Telšių apskritis – ypatinga. „Eurovaistinės“ inicijuotas Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimas atskleidė, kad čia gyventojų savijauta artima šalies vidurkiui, tačiau tam tikrais klausimais krašto gyventojai net rodo pavyzdį kitiems. Kur slypi paslaptis? Plungėje dirbanti „Eurovaistinės“ vaistininkė, vaistinės vadovė Lina Lenkauskaitė sako, kad geros savijautos receptas susideda ir iš paprastų, bet labai svarbių dalykų.
NSI tyrimas parodė, kad Telšių apskrities, kurioje yra ir Plungė, gyventojų savijauta siekia 64,4 balo. Tai šiek tiek viršija bendrą šalies vidurkį (64,1), o kai kurie rodikliai – net tarp geriausių Lietuvoje.
Emocinės gerovės lygis čia – vienas aukščiausių, džiaugsmą žmonės patiria dažniau (47 proc., kai vidurkis – 38 proc.). Tai atsispindi ir bendroje savijautoje – patys gyventojai ją vertina 7,4 balo iš 10, kai šalies vidurkis – 7,1. Ką tai reiškia kasdienybėje ir kaip tai atsispindi žmonių įpročiuose? Apie tai pasakoja Plungėje jau penkmetį dirbanti ir miestiečių pasitikėjimą užsitarnavusi vaistinės ir farmacinės veiklos vadovė Lina.
– Kas Jums šiame darbe svarbiausia?
– Ryšys su žmonėmis. Be galo malonu matyti sugrįžtančius klientus – tai tylus patvirtinimas, kad tarp mūsų užsimezgė pasitikėjimu grįstas ryšys. Dar labiau džiugina akimirkos, kai žmogus ne tik sugrįžta, bet ir prieina pasidalinti savo patirtimi – padėkoja, papasakoja, kaip patarimai padėjo. Tai kasdieniam darbui suteikia prasmės ir primena, kad mūsų bendravimas nėra tik trumpas pokalbis vaistinėje, o ilgalaikio ryšio kūrimas.
– NSI tyrimas rodo gerą Telšių apskrities savijautą. Ar tai jaučiate kasdien?
– Labai džiugu atstovauti regionui, kuriame bendras savijautos rodiklis išlieka vienas aukščiausių – tai rodo, kad žmonės vis dažniau rūpinasi savimi ir ieško balanso tarp fizinės ir emocinės sveikatos. Tačiau tai nereiškia, kad iššūkių nėra.
Gyvename emociškai nelengvu laikotarpiu – tai aiškiai atsispindi ir kasdieniuose pokalbiuose su pacientais. Aplinkos veiksniai, nuolatinis skubėjimas ir įtampa daro didelę įtaką savijautai, todėl vis dažniau sulaukiu klausimų apie nemigą, slogią nuotaiką ar nerimą. Žmonės tampa atviresni kalbėti apie emocinę būseną ir ieško būdų, kaip sau padėti.
Net kai kreipiasi dėl fizinių negalavimų, vis dažniau kalbame apie visumą ir gyvenimo būdą – šalia paskirto gydymo visuomet skatinu daugiau judėti, net jei tai būtų paprasti, bet reguliarūs pasivaikščiojimai ar lengvos mankštos.
– Ar žmonės linkę rūpintis sveikata iš anksto?
– Mūsų visuomenė labai įvairi. Vieni užsuka tik susidūrę su konkrečia problema, o kiti vis dažniau renkasi prevenciją ir sąmoningai rūpinasi savimi dar prieš atsirandant negalavimams. Džiugu, kad daugėja pacientų, kurie ieško ne tik greito sprendimo, bet ir domisi, kaip galėtų jaustis geriau kasdien. Vis dažniau pokalbiuose atsiranda platesnis požiūris į sveikatą – žmonės supranta, kad svarbu ne tik gydyti simptomus, bet ir stiprinti organizmą bei rūpintis emocine būsena. Vis dėlto tiems, kurie problemas sprendžia tik joms atsiradus, stengiuosi priminti: mažais žingsniais ugdomas sąmoningumas padeda kurti sveikesnę ateitį.
– Kas, Jūsų nuomone, labiausiai lemia šio krašto žmonių savijautą?
– Tai visuma: gyvenimo tempas, stresas, mityba, fizinis aktyvumas, poilsis. Taip pat – sezoniškumas, ypač šaltuoju metų laiku. Tačiau svarbiausia – balansas. Kai žmogus randa laiko poilsiui, judėjimui ir emocinei gerovei, jo savijauta tampa stabilesnė, nepaisant išorinių aplinkybių.
– Koks Jūsų asmeninis geros savijautos receptas?
– Mano asmeninis geros savijautos receptas – tai balansas tarp fizinio aktyvumo ir emocinės higienos, kuris prasideda nuo mažų dalykų. Ryte – stiklinė šilto vandens su citrina, mankšta, šuniuko pavedžiojimas. Visada randu laiko ilgesniam pasivaikščiojimui ežero pakrante ir pasidžiaugti kylančia saule. Kaskart ji atrodo vis kitaip – ir suteikia teigiamų emocijų visai dienai. Labai svarbu skirti laiko poilsiui, kokybiškam miegui ir buvimui su artimaisiais – tai dalykai, kurie suteikia vidinę ramybę.
Gyvenimo tempas Plungėje nėra toks intensyvus kaip didmiesčiuose, todėl čia natūraliau galime sustoti, pabūti su savimi, pastebėti aplinką. Tą sustojimą rekomenduočiau kiekvienam – ir kartu priminti sau kasdien pastebėti ką nors gražaus. Esu skaičiusi apie tyrimą, kurio dalyviai turėjo kasdien kažkuo pasidžiaugti. Rezultatai nustebino – laimės lygis gerokai padidėjo, o ilgainiui jie natūraliai pradėjo pastebėti vis daugiau džiuginančių dalykų. Juk mūsų dėmesys kuria mūsų savijautą.
Svarbu ir ryšys su kitais – pagyrimas, palaikantis žodis, nuoširdi pagalba, aukojimas, dovanojimas. Prisiminkite, kaip nuostabiai jautėtės paskutinį kartą, kai kažkam padėjote? Darydami gera kitiems, stipriname ir savo vidinę savijautą.
Savo kraštiečiams palinkėčiau: rūpinkitės savimi ne tik tada, kai jaučiamės pavargę. Kartais užtenka labai nedaug – daugiau judėjimo, mažiau skubėjimo, daugiau dėkingumo ir šiltesnio žodžio vieni kitiems. Sveikame kūne – sveika siela. Ir, be abejonės, atvirkščiai.
