Rudenį sodo ir daržo darbai nesibaigia, nes šiuo laikotarpiu susidaro nemažai žaliųjų atliekų, pvz., nukritę lapai, piktžolės, nupjauta žolė. Aplinkosaugininkai primena, kad jas svarbu tvarkyti tinkamai – kompostuoti arba pristatyti į specialias atliekų surinkimo aikšteles. Žaliąsias atliekas deginti galima tik išimtinais atvejais, kai nėra sąlygų jų kompostuoti, perduoti atliekų tvarkytojui ar kitaip panaudoti. Jas deginti privaloma laikytis nustatytų aplinkosaugos ir gaisrinės saugos reikalavimų.
Netinkamai tvarkant žaliąsias atliekas gali sklisti nemalonūs kvapai, o joms yrant netinkamomis sąlygomis – išsiskirti šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Į mišrių komunalinių atliekų konteinerius patekusios biologiškai skaidžios atliekos taip pat gali užteršti perdirbti tinkamas atliekas ir sudaryti palankias sąlygas parazitams daugintis. Šių problemų galima išvengti žaliąsias atliekas tinkamai rūšiuojant ir kompostuojant. Taip mažinamas mišrių komunalinių atliekų kiekis, o susidaręs kompostas gali būti naudojamas kaip natūrali ir vertinga trąša augalams. Savivaldybėse, kuriose kintamoji vietinės rinkliavos dalis priklauso nuo konteinerių ištuštinimo dažnio ar atliekų kiekio, tinkamas rūšiavimas tam tikrais atvejais gali padėti sumažinti ir mokestį už atliekų tvarkymą.
Tinkamiausias būdas tvarkyti žaliąsias atliekas – jas kompostuoti
Aplinkosaugininkai primena, kad tinkamiausias būdas tvarkyti sode ar darže susidarančias žaliąsias atliekas – jas kompostuoti. Tačiau, kai kompostavimas gali lemti augalų kenkėjų, invazinių rūšių populiacijų plitimą reikėtų rinktis kitą šių atliekų tvarkymo būdą. Tokiu atveju pirmiausiai atleikas perduoti atliekų tvarkytojui arba ieškoti kitų jų panaudojimo būdų.
Neturint galimybės ar esant išimtims, kai kompostavimas negalimas, atliekas reikia vežti į specialiai žaliosioms atliekoms priduoti skirtas aikšteles, įrengtas kiekvienoje apskrityje. Aikštelių sąrašą ir tikslius adresus galite rasti Atliekų priėmimo vietų žemėlapyje arba Lietuvoje veikiančių žaliųjų atliekų surinkimo aikštelių interaktyviame žemėlapyje.
Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse priimamos tokios biologiškai skaidžios atliekos: krūmų ar kitų želdynų karpymo atliekos, nukritę lapai, nupjauta žolė, gėlės, piktžolės, vaisių, daržovių atliekos, medžio žievė, pjuvenos, drožlės ir kt.
Atliekos į aikšteles turi būti atvežamos be priemaišų ir kitų atliekų, pavyzdžiui, be plastiko ir plastiko pakuočių, popieriaus – laikraščių, žurnalų, gyvūninės kilmės atliekų (mėsos, žuvies, kaulų, riebalų, pieno produktų, gyvūnų išmatų), kitų mišrių atliekų, pavojingųjų atliekų (tepalų, užterštos pakuotės) ir kt.
Prieš vežant žaliąsias atliekas į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles reikėtų teirautis aikštelių operatorių nurodytais kontaktais dėl priėmimo sąlygų tvarkos ir kitų detalių.
Kada leidžiama deginti žaliąsias atliekas?
Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad žaliąsias atliekas galima deginti tik išimtiniais atvejais, kai nėra sąlygų jų kompostuoti, įskaitant atvejus, kai kompostavimas gali lemti augalų kenkėjų ar invazinių rūšių populiacijų plitimą, taip pat nėra galimybių jų perduoti atliekų tvarkytojui arba kitaip panaudoti.
Net ir tokiais atvejais žaliąsias atliekas galima deginti tik laikantis Aplinkos oro apsaugos reikalavimų surinktų augalų ar jų dalių deginimui lauko sąlygomis:
Miestuose, kurortuose ir kurortinėse teritorijose augalus ar jų dalis deginti draudžiama, išskyrus atvejus, kai sumedėję augalai ar jų dalys rekreacijos tikslais deginami nustatytose ir pažymėtose vietose įrengtose laužavietėse.
Miesteliuose ir mėgėjų sodų teritorijose augalus ar jų dalis taip pat draudžiama deginti, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.
Viensėdžiuose ir kaimuose būtina vadovautis savivaldybės institucijų nustatytais draudimais arba deginimo sąlygomis. Jeigu savivaldybė tokių sąlygų nėra nustačiusi, augalus ar jų dalis deginti draudžiama, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus.
Lauko sąlygomis leidžiama sudeginti nedidelį kiekį sumedėjusių augalų ar jų dalių – medžių, krūmų ar lianų šakų ir stiebų. Vienoje ugniavietėje per vieną kartą galima deginti ne daugiau kaip 1 m³, jeigu toks deginimas konkrečioje teritorijoje nėra uždraustas.
Deginti skirti augalai ar jų dalys turi būti sausi ir surinkti arba sugrėbti. Deginimą būtina prižiūrėti, kad intensyvūs dūmai nepatektų į aplinkines gyvenamąsias teritorijas.
Baigus deginti, ugniavietę būtina užgesinti vandeniu, smėliu ar kitomis priemonėmis, kad ji nesmilktų ir į aplinkos orą nepatektų sveikatai pavojingų teršalų.
Siekiant išvengti smulkiosios faunos žūties, anksčiau nei prieš savaitę sukrautų augalų ar jų dalių krūvų negalima deginti jų prieš tai neperkrovus.
Kartu su augalais ar jų dalimis arba atskirai draudžiama deginti buitines, pramonines ir kitas atliekas. Leidžiama deginti tik dažais, lakais, klijais, impregnavimo ar kitomis cheminėmis medžiagomis neapdorotą medieną.
Augalus ar jų dalis draudžiama deginti arčiau kaip 50 metrų nuo miško, išskyrus jų deginimą rekreacijos tikslais nustatytose ir pažymėtose laužavietėse.
Deginant augalus ar jų dalis privaloma laikytis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių ir kitų taikomų reikalavimų.
Atsakomybė
Už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas atsakomybė taikoma pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį.
Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.
Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.
Be to, vertinama aplinkai padaryta žala.
Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję savo žemėje žolės, ražienų ar nesurinktų (nesugrėbtų) šiaudų gaisrą, nedelsdami privalo apie tai informuoti skubiosios pagalbos centrą telefonu 112 ir (arba) Valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, o, jei dėl gaisro kyla pavojus artimiausiam miškui, – ir atitinkamos miškų urėdijos padalinį (girininkiją).
Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, kurių žemėje nesilaikoma reikalavimų, taip pat kiti asmenys, nesilaikantys šių reikalavimų, baudžiami Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka ir įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti aplinkai padarytą žalą.
AAD inf.
Loading ...
