Nutirpus sniegui bei šiltėjant pavasario orams, prasidėjo pernykštės žolės gaisrai. Nors kiekvienais metais yra skelbiama informacija apie draudimą deginti pernykštę žolę, nurodomi baudų dydžiai ir informuojama apie reidus, tačiau vis atsiranda asmenų šį draudimą ignoruojančių.
Milžiniški nuostoliai yra padaromi gamtai ir žmonių turtui. Juk degančiose pievose sudega retų augalų sėklos, žūsta vabzdžiai, žūsta driežai, ežiai, kiškiai, perintys paukščiai, jų jaunikliai, sudega ir perimvietės. Žmonės klaidingai mano, jog deginant žolę žemė bus derlingesnė. Mokslininkai įrodė, kad daugumos piktžolių šaknys yra gana giliai ir po deginimo jos išlieka. Laukai po išdeginimo sužaliuoja, bet pasikeičia dirvožemio struktūra, dirva nuskursta. Gaisro metu sunaikinamas puvinio sluoksnis, o kartu su juo ir mikroorganizmai, kurie būtini biologinei pusiausvyrai išlaikyti. Be to, nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, o liūdniausia, kad degančiose pievose beveik kasmet žūsta ir žmonės. Aitrūs dūmai apsvaigina, žmogus praranda sąmonę ir nukritęs ant žemės, užsidegus drabužiams, mirtinai apdega. Žmonėms būtina priminti ir tai, kad deganti sausa pievos paklotė teršia aplinkos orą, o teršalai gali kenksmingi ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai.
Dažnai žolės gaisrus sukelia vaikai bei paaugliai, todėl tėvams ir pedagogams derėtų priminti apie tokių gaisrų padaromą žalą. Be to, už žolės deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė, o už nepilnamečių paauglių nusikaltimus bus baudžiami jų tėvai. Už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, daržo atliekų deginimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus numatyta administracinė atsakomybė ir gresia baudos nuo 30 iki 230 eurų. Kiek didesnės, nuo 50 iki 300 eurų baudos, gali būti skiriamos už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą.
Atsakomybė numatyta ir žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams, kurie, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą, nesiima priemonių jam užgesinti. Jiems galima skirti baudą nuo 30 iki 170 eurų, o taip pat sumažinti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, kuriuose vyko gaisras.
Išimtys žolės deginimui daromos, jei laikomasi Aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis. Juose numatyta, kad sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tada, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba jei kompostavimas padeda plisti augalų kenkėjams) ar kitaip panaudoti, bet ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių ir tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas.
Be to, deginimas turi būti nuolat stebimas, o baigus smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti vandeniu ar smėliu.
LAUŽŲ DEGINIMAS
Primename pagrindinius gaisrinės saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimus:
– gaisrams kilti palankiu laikotarpiu laužus galima kurti tik nustatytose ir įrengtose vietose, taip pat privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose, savininko nustatytose vietose, jei tai neuždrausta kitais teisės aktais ir specialiai įrengtose poilsiaviečių laužavietėse, kurios pažymėtos atitinkamu ženklu;
– kitose vietose kurti laužus, stovyklauti, rengti masinius kultūros, sporto ir kitus renginius galima tik gavus miško valdytojų ir savininkų rašytinį sutikimą;
– laužavietės įrengiamos aikštelėse, esančiose ne arčiau kaip per 5 metrus nuo medžių kamienų ir apsuptose 0,5 metro pločio mineralizuota (iki mineralinio dirvožemio sluoksnio išvalyta) juosta;
– laužus kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų (statinių), degių konstrukcijų statinių ir degių medžiagų sandėliavimo vietų;
– palikti be priežiūros besikūrenančias laužavietes draudžiama, o smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti;
– kietu kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius, ugniakurus naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų;
– draudžiama surinktus (sugrėbtus) Augalus, jų dalis ar krūvas deginti miškų gaisrams kilti palankiomis dienomis, tai yra esant IV–V klasės miškų gaisringumui (šias sąlygas nustato Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, jas skelbia žiniasklaida).
– draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą, laužų kūrenimui nustatytose vietose).
– draudžiama kartu (ar atskirai) su surinktais (sugrėbtais) augalais ar jų dalimis deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama mediena neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis ir t. t.).
Informuojame, kad gyvenamųjų patalpų savininkai ir nuomininkai privalo nepalikti be priežiūros gaminamo maisto ant viryklių ar krosnelių, šašlykinių.
Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsniai:
ANK 279 str. 1 d. (priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas) bauda asmenims – 30-50 € ir juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems 90-170 €.
ANK 279 str. 2 d. (miško naikinimas arba žalojimas jį padegant arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, taip pat kitoks miško gaisrą arba jo išplitimą sukėlęs priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimas) bauda asmenims – 560-1200 € ir juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems 1200-2300 €.
ANK 525 str. 1 d. (už priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimą arba jų nevykdymą) bauda asmenims – 10-70 € ir juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems 30-600 €.
ANK 525 str. 2 d. (už priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimą dėl kurio gali kilti gaisras, sprogimas) bauda asmenims – 20-70 € ir juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems 60-500 €.
ANK 505 str. (kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams, jų reikalavimų nevykdymas) – bauda asmenims – 80-780 € ir juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems 390-1950 €.
Siekiant užtikrinti efektyvią gaisrų atvirose teritorijose prevenciją, kaip ir kasmet valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai gaisrams kilti palankiu metu planuoja reidus į rajono seniūnijų atviras teritorijas.
Pastebėję degančią žolę, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys ją užgesinti, nelaukdami kol liepsna išplis į didesnius plotus.
• Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis bei užtrypiant ją kojomis.
• Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu.
• Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių.
• Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsiant kvieskite ugniagesius gelbėtojus bendruoju pagalbos telefonu 112.
Telšių PGT inf.
Loading ...
