
Registrų centro duomenimis, šiuo metu Telšių rajono savivaldybėje savo gyvenamąją vietą yra deklaravę apie 41 tūkst. gyventojų. Pačiuose Telšiuose jų yra 22,4 tūkst., likusi dalis (apie 18,6 tūkst.) – rajone. Per pastarąjį dešimtmetį nebuvo nė vienerių metų, kad savivaldybėje gyventojų skaičius per metus padidėtų, kasmet vis sumažėdavo keliais šimtais.
Tačiau yra ir džiugių žinių – tarp labiausiai mūsų rajone per 25 metus išaugusių gyvenviečių galima paminėti Užgirių kaimą Ryškėnų seniūnijoje.
Aurelija SERVIENĖ
Lietuvos rodikliai
Gyventojų registro duomenimis, šiuo metu savo gyvenamąją vietą Lietuvoje yra deklaravę kiek daugiau nei 3 mln. gyventojų.
Didžiausios pagal gyventojų skaičių gyvenvietės – tai šalies didmiesčiai Vilnius (612 tūkst. gyventojų), Kaunas (311,5 tūkst.), Klaipėda (165 tūkst.), Šiauliai (117 tūkst.), Panevėžys (88 tūkst.), Alytus (51 tūkst.) ir Marijampolė (36,5 tūkst.).
Per ketvirtį amžiaus, t. y. šių metų sausio 1 dienos duomenis palyginus su 2000 metų sausio 1 dienos duomenimis, sparčiausiai pagal gyventojų skaičių išaugo sostinė, antroje vietoje – Šiaulių miestas, trečioje vietoje – Kauno miestas.
Deja, teigiamos demografinės tendencijos pastebimos ne visose šalies gyvenvietėse. Tarp labiausiai pagal gyventojų skaičių per pastaruosius 25-erius metus „nukraujavusių“ gyvenamųjų vietovių yra Panevėžys (-14,9 tūkst. gyventojų), Alytus (-5 tūkst.), Biržai (-2,3 tūkst.), Rokiškis (-2,1 tūkst.), Visaginas (-1,9 tūkst.) ir Telšiai (-1,8 tūkst.).
Mažėja gyventojų
Telšių mieste gyventojų skaičius per 25-erius metus sumažėjo 1,8 tūkstančio. Likusiose Telšių rajono savivaldybės gyvenvietėse gyventojų skaičius per šį laikotarpį sumažėjo 4 tūkstančiais.
Pasak Registrų centro Komunikacijos skyriaus atstovo žiniasklaidai Mindaugo Samkaus, galima sakyti, kad bendros demografinės tendencijos yra panašios – tiek mieste, tiek ir kitose gyvenamosiose vietose gyventojų mažėjo.
Svarbu deklaruoti gyvenamąją vietą
Kaip teigė M. Samkus, deklaruoti gyvenamąją vietą ir jai pasikeitus atnaujinti duomenis svarbu tam, kad įvairios institucijos (pagalbos tarnybos, „Sodra“, VMI ar policija), esant reikalui, galėtų greitai susisiekti su asmeniu. Tokiu būdu galima ne tik laiku sulaukti pagalbos, bet ir išvengti galimų nemalonumų, jei, pavyzdžiui, ne tuo adresu bus įteiktas pranešimas apie socialines išmokas, komunalinius mokesčius ar policijos pranešimas.
Deklaravimo įstaigos, priimančios duomenis apie asmenų deklaruotą gyvenamąją vietą, yra seniūnijos arba savivaldybės (ten, kur seniūnijų nėra). Į jas kreiptis galima gyvai arba internetu per Elektroninius valdžios vartus. Pateikti duomenis internetu taip pat galima per Registrų centro savitarnos sistemą.
Nėra gyventojų
Registrų centro duomenimis, Telšių rajono savivaldybėje yra 40 kaimų, kuriuose nėra deklaruoto nė vieno asmens. Tiesa, prieš 25 metus juose savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę ne daugiau kaip 5 asmenys. Ir tik keliuose iš jų 2000-ųjų pradžioje buvo daugiau gyventojų, t. y. Pareškečio, Visginių, Jakšteliškių, Šūkainių, Badmakių ir Mickišių kaimuose.
Gyventojų skaičius ūgtelėjo
Tarp labiausiai per 25 metus išaugusių gyvenviečių Telšių rajone galima paminėti Užgirių kaimą (Ryškėnų seniūnija), kuriame gyventojų skaičius ūgtelėjo iki 900. Gyventojų taip pat padaugėjo Siraičių (+139), Džiuginėnų (+93) ir Janapolės (+65) kaimuose.
Anot M. Samkaus, gyventojų skaičiaus pokyčiui įtakos gali turėti įvairūs veiksniai: natūrali gyventojų kaita, vidinė ir išorinė migracija. Tam tikrais atvejais gyventojų skaičiaus pokytį gali nulemti ir už gyvenamųjų vietovių ribų nustatymą atsakingų savivaldybių sprendimai. Pavyzdžiui, kelios gyvenvietės gali būti sujungtos į vieną, kai kurios gyvenvietės gali būti panaikintos, o jų teritorijos kartu su ten esančiais gyventojais priskirtos kitai gyvenvietei.