Apie paskirstymo sistemą dauguma vairuotojų susimąsto dviem atvejais: perkant naudotą automobilį arba tada, kai variklis jau skleidžia įtartinus garsus. Antruoju atveju sąskaita už remontą neretai būna kelis kartus didesnė, nei būtų kainavusi profilaktika. Kaip išsiaiškinti, ar jūsų variklyje sukasi diržas, ar grandinė, ir kada juos tikrinti, pataria autoserviso Vilniuje „Toptis“ ekspertai.
Klausimas, į kurį daugelis atsako neteisingai
Paskirstymo diržas arba grandinė sinchronizuoja alkūninio ir paskirstymo velenų darbą, tai yra užtikrina, kad vožtuvai atsidarytų ir užsidarytų tiksliai tuo metu, kai reikia. Funkcija ta pati, tačiau priežiūra skiriasi iš esmės, todėl pirmiausia reikia žinoti, kuri sistema sumontuota būtent jūsų automobilyje.
„Dažniausia klaida, su kuria susiduriame: vairuotojas įsitikinęs, kad jo automobilyje grandinė, nes tokia buvo ankstesnėje tos pačios markės mašinoje. Bet net to paties modelio automobiliai, priklausomai nuo variklio, gali turėti skirtingas sistemas“, – sako „Toptis“ meistrai.
Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Dalis VW grupės variklių turi diržą, kiti – grandinę, o panaši įvairovė ir tarp BMW, „Volvo“ ar „Ford“ modelių. Todėl spėlioti pagal modelio pavadinimą neverta. Patikimai atsakyti galima tik pagal variklio kodą arba VIN numerį: VIN rasite registracijos liudijime, o servisas pagal jį per kelias minutes duomenų bazėje patikrina ir sistemos tipą, ir gamintojo numatytą keitimo intervalą.
Diržas keičiamas ne tik pagal ridą
Paskirstymo diržas gaminamas iš sustiprintos gumos, todėl turi aiškų resursą. Priklausomai nuo gamintojo, jis keičiamas maždaug kas 60–120 tūkst. kilometrų, tačiau rida nėra vienintelis kriterijus. Guma sensta ir stovint: jei automobilis per metus nuvažiuoja mažai, diržą vis tiek rekomenduojama keisti maždaug kas penkerius metus.
Čia slypi ir didžiausia diržo klasta. Skirtingai nei grandinė, jis dažnai nutrūksta be jokio įspėjimo, o daugumoje šiuolaikinių variklių tai reiškia sulankstytus vožtuvus ir remontą, kurio kaina skaičiuojama tūkstančiais. Planinis keitimas kainuoja daug kartų pigiau.
Dar viena meistrų pastaba: diržas niekada nekeičiamas vienas. Kartu keičiami įtempėjai ir ritinėliai, o daugelyje variklių ir vandens pompa, nes ją suka tas pats diržas. Sutaupyti pompos sąskaita neapsimoka, jos gedimas po kelių tūkstančių kilometrų reikštų visą darbą iš naujo.
Grandinė tarnauja ilgiau, bet nėra amžina
Grandinė metalinė, todėl gyvuoja gerokai ilgiau ir dažnai laikoma nekeičiama. Praktika rodo kitaip: laikui bėgant dėvisi grandinės įtempėjai ir kreipiančiosios, o pati grandinė ištįsta.
Skirtingai nei diržas, grandinė apie savo būklę dažniausiai įspėja iš anksto. Pirmasis signalas – barškesys užvedus šaltą variklį, kuris po kelių sekundžių pradingsta. Vėliau garsas tampa nuolatinis, o prietaisų skydelyje gali užsidegti variklio kontrolinė lemputė dėl fazių neatitikimo. Šioje stadijoje delsti jau nereikėtų: pernelyg ištįsusi grandinė gali peršokti dantukus, o pasekmės tada tokios pat skaudžios kaip nutrūkus diržui.
Pirkote naudotą? Laikykite, kad diržas nekeistas
Didžioji dalis skaudžiausių istorijų servise prasideda vienodai: neseniai įsigytas automobilis, o dokumentų apie paskirstymo sistemos keitimą nėra. Pardavėjo žodis „diržas ką tik keistas“ deja, ne dokumentas.
„Toptis“ ekspertų patarimas paprastas: jei keitimo istorijos įrodyti negalite, laikykite, kad diržas nekeistas, ir suplanuokite patikrą artimiausiu metu. Meistras įvertina diržo būklę, grandinės sistemos garsus, pratekėjimus ir pasako, ar keitimas reikalingas dabar, ar dar galima važiuoti. Tokia profilaktinė patikra kainuoja nepalyginamai mažiau nei spėlionės.
Ką verta įsiminti
- Sistemos tipą tiksliai parodo tik variklio kodas arba VIN, ne modelio pavadinimas.
- Diržas keičiamas ir pagal ridą, ir pagal amžių, net jei automobilis važinėja mažai.
- Diržas keičiamas komplektu, dažniausiai kartu su vandens pompa.
- Grandinės barškesys šaltai užvedus yra požymis, kurio ignoruoti negalima.
- Perkant naudotą automobilį be dokumentuotos istorijos, paskirstymo sistemą verta patikrinti iš karto.
Loading ...
