
Iki 1993 m. statyti daugiabučiai Lietuvoje kelia ne tik energinio efektyvumo, bet ir saugumo iššūkius. Šiuose pastatuose elektros tinklai yra pasenę, gaisrinės saugos sistemos nebeveikia arba iš viso neįrengtos. Ekspertai pabrėžia, kad tik kompleksinis inžinerinių sistemų atnaujinimas gali padėti sumažinti gaisro pavojų ir užtikrinti saugumą visiems gyventojams.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Aurelijus Česūnas pabrėžia, kad senuose daugiabučiuose gaisro riziką paprastai kelia neveikiančios gaisrinės saugos sistemos, pasenusi elektros instaliacija, dažnai avariniai išėjimai yra užblokuoti, o koridoriai – užstatyti daiktais.
„Egzistuoja klaidingas saugumo jausmas – daugelis mano, kad gaisrai nutinka tik kitiems, o jų būstas ar pastatas yra saugus. Svarbi gaisrų priežastis yra ir ekonominiai motyvai – instaliacijoms, signalizacijoms ar kitų sistemų atnaujinimams reikia investicijų, kurių gyventojai dažnai nenori ar negali skirti. Prie problemos prisideda ir informacijos trūkumas – žmonės dažnai nežino, kad avariniai išėjimai yra užkalti, elektros instaliacija netvarkinga, o signalizacija neveikia, kol neįvyksta nelaimė“, – aiškina A. Česūnas.
Grėsmę kelia ir savavališkai pertvarkyti balkonai, kai panaikinami ar užtveriami avariniai išėjimai. Be to, dėl teisinio reglamentavimo ribojimų valstybinės institucijos be gyventojų sutikimo negali patekti į butus ir patikrinti pažeidimų, todėl dalis rizikų lieka nepastebėtos ir nepašalintos.
Ką būtina atnaujinti pirmiausia?
A. Česūno teigimu, kompleksinė daugiabučio renovacija – puiki proga ne tik pagerinti energinį efektyvumą, bet ir pasirūpinti esminiais saugumo aspektais.
„Vienas svarbiausių žingsnių – gaisrinės saugos sistemų modernizavimas. Taip pat būtina peržiūrėti ir sutvarkyti vėdinimo sistemas, o fasado apšiltinimo darbų metu būtina naudoti tik tas medžiagas (statybos produktus), kurios numatytos pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekte“, – tvirtina A. Česūnas.
Taip pat būtina įrengti ar atnaujinti autonominius dūmų detektorius, sutvarkyti ar atkurti avarinius išėjimus – tokius kaip balkonų liukai ar kopėčios; svarbu atnaujinti ar iš naujo įrengti vidaus gaisrinio vandentiekio sistemą (gaisrinius čiaupus, siurblius) bei žaibosaugos sistemą, kuri itin aktuali aukštesniems ar senesniems pastatams.
Galima gauti valstybės paramą
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas pažymi, kad rengiant investicijų planą būtina kruopščiai įvertinti visų sistemų techninę būklę ir suplanuoti būtinas saugos priemones.
„Atsižvelgiant į šį vertinimą, investiciniame plane turi būti numatytos visos būtinos priemonės, kurios padėtų užtikrinti, kad po modernizacijos pastatas atitiks visus galiojančius gaisrinės saugos reikalavimus. Modernizuojant daugiabutį galima atnaujinti seną bendro naudojimo elektros instaliaciją, išvalyti ir sutvarkyti ventiliacijos kanalus, sutaisyti ar pakeisti stogą, įrengti žaibosaugą, pakeisti nesaugias išorines duris ir įgyvendinti kitas saugumą didinančias priemones.
Didžiąją dalį tokių priemonių valstybė finansuoja – jos gali būti subsidijuojamos arba joms įgyvendinti suteikiamas lengvatinis kreditas. Tai puiki galimybė gyventojams padidinti savo namų saugumą be didelių papildomų išlaidų“, – dalinasi ekspertas.
Paraiškas daugiabučio renovacijai šiuo metu galiojančiam kvietimui galima teikti iki spalio 1 d. Daugiau informacijos – apva.lrv.lt. Paraiškos pildomos per APVA informacinę sistemą APVIS.
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas iš Sanglaudos fondo lėšų.
Benita GAIŽIŪNAITĖ