvauti, o ne laimėti. Atidaryme sveikinamąjį žodį tarė Algirdas Sakevičius, Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro vadovas. Ši organizacija remia konkursą. Jis teigė, kad jaunųjų filologų statusas daug aukštesnis už matematikų ir fizikų. Kūrėjus taip pat sveikino Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Jonas Liniauskas, kuris yra ir jaunųjų filologų konkurso pirmininkas. Susidomėję žiūrėjome Varėnos „Ryto“ gimnazijos mokinių pasirodymą. Jie daug dėmesio skyrė savo miesto herbui, kuriame pavaizduota bitė. Vėliau išsiskirstėme po Universitetą – ruoštis darbui sekcijose.
Literatūros kritikos sekcijai (joje ir man teko laimė dalyvauti – parsivežiau Švietimo ir mokslo ministerijos paskatinamąjį pagyrimo raštą ir šiltus prof. V. Daujotytės žodžius) vadovavo rašytoja V. Juknaitė ir dr. B. Speičytė. Atrinktų darbų temos buvo labai įvairios: V. K. Jonyno iliustracijos K. Donelaičio „Metams“, Šatrijos Raganos ir S. Kymantaitės-Čiurlionienės, J. Korčako ir V. Žilinskaitės kūrinių veikėjų, J. Ivanauskaitės ir Z. Paulauskaitės priešmirtinių poezijos rinkinių lyginimas. Paminėti reikėtų ir didžiulį, disertaciją primenantį, dviejų moksleivių darbą apie S. Daukanto kūrybą. Dominavo Vilniaus licėjaus mokinių darbai – jie kasmet rašo kursinius iš įvairių mokomųjų dalykų, tad yra gerai įvaldę mokslinio darbo metodiką.
Per kitą dieną vykusį konkurso aptarimą sekcijų vadovai išsakė savo pastabas ir pageidavimus. R. Tamošaitis, vertinęs poetų kūrybą, sakė, kad šiemet savo kūrybą atsiuntė 80 autorių, tačiau iš jų atrinkta tik 16 (nors galėjo būti 23), nes daug monotoniškų, neįdomių kūrinių. Būna, kad nuomonę apie autorių sugadina ir vienas nevykęs eilėraštis.
Atsiranda naujesnių moksleivių prozos žanrų, pvz., literatūrinė pasaka, nebėra romanų, apysakų, vyrauja novelė. Per konkurso uždarymo šventę autoriai skaitė įdomių, savitų prozos kūrinėlių.
G. Adomaitytė gyrė publicistus. Žemaičius pavadino geriausiais eseistais, aukštaičius – gražiakalbiais, džiaugėsi temų ir stilių įvairove.
Kalbos darbus labai gyvai aptarusi dr. B. Jasiūnaitė sakė, kad šiemet vyravo vardyno tyrinėjimai, pasigedo tarmių leksikos, grožinio teksto tiriamųjų darbų.
Gražia, prasminga varėniškių moksleivių kompozicija apie tiesą ir melą prasidėjęs konkurso uždarymas Universiteto teatro salėje baigėsi apdovanojimais ir nuoširdžiais linkėjimais, o M. Mažvydo „Katekizmo“, eksponuojamo Smuglevičiaus salėje, vaizdą visi jaunieji kūrėjai išsivežė į įvairiausius Lietuvos kampelius. Tai tarsi priesakas dirbti gimtojo žodžio labui ir negailėti savo laiko ir jaunos širdies.